- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- II-29-298/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00652-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Nukentėjusysis
- H. Š.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Liaubienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. Š. (S. Š.), advokatei J. A., institucijos, priėmusios nutarimą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovui T. B., nukentėjusiajam H. Š., vertėjai Z. Sakalauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 04 05 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2011 03 03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. Š. 2011-03-03 (duomenys neskelbtini)., savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos užmūrijo įėjimą į kambarį, priklausantį H. Š., kuris negali naudotis ir pateikti į menėtą kambarį, t .y. kaip padariusiam administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 188 str.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija 2011-04-05 nutarimu S. Š. pripažino kaltu padarius LR ATPK 188 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą –įspėjimą bei įpareigojo jį atidaryti praėjimą į H. Š. kambarį.
Šalies argumentai
S. Š. su priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilnius rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-04-05 nutarimą Nr. TK 16-22 ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija pateikė atsiliepimą į S. Š. skundą, kuriame nurodė, kad ištyrusi byloje surinktą medžiagą administracinė komisija nustatė, kad S. Š. padarė administracinį tesiės pažeidimą ir prašo S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo H. Š. prašo S. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą.
Teismo posėdžio metu S. Š. ir jo atstovė savo skundą palaikė ir nurodė, kad S. Š. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal tyrėjo T. J. 2011-03-03 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis jokių durų į H. Š. namo dalį nemūrijo ir durys nebuvo ir nėra užmūrytos. Durys, apie kurias kalbama, buvo ir yra tik užrakintos. Pareiškėjo namo dalis atvirais langais, išdaužyti stiklai, negyvenama, todėl jis negalėjo laikyti į jo namo galą iš savo virtuvės atviras duris. H. Š. nuo tada kai teismo sprendimu tapo dalies namo savininku, niekada per jam priklausančią namo dalį nevaikščiojo, name negyveno. Be to, H. Š. jokio teisinio pagrindo vaikščioti per jam priklausančius pastatus neturi, nes teismo sprendimu nenustatytas joks bendras įėjimas į namą bei H. Š. sprendime nenustatyta teisė vaikščioti per jam priklausantį priestatą bei jam priklausančią virtuvę. Civilinės bylos nagrinėjimo metu H. Š. sutiko, kad jam būtų priteista gerokai didesnė namo dalis negu priklauso ir teismo posėdyje teigė pasidarysiąs savo atskirą įėjimą. Nuo teisino sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2001-04-15 jokių pretenzijų H. Š. jam neturėjo, nes nuo 1984 m tėvų name negyveno. Tai patvirtina ūkinės knygos išrašas, teismo antstolio Faktų konstatavimo aktas.
Teismo posėdyje H. Š. paaiškino, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.25-95-2001 jam buvo priteista 34,24 kv.m. kambarys name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis šia gyvenamąja patalpa naudojosi, deklaravo joje savo nuolatinę gyvenamąją vietą. 2010 m. buvo hospitalizuotas dėl blogos sveikatos būklės. Po gydymo, į savo gyvenamąsias patalpas sugrįžti negalėjau, nes įėjimas buvo užblokuotas. 2011-03-03 iškvietus policijos pareigūnus, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo buvo konstatuota, kad S. Š. užmūrijo įėjimą į jam priklausančią gyvenamąją patalpą. Jis iki ligoninės ten gyveno, ten yra visi reikalingi baldai ir daiktai. Šiuo metu gyvena pas savo sūnų, kadangi įėjimas užblokuotas. Po 2001 01 22 teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą kaip jam patekti į kambarį, tačiau teismas atmetė jo prašymą, nes sprendimas yra aiškus. Tesmo nutartį neskundė, kambario naudojimosi tvarka kokiu nors dokumentu nėra nustatyta.
Liudytojas T. J. paaiškino, kad gavo H. Š. pareiškimą, kad brolis neleidžia jam naudotis jo patalpa. Nuvažiavo pagal nuodytą adresą, paprašė S. Š., kad leistų apžiūrėti patalpą. Jie nenorėjo leisti, po to sutiko. Parodė kambarį, kuris priklauso Henrikui. Lyg matėsi, kad praėjimas į Henriko kambarį užmurintas. Dėl to surašė protokolą.
Liudytoja Vaclava Rudinskaja parodė, kad H. Š. gyveno tėvo namuose, jam priklauso pusė namo. Po 2011 m. atvažiuodavo, kai su žmona susipykdavo. Kai išėjo iš ligoninės negalėjo ten patekti, nes duris buvo užstatytos.
Liudytoja G. Č. parodė, kad H. Š. tame name negyvena. Po tesmo sprendimo jie užstatė duris. H. Š. atvažiudavo pasižiūrėti per langą. Daiktai yra senelio.
Liudytojas M. Š. parodė, kad po teismo sprendimo Henrikas tame name negyveno, tik atvažiuodavo, pavaikščiodavo, gal per langą buvo įlypės į savo kambarį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2011-01-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu H. Š. skirta naudotis kambariu gyvenamajame name 1-3 (34,24 kv.m). Kambario naudojimosi tvarka kokiu nors dokumentu nėra nustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdinga privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Taigi tarp minėtų asmenų yra kilęs ginčas dėl kambario naudojimosi tvarkos nustatymo. Šis ginčas yra civilinio pobūdžio ir administracinės teisenos tvarka nenagrinėtinas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos. Todėl šioje situacijoje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, H. Š. teisės, susijusios su jo teise naudotis kambariu suvaržymais, padarytais galimai neteisėtais S. Š. veiksmais negali būti apgintos. Byloje esant neišspręstam paminėtam turtiniam ginčui, negali būti daromos išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, t. y. dėl to, kad S. Š., užrakindamas ir užstatydamas duris į kambarį, pažeidė valstybėje nustatytą valdymo tvarką ir siekė savavališkai įgyvendinti kokią nors tikrą ar tariamą savo teisę.
LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad dėl kilusio ginčo dėl kambario naudojimosi tvarkos nustatymo šalis turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti 2011 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinę bylą S. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą