- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- I-3803-643/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01876-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- N. S. R.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
- Trečiasis asmuo
- I. P., Valstybės įmonei Registrų centrui
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Zita Vizbarienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjai N. S. R., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei Viktorijai Kasperavičienei ir trečiojo suinteresuoto asmens I. P. atstovui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. R. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui bei I. P. dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. S. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2), vėliau su patikslintu skundu (b.l. 18-20, 38-40) prašydama: panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. RS-1301, panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 165 ir įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įrašyti Nekilnojamojo turto registre duomenis, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. 18-1, Vilniuje nuosavybės teise priklausė M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nurodo, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, nuosavybės teise priklausė jos tėvams K. ir M. R.. Niekada šio ūkinio pastato bendrasavininke nebuvo trečiasis suinteresuotas asmuo I. P., tačiau paaiškėjo, kad atsakovas įregistravo jai (I. P.) nuosavybės teises į 12/40 dalį ūkinio pastato, nuosavybės atsiradimo pagrindu nurodant mainų sutartį su R. Ž.. R. Ž. niekada nebuvo ūkinio pastato bendrasavininkas, todėl mainų sutarties dėl ginčytino ūkinio pastato dalies sudaryti negalėjo. Paaiškino, kad jos tėvas K. R. 1962 m. lapkričio mėnesį nupirko 28/40 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje. Nuosavybės atsiradimo pagrindas - pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos namo dalies (12/40 dalies) bendrasavininkas buvo R. Ž.. Jam ši turto dalis priklausė nuo 1992 m. gegužės 29 d. pagal paveldėjimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinį pastatą statė K. R. 1974-1975 metais. Inventorinėje byloje yra 1976 m. rugpjūčio 22 d. atžyma apie neteisėtą savavališką statybą. K. R. tik 1987 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. 388 gavo leidimą įregistruoti ūkinį pastatą. Šiame sprendime nėra nurodyta, kad dalis ūkinio pastato priklauso R. Ž.. Įregistruotas ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė K. R.. Vėliau pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo pareiškėjos motinai M. R.. Ūkinis pastatas yra pastatytas žemės sklypo valdose, priklausiusiose M. R.. Tačiau pagal Projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1995 m. gruodžio 5 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. nurodyta 28/40 gyvenamojo namo dalys, o R. Ž. - 12/40 dalių. Atsakovo darbuotoja G. Č., neturėdama jokių ūkinio pastato 111/m padalinimo tarp bendrasavininkų dokumentų, vadovaudamasi tik tuo, kad K. R. priklauso 28/40 dalis gyvenamojo namo, atliko ištaisymą dėl ūkinio pastato priklausymo tik 28/40 dalimis. Taip namų valdos techninės apskaitos kortelėje 1996 m. rugpjūčio 11 d. atsirado įrašas, kad M. R. priklauso tik 28/40 ūkinio pastato dalies, o ne visas ūkinis pastatas. Pareiškėja nurodė, kad jos motina buvo neraštinga, todėl tvarkydama paveldėjimo bylą laiku šios klaidos nepastebėjo. Vilniaus filialo darbuotoja, atlikdama taisymą dėl ūkinio pastato dalių priklausomybės, klaidingai įrašė dalis, nes, matyt, manė, kad esant dviem gyvenamojo namo savininkams, atitinkama proporcija jiems priklauso ir ūkinio pastato dalys bei kiti pastatai, tačiau nebuvo analizuoti inventorinėje byloje esantys dokumentai. Pažymi, jog tuo pasinaudojo R. Ž., atlikdamas mainų sutartį, nurodė nuosavybę į dalį ūkinio pastato, esančio Repšių žemės sklypo valdoje.
