- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-28
- Bylos Nr.
- N-62-1286-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 21 d. nutarimu I. K. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubausta 350 litų bauda ir pažeidimas įvertintas 6 balais, nes ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimą, 2006 m. sausio 26 d. 21 val. 9 min. kelio Vilnius - Klaipėda 95,08 kilometre viršijo 31 km/h nustatytą šiame kelio ruože 80 km/h greitį ir važiavo 111 km/h greičiu. Kadangi per vienerius metus ji surinko dešimt balų, tai jai dar papildomai atimta teisė vairuoti transporto priemones dešimčiai mėnesių.
II.
I. K. kaip pareiškėja kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė pakeisti policijos nutarimą ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių. Motyvavo tuo, kad visiškai pripažįsta padarytus KET pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų. Paskirtąją baudą sumokėjo. Dirba UAB "PakMarkas" rinkos analitike ir, naudodama savo automobilį Honda Prelude, dažnai vyksta pas klientus, esančius įvairiose Lietuvos vietovėse ir už jos ribų. Dirba toje pačioje bendrovėje 7 metus ir per tą laikotarpį buvo penkis kartus paaukštinta pareigose, jokių nuobaudų neturi. Praradusi teisę vairuoti transporto priemones, neteks darbo, kuris jai yra vienintelis pajamų šaltinis. Tokiu atveju bus labai suvaržytos jos galimybės apmokėti studijas ISM Ekonomikos universitete, išlaikyti būstą bei pasirūpinti artimais žmonėmis, tame tarpe vaikų globos namų "Spengla" auklėtiniais.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktąjį skundą, padarė išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies ir atėmimo teisės vairuoti transporto priemones termino trukmę sutrumpino iki numatytojo teisės normos sankcijoje minimumo.
Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą pakeisti jos atžvilgiu priimtą nutarimą, neskiriant jai papildomosios nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 10 mėnesių, arba sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, byloje svarstytina, ar yra pagrindas taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Šio straipsnio l dalyje yra nustatyta, kad sprendžiant, ar administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi nurodyta teisės norma yra taikoma tik išimtiniais atvejais, pakeisti skundžiamą nutarimą vienu iš joje numatytų būdų galima tik tada, kai byloje yra nustatomos aplinkybės, kurios yra vertinamos kaip ypatingai lengvinančios ar kitaip švelninančios asmens administracinę atsakomybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja vienu iš motyvų nurodė tai, kad ji visiškai pripažįsta padarytus administracinius teisės pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Aplinkybė, jog administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio l dalis l punktas) jau buvo įvertinta priimant skundžiamą nutarimą, todėl teismas pakartotinai jos nebevertina. Kitų aplinkybių, lengvinančių I. K. atsakomybę, byloje nenustatyta. Pareiškėja prašymą neskirti jai administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - sieja su tuo, kad teisės vairuoti automobilį turėjimas yra susijęs su jos darbu. Pateikė UAB „PakMarkas" charakteristiką - tarpininkavimą, kad ji dirba šioje bendrovėje (pareigos nenurodytos) ir darbo reikalais naudoja automobilį. Pažymėtina, kad I. K. pagal teismo siūlymą pateikti dokumentus, kuriuose aprašytas jos darbo pobūdis, funkcijos nepateikė dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejamai susijusi su jos darbo funkcijomis. Pateiktieji dokumentai (automobilio nuomos sutartis ir įsakymai dėl komandiruočių) neįrodo fakto, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu. Iš pareiškėjos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ji automobilį darbo reikalais naudoja epizodiškai