- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1-3238-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36175-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Baudžiamojo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „A“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 259 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. mušdama sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:
2019-08-23 apie 15.25 val., būdama (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 2,33 %o promilės alkoholio), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo brolį J. B., t. y. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu broliui J. B. į veidą ir du kartus dešinės rankos kumščiu per dešinės rankos dilbį, taip savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. B. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
Be to, J. B. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
neturėdama tikslo jų platinti laikė su savimi 0,709 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2019-08-23, apie 18.35 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyriausioji patrulė A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, atlikdama J. B. apžiūrą, rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
Tokiais veiksmais J. B. padarė BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
2019-08-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja J. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruota, anksčiau neteista. Gyvena kartu su savo mažamete dukra A. B. ir motina A. B., pastarajai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat turi brolį J. B., tačiau pastarasis apie tris metus gyvena atskirai, jo tikslios gyvenamosios vietos nežino, su broliu santykiai yra geri. 2019-08-23 dienos metu ji buvo pas savo draugus, kur vartojo alkoholį. Apie 13 val. jai paskambino motina, kuri pasakė ateiti namo, minėjo, kad į svečius atvažiavo brolis J. B. Ji iš karto nuėjo namo. Prie namų, nurodytu adresu, ją pasitiko jos brolis J. B., kuris pradėjo jai priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, dėl ko tarp jų kilo žodinis ginčas. Po kelių minučių į kiemą atėjo motina, kuri ją ir brolį pradėjo raminti, sakydama, kad eitų namo. Jos brolis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji supyko ir dešine ranka pastūmė brolį į kairę ranką, brolis taip pat pradėjo ją stumdyti rankomis, besistumdant galėjo savo broliui suduoti delnu per veidą. Ginčui aprimus, ji kartu su motina nuėjo į namus, brolis liko kieme. Po kurio laiko į namus atėjo ir brolis, kuris pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją sulaikys. J. B. išėjo į kiemą, kieme buvę pareigūnai ją sulaikė ir uždarė į areštinę. Įvykio metu jos mažametė dukra ginčo nematė, kadangi buvo bute. Dėl savo poelgio, kad sukėlė savo broliui fizinį skausmą, nuoširdžiai gailisi, norėtų pastarojo atsiprašyti ir susitaikyti. Taip pat nori paaiškinti, kad 2019-08-23, dėl minėto įvykio su broliu, ji buvo pristatyta į policijos komisariatą. Komisariate policijos pareigūnai nurodė, kad atliks jos dalinę apžiūrą. Tada ji prisiminė, kad pas ją dešinėje džinsų kišenėje yra polietileninis maišelis, kurio viduje yra kažkiek kanapių, tai yra apie pusę gramo. Dėl to ji minėtą maišelį su kanapėmis paslėpė po savo džinsais, po diržu, tačiau pareigūnai, dalinės apžiūros metu, šį maišelį rado ir išėmė. Dėl rastų kanapių norėtų paaiškinti, kad kada, kur ir kas jai davė šias kanapes, J. B. neprisimena, kanapes turėjo savo reikmėm, tai yra rūkymui, tikslo platinti kanapių neturėjo. Dėl pas ją rastų kanapių nuoširdžiai gailisi (b. l. 60).
2019-10-17 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji J. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo mažamete dukra A. B. ir motina A. B. Brolis J. B. gyvena atskirai. 2019-08-23, dienos metu, ji buvo pas savo draugus, kur vartojo alkoholį. Apie 13 val. jai paskambino motina, kuri paprašė pareiti namo. Pokalbio metu motina paminėjo, kad į svečius yra atvažiavęs brolis. J. B. iš karto nuėjo namo. Prie namų ją pasitiko jos brolis J. B., kuris išsakė jai priekaištus, kad ji į namus grįžta išgėrusi alkoholio. Būtent dėl to tarp jos ir brolio kilo žodinis konfliktas. Pamačiusi, kad ji su broliu konfliktuoja, atėjo mama. Ji juos ramino, sakė, kad nesibartų. Jie įėjo į namo laiptinę. Būtent šio žodinio konflikto metu brolis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė broliui į veidą ir porą kartų ta pačia ranka sudavė jam per ranką. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė broliui fizinį skausmą. Dėl jos suduotų smūgių brolis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė, o broliui iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Minėto įvykio metu ji buvo vartojusi alkoholio. Jeigu ji būtų buvusi blaivi, tikrai taip nebūtų pasielgusi. Kai ją, sulaikė policijos pareigūnai, jie nuvežė ją į areštinę. Areštinės patalpose pareigūnė pasakė, kad atliks jos apžiūrą. Tuomet J. B. prisiminė, kad pas ją dešinėje džinsų kišenėje yra polietileninis maišelis, kurio viduje yra kažkiek kanapių, tai yra apie pusę gramo. Dėl to J. B. minėtą maišelį su kanapėmis paslėpė į savo kelnaites, tačiau pareigūnė apžiūros metu jas rado ir paėmė. Prisipažįsta, kad šios kanapės buvo J. B. Kada, kur ir iš ko ji jas gavo, neprisimena, apie tai nieko konkrečiau nurodyti negali, tik pripažįsta, kad jos buvo skirtos J. B. asmeniniam naudojimui. Niekam duoti ar parduoti jų neketino, kanapes turėjo savo reikmėms, tai yra rūkymui, tikslo platinti kanapių neturėjo. Dėl pareikštų įtarimų J. B. kaltę pripažįsta pilnai, dėl to labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Dėl broliui suduotų smūgių J. B. brolio nuoširdžiai atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė (b. l. 64, 65).
