Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkė teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. liepos 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2018 m. liepos 16 d., 22.29 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje ir tyčia iš chuliganiškų paskatų spausdamas akseleratoriaus pedalą privertė automobilį slysti šonu, taip sukeldamas pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertindamas veikos pavojingumą nustatė, kad M. P. padarytas nusižengimas nėra šiurkštus, nes reali žala kitų asmenų turtui sveikatai nepadaryta, nesudaryta jokių kliūčių eismui. Su šiais argumentais, kad M. P. veiksmai nesukėlė realaus pavojaus eismo dalyviams ar kitų žmonių saugumui nesutinkama, nes nors šiuo atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad M. P. veiksmai nebuvo pavojingi. Reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo kitų automobilių ir pėsčiųjų. Nepaisant to, kad automobilių aikštelėje eismas nevyko, tačiau pavojus buvo kilęs. Visų pirma chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę M. P. pavojų kėlė pats sau ir keleiviams. Antra, jei į automobilių stovėjimo aikštelę būtų įvažiavęs kitas automobilis ar staiga pasirodę pėstieji, M. P. vairuodamas automobilį ir slysdamas šonu, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių ir taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėję nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Todėl M. P. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, o ypač savo ir keleivių gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu laimingai susiklosčius aplinkybėms nebuvo padaryta reali žala, o be to vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad M. P. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, nes M. P. suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. M. P. nurodytos ir teismo pripažintos aplinkybės, kad M. P. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos padėti motinai atlikti žemės ūkio darbus teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia, ir asmuo žinodamas, kad už šį nusižengimą numatomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusižengimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Be to, nusižengimas buvo padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra įrengta prie (duomenys neskelbtini) laisvalaikio salės, prie pat pagrindinio kelio, į kurią bet kada galėjo įvažiuoti automobiliai ar įeiti pėstieji ir galėjo kilti visai kitokios pasekmės. M. P. vairuojant chuliganiškai automobilį, automobilyje važiavo nepilnametis keleivis J. Č. (16 metų amžiaus), tokiais veiksmais M. P. nepilnamečiui J. Č. darė neigiamą įtakų kuri gali ateityje įtakoti nepilnametį J. Č. pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y., kad M. P. nepagrįstai taikyta ANK 34 straipsnio 5 dalis ir nustatytas trumpesnis nei sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Šiuo atveju nustatyta M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog padarytas nusižengimas tikrai pavojingas. Tačiau vis dėlto, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į šiuo konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes. Administracinį nusižengimą įvykdęs M. P. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, gyvena su motina, kuri yra ūkininkė, ir jai padeda, nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento atsakomybės nevengė, byloje nėra neigiamai jį apibūdinančių duomenų. Apygardos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Formalus ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kuria sušvelninta nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas), buvo atsižvelgta į kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, naudai, toks sprendimas išsamiai motyvuotas. Apygardos teismas neturi pagrindo šiems motyvams nepritarti. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyta nuobauda nėra pernelyg švelni, teisės vairuoti M. P. neteks pusei minimalaus sankcijoje numatyto termino, šiuo atveju – 6 mėnesiams. Tokio termino, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos duomenų visumą, šiuo konkrečiu atveju pakanka administracinės nuobaudos keliamiems tikslams pasiekti.

Naikinti Tauragės apylinkė teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Tauragės apylinkė teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.