ir kai kuriuos tarnybinius reikalus gali išspręsti pasinaudodama visuomeniniu ar bendradarbių vairuojamu transportu (komandiruotės į užsienio valstybes, kt.). Tačiau net ir tuo atveju, jei yra nustatoma, kad pažeidimą padariusiojo asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, vien tokios aplinkybės nustatymas nėra pagrindas atleisti pažeidėją nuo įstatyme numatytos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atitinkamam laikui atėmimo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Neskyrimas administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atitinkamam laikui atėmimo - tik todėl, kad pažeidėjo darbo pobūdis yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, ir nekreipiant dėmesio į kitas bylos aplinkybes, paverstų beprasmiais ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (baudžiamąjį, auklėjamąjį ir prevencinį). Asmuo negali būti atleistas nuo įstatyme numatytos ir nustatyta tvarka paskirtos nuobaudos už jo padarytą teisės pažeidimą vien dėl to, kad paskirta nuobauda gali jam sukelti tam tikras neigiamas pasekmes ar nepatogumus (greito ir patogaus susisiekimo praradimą, apsunkinti darbo funkcijų atlikimą, kt.). Iš Eismo priežiūros tarnybos pažymos apie I. K. padarytus KET pažeidimus matyti, kad ji KET pažeidžia sistemingai. Pažeidimo padarymo dieną ji turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas už KET pažeidimus. Be to, iki minėto pažeidimo padarymo dienos (2006 m. sausio 26 d.), jai buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už 2006 m. sausio 12 d. padarytą analogišką KET pažeidimą (greičio viršijimą), už kurį ji yra nubausta 2006 m. vasario 21 d. nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Minėta Eismo priežiūros tarnybos pažyma patvirtina, kad I. K. per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 9 d. iki skundžiamo nutarimo priėmimo (2006 m. vasario 21 d.) už KET pažeidimus buvo 7 kartus bausta baudomis, tame tarpe 5 kartus už leistino greičio viršijimą. Nebegaliojančios administracinės nuobaudos (ATPK 36 straipsnis) laikytinos pareiškėją kaip eismo dalyvę charakterizuojančia medžiaga. Dėl galiojančių administracinių nuobaudų bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai pripažino, kad I. K. atsakomybę sunkina tai, jog ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 straipsnio l dalis 5 punktas). Minėtos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad skirtos administracinės nuobaudos - piniginės baudos - nebuvo efektyvi atsakomybės už jos padarytus KET pažeidimus priemonė ir šia administracinės nuobaudos rūšimi nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai, kadangi ji iš skirtų baudų nepadarė išvadų, jog privalu laikytis eismą keliuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o, sumokėjusi skirtas baudas, sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atitinkamam laikui atėmimas yra adekvati, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti administracinė nuobauda, kuri atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės .atsakomybės tikslus. Argumentas, kad ji sumokėjo paskirtas pinigines baudas, nėra pagrindas keisti skundžiamą nutarimą, ir aplinkybė, kad pareiškėja sumokėjo šiuo nutarimu ir anksčiau skirtas baudas, negali būti vertinama kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė.
Pateikti įrodymai, kad ji yra teigiamai charakterizuojama darbe ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, nelaikytinos aplinkybėmis, kurios ypatingai švelnina jos administracinę atsakomybę. Minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ str. l dalies nuostatas, tačiau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, I. K. paskirtos papildomosios nuobaudos terminas keistinas iki ATPK 130 ² straipsnio sankcijoje nustatytos šios nuobaudos minimumo.
III.