2019-08-23 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2019-08-23, apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), vyko konfliktas su jo seserimi J. B., dėl to, kad jis atvyko aplankyti savo dukterėčią A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (konflikto metu mergytės namuose nebuvo, ji buvo darželyje) ir savo motiną A. B. Konfliktas prasidėjo, kai šalia (duomenys neskelbtini) namo laiptinės sesuo J. B. pradėjo agresyviai elgtis, reikalauti, kad jis išeitų. Jo sesuo akivaizdžiai buvo neblaivi, kalbėjo ji nerišliai, stovėjo svirduliuodama, elgėsi agresyviai. Paaiškinus jai, kad jis atėjo aplankyti savo artimųjų, sesuo, prisiartinusi priėjo, trenkė kumščiu jam į veidą, po to kelis kartus į dešinę ranką, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Toks sesers elgesys kartojasi dažnai. Dėl tokių veiksmų policiją kvietė pirmą kartą (b. l. 6–9).
2019-09-23 ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad jo teisės yra išaiškintos, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Pasižada nemeluoti, sakyti tik tiesą. Taip pat sutinka duoti parodymus apie savo sesers J. B. elgesį, minėto įvykio metu, kuris nutiko 2019-08-23 dieną, apie 15.25 val. Sesuo J. bendrojo naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), prie jo mamai priklausančio buto, Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durų susibarė su juo. Tarp jo ir sesers J. įvyko žodinio konfliktas, kurį sukėlė sesuo, kurio metu sesuo sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, pataikė jam į jo dešinį skruostą. Nuo suduoto smūgio jis pajuto ilgalaikį fizinį skausmą smakro srityje. Po ko sesuo J. du kartus tos pačios dešinės rankos kumščiu sudavė jam į jo dešinę ranką, o būtent tarp riešo ir alkūnės iš viršaus. Minėtų abiejų smūgių metu buvo juntamas stiprus fizinis skausmas rankos srityje. Dėl to jis ir iškvietė policijos pareigūnus, kad ji nurimtų ir nesmurtautų. Atvykę policijos pareigūnai seserį sulaikė ir išsivežė. Daugiau sesuo jo atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, grasinimų taip pat jokių jo atžvilgiu ji neišsakė. Namuose buvo jo mama A. B., bet ji šio konflikto nematė, nes buvo išėjusi iš minėto buto iki skalbyklos patalpos, kuri yra pirmame aukšte, bet bendrabučio kitame gale, nei jų butas. Kai mama grįžo, jau tarp jo ir sesers konfliktas buvo pasibaigęs, sesuo buvo rami ir tikrai prieš mamą ji nesmurtavo ir jokio tarp jų kontakto ji nematė. Namuose gyvena mažametis vaikas A. B. gim. (duomenys neskelbtini), ji yra sesers J. duktė, bet ji konflikto nematė, buvo darželyje. Po šio įvykio dėl suduotų smūgių sesuo J. B. jo atsiprašė, jie susitaikė, ji gailisi dėl savo elgesio, savo kaltę pripažįsta tiek dėl narkotinių medžiagų laikymo savo reikmėms, tiek dėl smurtavimo prieš jį (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK PR 2-sios kuopos 1- būrio vyriausioji patrule. 2019-08-23 ji buvo Vilniaus aps. VPK OVS patalpose, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Į ją kreipėsi Vilniaus VPK OVS budėtojas, kuris jai paaiškino, kad į apžiūros patalpas buvo pristatyta moteris J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai reikia atlikti pilną apžiūrą. Apžiūros patalpose metu J. B. pradėjo įtartinai muistytis, savo dešinę ranką kišo už kelnių juosmens. Jai tai sukėlė įtarimą. Ji pasiteiravo J. B., kodėl ji taip elgiasi. J. B. jai paaiškino, kad prieš kurį laiką ji pasidarė abortą ir šiuo metu jai į makštį yra įdėtas tamponas, kuris slysta. Ji pasakė J. B., kad ji nusiimtų pilnai rūbus. J. B. nusiėmus pilnai rūbus, A. K. pastebėjo, kad jai iš makšties kyšojo polietileninis maišelis. Ji pasakė J. B., kad ji išsiimtų minėtą maišelį. J. B. išsiėmė polietileninį maišelį ir padėjo jį ant stalo, esančio apžiūros patalpoje. Ji pamatė, kad polietileniniame maišelyje yra žalsvos spalvos augalinės kilmės su specifiniu kvapu, galimai narkotinė medžiaga. Apie tai ji iš karto pranešė VPK OVS budėtojui (b. l. 25 ).
