Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas T. G. skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. RV-20-5212 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 3 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 3 d.

3. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. RV-20-5212 nutarta netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutikdamas su komisijos nutarimu T. G. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti lygtinio paleidimo iš Komisijos 2023 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. RV-20-5212 kaip nepagrįstą ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. skundas atmetamas

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais T. G. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šešis kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir turės darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. G. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nevertina elgesio pasekmių, linkęs švelninti savo kaltę, savo įtaką nusikaltimų vykdyme minimizuoja, linkęs kaltę perkelti aplinkai, nuteistasis lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai ir dažnai prisideda prie nusikalstamų veikų vykdymo, siekdamas gauti finansinės naudos, turi finansinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus, yra teistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nurodyta, jog nuteistojo savivertė kiek išpūsta, siekia save pateikti iš teigiamos pusės, 2022 m. rugpjūčio 18 d. Komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam ir sekantį svarstymą atidėjo 6 mėnesiams, tačiau nepraėjus 6 mėnesių laikotarpiui, nuteistasis 2023 m. vasario 13 d. padarė rėžimo reikalavimų pažeidimą – su savimi turėjo draudžiamą daiktą – mobilaus ryšio telefoną, gavo už tai drausminę nuobaudą. Tokiu būdu nesilaikė Lygtinio paleidimo komisijos įpareigotos vienos iš rekomendacijų: „gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų“.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, vienas statinis (informacija apie teisės pažeidimus). Nors apeliantas šio veiksnio pakeisti jau nebegali, tačiau be statinio veiksnio yra nustatyti net penki dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, priešingai nei nurodo skunde, dar turi ir gali mažinti / valdyti (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir T. G. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

13. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad T. G. iš viso teistas 5 kartus, jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Akivaizdu, kad anksčiau paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Pritartina skunde nurodytam argumentui, kad lygtinis paleidimas padeda nuteistiesiems asmenims integruotis į visuomenę, tačiau yra būtina nepamiršti ir visuomenės teisės į saugią aplinką. Be to, jau nuteistajam anksčiau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas, tai rodo, kad būdamas laisvėje yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o lygtinio paleidimo metu taikoma priežiūra yra nepakankama, kad apribotų galimybę nusikalsti. Nors nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo vertinimu dėl likusios neatliktos bausmės dalies vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šią aplinkybę, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

14. Nuteistasis skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos probacijos sistema remiasi Europos patirtimi, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Europos Sąjungos institucijų rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta T. G. taikyti lygtinį paleidimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos. Vien aplinkybė, kad T. G. nori likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti laisvėje, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

15. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią T. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų. Teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.