Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos D. O. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. B. bei A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. B. paaiškino, kad mirus tėvui A. S. liko turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatai, žemė. Jos mama D. O. S. po sutuoktinio A. S. mirties toliau gyvena minėtuose namuose (duomenys neskelbtini). Ji į tėvo palikimą nepretenduoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino, kad neprieštarauja, kad pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas. Nurodė, kad jo motina D. O. S. gyvena likusiuose po jo tėvo A. S. mirties namuose. Jis į tėvo palikimą nepretenduoja.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja D. O. S. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėja teismo posėdžio metu yra atstovaujama advokato, kas laikytina tinkamu pareiškėjos dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-05-23 mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų tėvas A. S. (b.l. 6, 7, 8). A. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l. 9). Po A. S. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi A. S. testamento nebuvo sudaręs (b.l. 13) (LR CPK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). Tačiau pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po A. S. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b.l. 12), todėl po liko niekieno nepaveldėtas A. S. nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties gyvena šiam nuosavybės teise priklausiusiame name, jį prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, patvirtino ir suinteresuoti asmenys N. B. bei A. B., teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. B. nurodęs. Šias aplinkybes taip pat tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Nemaitonių seniūnijos išduota pažyma apie tai, kad D. O. S. po A. S. mirties liko gyventi ir valdo visą likusį turtą (b.l. 9), taip pat pažymos apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją (b.l. 10) bei vandenį adresu (duomenys neskelbtini)r.(b.l. 11).

Suinteresuoti asmenys į po tėvo mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. S. sutuoktinė D. O. S. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. A. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio A. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. gegužės 23 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.