I. K. apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis. Teigiama, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į skundo esmę - ji pirmą kartą gyvenime kreipdamasi į teismą tikėjosi vieno paprasto dalyko: kad suprastų jos jauno ir nepakankamai patyrusio žmogaus gyvenimišką situaciją bei skunde nurodytas visas lengvinančias aplinkybes ir kaip realiai vykdanti teisingumą nepriklausoma valstybės institucija priimtų teisėtą ir teisingą sprendimą jos byloje (paliktų teisę vairuoti transporto priemones - dirbti pamėgtą darbą, mokytis, rūpintis tėvų paliktais vaikais, savo tėvais etc.). Administracinėje byloje esanti informacija vertinta ydingai, kadangi jos (suinteresuotos bylos baigtimi) parodymai traktuoti nepalankiai ir praktiškai atmesti. Konstatuota, kad naujai paskirta nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams) esanti adekvati, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti administracinė nuobauda, nors dar savo 2006 m vasario 28 d. skunde apygardos administraciniam teismui nurodė, kad, ji, būdama Ekonomikos universiteto III kurso studente, visiškai suprato įstatymu nustatytos atsakomybės priemonių taikymo esmę ir įvykdė pagrindines nuobaudas (sumokėjo paskirtąsias baudas) bei teismui (visuomenei) raštu pasižadėjo toliau griežtai laikytis visų KET reikalavimų. Teismas neįvertino visų aplinkybių, kurias jis nustatė, neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo amžių ir asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų kiekį ir reikšmingumą (buvo viršytas greitis vienintelės šalies automagistralės kelio atkarpoje, visą KET pažeidimą fiksuojant stacionariu greičio matuokliu - fotoaparatu, o pats pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti net menkiausios grėsmės eismo saugumui). Automobilių transporto paskirties pagrindinis principas - saugiai, greitai ir patogiai vežti keleivius ir krovinius nebuvo pažeistas, o dėl jos KET pažeidimo konfliktinė, pavojinga ar avarinė situacija kelyje nekilo ir nesusidarė. Ji sutinka su teismo nutarties teiginiu, kad byloje nėra ypatingai lengvinančių aplinkybių jos padarytiems pažeidimams pateisinti, tačiau nei ji, nei jos atstovas "nekūrė" ir nenurodė išgalvotų ypatingai lengvinančių administracinę atsakomybę aplinkybių, tačiau mano, kad sąžiningas darbas, padorus elgesys visuomenėje, rūpinimasis savo tėvais, "SPENGLA" vaikų namų auklėtiniais, atkaklus tikslo siekimas moksle ir darbe, tiesos sakymas (t. t. ir nemaloniose gyvenimo situacijose), gailėjimasis dėl padarytų teisės pažeidimų yra vertybės, kurios yra reikšmingos šiai administracinei bylai ir turi būti vertinamos kaip lengvinančios ar kitaip švelninančios atsakomybę (kartu su byloje nustatyta sunkinančia aplinkybe, numatyta ATPK 32 straipsnio l dalies 5 punkte). Įsitikinusi, kad be teisingumo supratimo negali būti teisės apskritai, todėl įstatymai ir poįstatyminiai aktai kuriami tam, kad nors kiek palengvintų paprastų darbo žmonių gyvenimą. Patys geriausi įstatymai savaime neveikia - juos vykdo arba nevykdo, jų vykdymą arba nevykdymą kontroliuoja žmonės, nuo kurių kompetencijos ir sąžiningumo (tame tarpe vertinant vairuotojų psichofiziologinius veiksnius pakankamai įtemptame šalies kelių eisme) didžia dalimi priklauso visų gyvenimo kokybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tikrindamas ATPK 130 ² str. atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2001 m. gegužės 7 d. nutarime nurodė, kad ATPK 130 ² straipsnyje yra nustatyta tik papildoma sankcija už paskutinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tai nėra savarankiškas administracinis teisės pažeidimas ir kad tiek pagrindinės, tiek papildomos nuobaudos skyrimas yra privalomas. Neskirti bet kurios iš šių nuobaudų, ar visai neskirti jokios nuobaudos galima tik taikant ATPK 30 ¹ straipsnį (Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 5 d. konsultacija Nr. 23). Šioje teisės normoje nurodyta, kad institucija, nagrinėjanti administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdama į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Taigi, pareiškėjos I. K. pateiktasis prašymas iš esmės susijęs su pareikštuoju prašymu taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Apygardos administracinis teismas, svarstydamas prašymą neišvengiamai turėjo svarstyti galimybę taikyti šios teisės normos nuostatas. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas nenustatė, kad byloje būtų pagrindų, kurie leistų tenkinti pateiktąjį prašymą pirmiausia analizuojant pažeidimą padariusįjį asmenį kaip asmenybę bei su juo susijusias aplinkybes. Teisingai išvada, kad nėra išimtinės situacijos, nes mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Apeliaciniame skunde nurodytos priežastys nėra išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti pripažintos kaip pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, kadangi asmens veikla, ar gyvenamoji vieta ir darbas, nėra ypatingos aplinkybės administracinei atsakomybei švelninti.