Teismo posėdyje pareiškėja N. S. R. ir jos atstovė advokatė Zita Vizbarienė patikslintą skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir atsakovas arba Vilniaus filialas) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (b.l. 47-49) pareikšdamas, kad su patikslintu skundu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja N. S. R., reikšdama reikalavimą panaikinti Vilniaus filialo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą NR. RS-1301 bei įpareigoti į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti, jog M. R. nuosavybės teise priklauso visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, iš esmės ginčija 1996 m. kovo 11 d. bei 1996 m. lapkričio 11 d. atliktą M. R. bei I. P. nuosavybės teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tiek Valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1995 m. gruodžio 5 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek registracijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytos bendraturčiams tenkančios namų valdos dalys. Konkrečią kiekvienam iš bendraturčių tenkančią ūkinių pastatų dalį notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 46 straipsniu, prieš išduodamas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, turėjo patikrinti, atsižvelgdamas į nuosavybės teisių įgijimo dokumentus. Kadangi pareiškėja N. S. R. nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog 1996 m. vasario 29 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. spalio 29 d. mainų sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti duomenys yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios, Vilniaus filialas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. RS-1301 teisėtai ir pagrįstai atsisakė ištaisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Taip pat prašo, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d., siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, taikyti ieškinio senatį. Nuo 1996 m. kovo 11 d. iki M. R. mirties (2012-02-15), pati savininkė M. R. nereiškė jokių reikalavimų Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisių registracijos į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į patikslintą skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras informavo teismą, kad šiame ginče jo interesus atstovauja Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas (b.l.45)
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimu į skundą (b.l. 72-77) nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjos trečiojo asmens I. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi tik kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Kadangi nei mainų sutarties dalis dėl 12/40 dalių ūkinio pastato mainų, nei paveldėjimo teisės liudijimai dalyse dėl 3/40 ir 9/20 dalių ūkinio pastato paveldėjimo nėra nuginčyti civiline tvarka, laikytina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl 12/40 dalių ūkinio pastato priklausymo nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P., o prieš tai - R. Ž., yra teisingi ir teisėti. I. P. remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią ginčo situacijoje tariamos techninės klaidos ištaisymo administracinė procedūra negalima, kadangi patenkinus pareiškėjos reikalavimą ir įpareigojus atsakovą įrašyti nekilnojamojo turto registre duomenis, kad visas ūkinis pastatas nuosavybės teise priklausė M. R., neabejotinai būtų pažeistos jos (I. P.) teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad ginčo situacijoje atsakovas neturėjo, o ir administracinis teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti ir vertinti visos ūkinio pastato ir daiktinių teisių į jį registravimo Nekilnojamojo turto registre istorijos, nes buvę 28/40 dalių ūkinio pastato savininkai K. R. ir M. R. galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo nei R. Ž. nuosavybės teisės į 12/40 dalių ūkinio pastato įgijimo, nei VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo veiksmų įregistruojant R. Ž. nuosavybės teisę į 12/40 dalių ūkinio pastato. Nuo šių veiksmų atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas, terminai apskųsti tokius veiksmus yra seniai suėję. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi kompetencijos nagrinėti privačių asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių, vertinti dokumentus, nustatyti faktines aplinkybes bei spręsti dėl tokių asmenų daiktinių teisių turėjimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją, turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens I. P. atstovas advokatas Laimonas Judickas su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Vilniaus TTIB namų valdos inventorinės techninės apskaitos kortelėje įrašyta, kad R. Ž. gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, 3/40 dalys priklausė nuo 1978 m. iki 1992 m., o nuo 1992 m. birželio 2 d., Paveldėjimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, - 12/40 dalių. K. R. – 28/40 dalys (b.l. 8)
1984 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 208 savavališkai pastatyti statiniai buvo įregistruoti piliečių asmeninės nuosavybės teisėmis, t.y. K. R. nuosavybės teisėmis įregistruota: 1I 1/m ūkio pastatas ir 1Š 1/m šiltnamis (b.l. 10-11).
1995 m. gruodžio 5 d. Valstybinės įmonės Respublikinio Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo išduotame Registracijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 1962 m. lapkričio 14 d. pirkimo sutarties (b.l. 60-61) sudarymo K. R. nuosavybės teisėmis priklauso 28/40 namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilnius, o R. Ž. – 12/40 dalis. Nuo 1996 m. kovo 11 d. M. R. Paveldėjimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l. 59), paveldėjo 28/40 1A1/b gyvenamojo namo dalies ir 28/40 1I1/m ūkio pastato, R. Ž. nurodyta ta pati 12/40 valdoma namų valdos dalis (b.l. 12-14).
1996 m. spalio 29 d. mainų sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini), R. Ž. išmainė I. K. jam nuosavybės teise priklausančias 12/40 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1/b, ūkio pastato, plane pažymėto 1I1/m, kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje į I. K. nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. 123-22, Vilniuje (b.l.62-63).
1997 m. kovo 24 d. Turto įkeitimo sutartimi, I. K. AB „Lietuvos taupomajam bankui“ įkeitė 12/40 gyvenamojo namo dalį, 12/40 ūkio pastato dalį ir 12/40 kiemo įrenginių dalį paskolos užtikrinimui (b.l. 64-65).
Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 50-52) matyti, kad į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos dviejų bendraturčių nuosavybės teisės: M. R. (28/40 dalys) 1996 m. vasario 29 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, reg . Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu bei I. P. (12/40 dalys) 1996 m. spalio 29 d. mainų sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat įregistruotas juridinis faktas, jog 12/40 gyvenamojo pastato bei 12/40 ūkinio pastato dalims yra nustatyta hipoteka. Duomenų, kad hipoteka būtų pasibaigusi, nepateikta.
2012 m. gegužės 8 d. N. S. R. ir V. B. priėmė M. R. palikimą (b.l.58).
2012 m. gegužės 22 d. pareiškėja N. S. R. pateikė Vilniaus filialui prašymą, ištaisyti klaidą dėl 12/40 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, dalies neteisėto įregistravimo I. K. (b.l.57).
2012 m. gegužės 28 d. Valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas sprendimu Nr. RS-1301 atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. Nurodė pareiškėjai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nurodytą nekilnojamojo turto objektą ir teises į jį atitinka registro duomenų byloje esančius su atitinkamais prašymais pateiktus dokumentus ir šio nekilnojamojo daikto registro įraše nėra techninės klaidos, todėl tenkinti prašymą ištaisyti duomenis registre nėra teisinio pagrindo (b.l.55).
2012 m. birželio 19 d. Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. 165, paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, jokios klaidos registre nėra, pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog duomenys įrašyti į registrą neatitinka juridinio pagrindo, ar kad šie dokumentai yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios (b.l.5-6).
Byloje spręstinas ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. RS-1301 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 165 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjos N. S. R. reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Pareiškėja savo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad R. Ž. niekada neturėjo nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą, todėl negalėjo sudaryti mainų sutarties su I. P. o tuo pačiu pastaroji negalėjo įgyti nuosavybės teisių į 12/40 dalių ūkinio pastato. Pareiškėja siekia, kad būtų pakeisti duomenys Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nurodant, kad visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, nuosavybės teise priklausė M. R., iš kurios ji (pareiškėja) ginčo ūkinį pastatą paveldėjo. Pareiškėja prašė atsakovą ištaisyti registre esančią klaidą (b.l. 57).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 50-52) matyti, kad ginčo ūkinio pastato 12/40 dalių nuosavybės teise priklauso I. P., todėl akivaizdu, kad duomenų ištaisymas pagal N. S. R. 2012 m. gegužės 22 d. reikalavimą (b.l. 57) neabejotinai turėtų tiesioginės įtakos I. P. teisėms (nuosavybės teisėms) ir interesams. Reikalavimo tenkinimo atveju I. P. netektų nuosavybės teisių į 12/40 dalių ginčo ūkinio pastato. N. S. R. gi, reikalavimo tenkinimo atveju, įgytų nuosavybės teises į 12/40 dalių ginčo ūkinio pastato. Tai prieštarautų CK 4.47 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės teisės įgijimo pagrindams. Pažymėtina ir tai, kad duomenų ištaisymas turėtų įtakos ir „Swedbank“ AB, kaip įkaito turėtojo, teisėms.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 4 punkte nustatyta, kad registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad registratoriaus sprendimas negali būti pagrindu nei nuosavybės teisės įgijimui, nei jos praradimui (LR CK 4.47 str.). Registratoriui nesuteikta teisė aiškinti tarp fizinių asmenų sudarytas civilines sutartis. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nuosavybės teisės į ginčo ūkinį pastatą yra registruotos 1962 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 60-61), 1992 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo, 1996 m. vasario 29 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo (b.l. 59) ir 1996 m. spalio 29 d. mainų sutarties (b.l. 62-63) pagrindu. Nei vienas iš šių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str.) nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ginčijamame sprendime (b.l. 3) konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo ūkinį pastatą ir teises į jį atitinka registro duomenų byloje esančius dokumentus ir šio nekilnojamojo daikto registro įraše nėra techninės klaidos, kuri galėtų būtų ištaisyta.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 ir 33 straipsnių, CK 4.47straipsnių nuostatomis teismas sprendžia, kad tiek atsakovas savo 2012 m gegužės 28 d. sprendime Nr. RS-1301 (b.l. 3), tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012 m. birželio 19 d. sprendime Nr. 165 (b.l. 5-6) objektyviai įvertino faktinius duomenis ir tinkamai pritaikė aktualias teisės normų nuostatas, todėl naikinti sprendimus nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas tarp pareiškėjos N. S. R. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. P. yra kilęs dėl sutarčių, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, sąlygų aiškinimo. Ir tik esant teismo sprendimui, kuriuo būtų pakeistas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamas jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės arba kitoks teismo sprendimas, turintis įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, registratoriui kiltų pareiga šį juridinį faktą registruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.254 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos N. S. R. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.