Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-20 · Administracinė byla Nr. I2-9024-423/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-20
Bylos Nr.
I2-9024-423/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Asta Vailionė
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I2-9024-423/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01890-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Astos Vailionės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. L., jo atstovui advokatui K. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2023-06-20 sprendimą Nr. 20-IL-14087 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai (b. l. 1-6, 33-34).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl padarytos nepagrįstos išvados, o sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos. Atsakovas atliko patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, kuris 2019-05-09 nutarimu nutrauktas, jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. padarė 38 administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi jis kelia ir gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog egzistuoja GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai vertino padarytus pažeidimus, kadangi nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Vien aplinkybė, jog pareiškėjas praeityje yra nusižengęs, nesudaro pagrindo taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino pavienius faktus, neatsižvelgdamas į pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių visumą. Dauguma nusižengimų padaryti labai seniai, nusižengimai nėra nukreipti į didžiąsias vertybes, žmonių gyvybę, sveikatą, visuomenės saugumą, todėl jų vertinimas negali atspindėti tikrosios pareiškėjo asmenybės.

Pažymėjo, jog pareiškėjas šiuo metu yra UAB“ Elparnas“ direktorius, charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, visomis išgalėmis remia visuomenines įstaigas ir organizacijas, 2023 metais sėkmingai baigė Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir panaudojimo mokymo programą.

Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant GŠKĮ įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsakovas vadovavosi pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiškai praradę aktualumą laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovas formaliai ir subjektyviai vertino pareiškėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 45-47) nurodė, kad pagal GŠKĮ asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pareiškėjas 2023-06-06 pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Patikrinus Policijos registruose fiksuotus duomenis apie pareiškėją, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019-05-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 38 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 24 kartus už nustatyto greičio viršijimą; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų; 3 kartus už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų; 2 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą už tai, kad Valstybinės reikšmės krašto kelyje, neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo, vykdė tinklų įrengimo darbus; 2 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 1 kartą už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėjo, jog Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

Be to, Kauno apygardos prokuratūros 2019-05-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019-02-09, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja, tyčia delnu sudavė jai smūgius į veidą, dešine ranka sugriebęs už plaukų traukdamas pakėlė ją nuo kėdės ir taip laikydamas kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę bei daugybinius smūgius į kairį petį, kairę šlaunį, dešinę ausį, dešinės šlaunies viršutinę dalį, į šonus, į nugaros viršutinę dalį, į kaktą - tuo padarė jai poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kairio užausio srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, pasmakrėje, krūtinėje, dešinėje krūtyje, nugaroje, šonuose, dešinėje kojoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Pareiškėjas pilnai pripažino kaltę, nutarimas nebuvo skundžiamas, įsiteisėjęs, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio veiką, t. y. kėlė grėsmę kito asmens sveikatai.

Pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Akivaizdu, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, netinkamas elgesys vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą. Todėl ginčijamu 2023-06-20 sprendimu pagrįstai nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2023-06-20 sprendimo Nr. 20-IL-14087, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 53-55), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2019-05-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05697-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nutarime nustatyta, kad 2019-02-09, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja, tyčia delnu sudavė jai smūgius į veidą, dešine ranka sugriebęs už plaukų traukdamas pakėlė ją nuo kėdės ir taip laikydamas kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į krūtinę bei daugybinius smūgius į kairį petį, kairę šlaunį, dešinę ausį, dešinės šlaunies viršutinę dalį, į šonus, į nugaros viršutinę dalį, į kaktą - tuo padarė jai poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kairio užausio srityje, kaktos dešinėje, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje su kraujosruva lūpos gleivinėje, pasmakrėje, krūtinėje, dešinėje krūtyje, nugaroje, šonuose, dešinėje kojoje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą (b. l. 56-60).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. 38 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų: 24 kartus už nustatyto greičio viršijimą; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1 kartą už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti; 1 kartą už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų; 3 kartus už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų; 2 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą; 1 kartą už tai, kad Valstybinės reikšmės krašto kelyje, neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo, vykdė tinklų įrengimo darbus; 2 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą; 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 1 kartą už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 15-21, 49-50).

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2023-06-20 Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos sprendimu Nr. 20-IL-14087 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu (šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 53-55).

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

Pagal GŠKĮ 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Įvertinus LVAT praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo gali kelti ar kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, jie yra reikšmingi tiek kiekybiniu aspektu (2003-2023 metais padaryti 38 administraciniai nusižengimai, 2019-05-09 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja), tiek ir jų atsiradimo laike aspektu. Nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2023-03-04) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo tik 3 mėnesiai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai (fizinis smurtas prieš artimąjį, padarytas esant neblaiviam, netinkamas elgesys vairuojant automobilį - padidinto pavojaus šaltinį) sietini su pavojumi asmens sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumą. Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą.

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatyme išvardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visą likusį gyvenimą už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į LVAT formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti ginklą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti reikalavimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAsta VailionėAsta Urbonienė