Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-348

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-07
Bylos Nr.
2-348
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Viginto Višinskio
Atsakovas
valstybės įmonės Valstybės turto fondas
Pareiškėjas
Rimanto Bagdono
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-348/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo, civilinėje byloje Nr. 2-1872-28/2005 pagal pareiškėjo Rimanto Bagdono prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Rimantas Bagdonas kreipėsi į teismą prašydamas prašymą nagrinėti nepranešant atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VĮ Valstybės turto fondas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Bendros Lietuvos – JAV įmonės UAB „Adelita“ 50 procentų akcijų paketo pardavimu viešo konkurso būdu. Nurodė, jog yra BĮ UAB „Adelita“ akcininkas, valdantis 40 procentų akcijų. Atsakovas valdo 50 procentų akcijų ir jas parduoda viešo aukciono būdu nepranešdamas esamiems bendrovės akcininkams. Toks pardavimas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (ABĮ 47 str. 1 d.) ir kitų akcininkų interesus. Atsakovui pardavus akcijas teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti negalimu, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo metu renkama informacija, todėl nėra galimybės kartu su prašymu pateikti ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi uždraudė VĮ Valstybės turto fondas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su jos valdomu bendrosios Lietuvos ir JAV įmonės UAB „Adelita“ 5 procentų akcijų paketo pardavimu viešojo aukciono būdu ir nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Teismas nutartyje nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą ieškiniui pateikti.

Šalies argumentai

VĮ Valstybės turto fondas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Teismas nepranešė apeliantui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjimą, kaip nustatyta CPK 148 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas neįvertino privatizuojamo objekto kainos, pradinio įnašo sumos, bei galimas neigiamas pasekmes. Akcijos parduotos įstatymų nustatyta tvarka – aukciono tvarka. Bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl aukciono laimėtojas gali atsisakyti perkamų akcijų ir gali atsirasti nuostoliai tiek aukciono laimėtojui (dėl lėšų įšaldymo), tiek apeliantui (dėl pakartotino aukciono pardavimo metu gautos mažesnės kainos).Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, todėl teismas turėjo pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Pareiškėjas Rimantas Bagdonas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas įvykdys pirkimo – pardavimo sandorį iki galo, o teismo sprendimo nebebus galima įvykdyti, nes turtas negalės būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str.). Be to, nuostolių atsakovas nepatirs, nes pareiškėjas ketina įsigyti akcijas už aukciono kainą. Atsakovo, kaip valstybės, nuostoliai dėl suplanuoto ir neįvykusio sandorio yra labai maži, lyginant su visu valstybės biudžetu, todėl nuostoliai nelaikytini esminiais ir neturi būti užtikrinami.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo materialiąja prasme, bet ginčija jų taikymą procesine prasme, t.y. kad nebuvo pranešta atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir teismas nežinojo visų faktinių aplinkybių ir galimų neigiamų atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties pagrįstumą nagrinėja tik šia prasme (CPK 320 str. 1 d.).

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka. Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Pažymėtina, kad realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Pagal CPK 151 straipsnio 2 dalį informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėdamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei atsakovas buvo informuotas arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei atsakovas nebuvo informuotas. Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas suteiki teismui teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad ieškovas pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Todėl apelianto argumentas, kad teismas privalėjo pareikalauti ieškovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepagrįstas. Įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Alė BukavinienėDanutė MilašienėViginto Višinskio