Tačiau ATPK 30 straipsnio 2 dalis reikalauja skiriant nuobaudą, įvertinti pažeidimo pavojingumą. Tačiau, kaip teisingai akcentuota apeliaciniame skunde, apygardos administracinio teismo nutartyje šiam aspektui neskirta dėmesio. Pažymėtina, kad teismas darė išvadas aplamai, nes byloje nėra duomenų apie anksčiau padarytus pažeidimus, neaišku kokiomis aplinkybėmis jie padaryti. Pažymėtina, kad pastarasis 2006 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepaisant Policijos departamento patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (2005 m. liepos 25 d. Nr. 5-V-462) 26.6 punkto nuostatų. Teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kur nurodoma pažeidimo esmė – neleistina bendra pažeidimo formuluotė, pvz., "Pažeidė Kelių eismo taisykles", "Viršijo greitį" ir pan. Deja, šis Instrukcijos reikalavimas besąlygiškai neįvykdytas. Apsiribota nurodymu, kad magistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda 95 kilometre viršijo leistiną nustatytą 80 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prietaisas užfiksavo 111 km/h greitį įskaitant paklaidą. Nei protokole, nei tarnybiniame pranešime nėra duomenų apie to ruožo specifiškumą ar išskirtinumą, bei apie greičio matavimo prietaiso paklaidos dydį. Kaip žinia, šis prietaisas sumontuotas automagistralėje netoli Kauno. Instrukcijos 26.7.2 punkte reikalaujama, kad protokolo grafoje "Tikrinimo rezultatas" būtų įrašomi prietaiso, panaudoto pažeidimui nustatyti, rodmenys, be to, nurodomos prietaiso paklaidos, numatytos metrologinės patikros liudijime. Todėl neaišku kokia paklaida ir kokiu greičiu važiuota iš tiesų. Kaip žinia, šioje magistralėje, kuri yra keturių eismo juostų – po dvi į kiekvieną pusę – taisyklėse leistinas greitis iki 100 km/h greitis ir atitinkamais laikotarpiais atkarpoje Kaunas – Klaipėda iki 130 km/h. Todėl, vertinant pažeidimo pavojingumą, tokie duomenys būtų reikšmingi. Apie ankstesnius pažeidimus, už kuriuos skirti balai, taip pat nėra nurodyta būtiniausių aplinkybių. Iš suvestinės matyti, kad Vilniaus - Utenos kelio 14 kilometre viršytas leistinas greitis nuo 20 iki 30 kilometrų. Taigi, todėl apeliaciniame skunde nurodymas, kad ji važiavo automagistrale, ir jos važiavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti grėsmės eismo saugumui, nepaneigtas, nes atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. Todėl visi incidento aplinkybių užfiksavimo trūkumai turi būti traktuojami patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš apeliacinio skundo seka, kad apygardos administracinis teismas, spręsdamas ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo galimumą, aiškiai susiaurino teisės normos dispoziciją ir apsiribojo tik asmenybę apibūdinančių aplinkybių analize. Kaip minėta, visiškai neanalizuotas padarytųjų pažeidimų, už kuriuos skiriami baudos balai, realus pavojingumas.
Įvertinus pažymėtųjų aplinkybių visumą, pripažintina, kad apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turi būti vadovaujamasi ATPK 20 str. įtvirtintais principais, jog padarytas pažeidimas turi susilaukti įvertinimo. Todėl dėl paminėtųjų aplinkybių, kada neišvengiamai turi būti vertinamas padarytojo pažeidimo pavojingumas, sankcijoje numatytoji nuobaudos rūšis gali būti švelninama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutar i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį, kuria Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2006 m. vasario 21 d. nutarimas paskirti I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 10 mėnesių buvo sušvelnintas iki 9 mėnesių, pakeisti. I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 5 (penkių) mėnesių.
Nutartis neskundžiama.