2019-08-23 surašytas tarnybinis pranešimas dėl pas J. B. rastų galimai narkotinių medžiagų (b. l. 28).
2019-09-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3884)-ISl-4465 nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiagą iš plastikinio paketėlio, paimto 2019-08-23 pas J. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,709 g., A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 10,9 %. J. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 37–38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-N 2228/2019 (01) nurodyta, kad J. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 %o (promilės) etilo alkoholio. Šlapime opiatų nerasta (b. l. 44).
Alkotesterio 6810 matavimo duomenys patvitina, kad 2019-08-23 17.39 val. J. B. iškvėptame ore nustatyta 2,33 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 50).
Teismo motyvai ir išvados dėl pagal BK 140 str. 2 d. pareikštų kaltinimų
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios J. B. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – nukentėjusiojo ir kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, 2019-08-23 pranešimas apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, matavimo alkotesteriu kvitas – patvirtina, kad J. B. 2019-08-23 apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo brolį J. B., t. y. sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, taip pat du kartus dešinės rankos kumščiu per dešinės rankos dilbį. Tokiais smurtiniai veiksmais kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą
Nukentėjusysis J. B. yra kaltinamosios brolis, t. y. artimas jai giminaitis (BK 248 str. 1 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jinai baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Teismo motyvai ir išvados dėl pagal BK 259 str. 2 d. pareikštų kaltinimų
BK 259 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – kaltinamosios ir liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, 2019-08-23 tarnybinis pranešimas; 2019-09-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada – patvirtina, kad J. B. laikė prie savęs 0,709 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki tol, kol 2019‑08-23, apie 18.35 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, atliekant kaltinamosios apžiūrą šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnė.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašas, 10 p.), kanapių antžeminės dalys priskiriamos narkotinėms medžiagoms. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr.V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 19 p., nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikytinas ne didesnis kaip 5 g šios medžiagos kiekis. Pas J. B. buvo rasta iš viso 0,709 g kanapių (antžeminių dalių), todėl šis kiekis laikytinas nedideliu.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. turėtus narkotikus (kanapes) norėjo platinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateikta specialisto išvada patvirtina, jog kaltinamoji šiuos narkotikus vartojo (rūkė) pati.
Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus, kad nagrinėjamu atveju pas kaltinamąją rastų narkotikų kiekis yra daug kartų (~ 7 kartus) mažesnis už nedideliu laikytiną šių medžiagų kiekį, darytina išvada, kad kaltinamoji narkotikus laikė sau.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturėdama tikslo jų platinti ir taip padarė BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
BK 259 str. 2 d. numatytos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).
Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad alternatyvios BK 259 str. numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to konstatuojant, kad buvo padarytos kelios veikos, turi būti nustatytas kiekvienos jų padarymo faktas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 str. kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui. Veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pas J. B. rastos narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybės (pirkimas, gavimas, įsigijimas ar kt.) nebuvo nustatinėjamos. Todėl šis BK 259 str. 2 d. nurodytas nusikalstamos veikos požymis – neteisėtas narkotinių medžiagų įsigijimas iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje – šalintinas iš jai pateiktų kaltinimų, tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia kaltinamojo padarytos veikos kvalifikavimo.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Kaltinamoji J. B. dėl proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 84–85).
J. B. skirtinų bausmių ir jų bendrinimo, paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai
Teismas, skirdamas J. B. bausmes, atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. B. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 12 str.), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos.
J. B. galisi padariusi nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.)
Nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ji įvykdė būdama girta. Pati J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdama blaivi prieš brolį nebūtų smurtavusi. Taigi, kaltinamosios girtumas turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė BK 140 str. 2 d. nusikaltimo atžvilgiu sunkina jos atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – teisiama pirmą kartą; baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiukščius nusižengimus, beveik visi padaryti nusižengimai yra susiję su alkoholio vartojimu (b. l. 78–80), dirbanti.
Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti gali būti pasiekti J. B. paskyrus atitinkamų straipsnių dalių sankcijoje numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimus, kurių terminai trumpesnį už vidutinį, t. y.: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. B. paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
J. B. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant tokius BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p. numatytus draudimus ir įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) neturėti su savimi, neįsigyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, taip pat kitokių psichiką veikiančių medžiagų; 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje.
Į J. B. paskirtos bausmė laiką įskaityti jos nuo 2019-08-23 16.10 val. iki 2019-08-24 14.04 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką,
J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
Įvertinus tai, kad J. B. padaryta ir BK 140 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, o ir anksčiau ji ne kartą buvo bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus padarytus dėl elgesio kontrolės stokos, agresyvumo, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 str. 3 d., 72² str. numatyta ir kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) po objektų tyrimo likutis narkotinės medžiagos – 0,601 g. kanapių (antžeminės dalys) – saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilnius; 2) vokas su tyrimo objektais, saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2019-09-12 kvito Nr. 1PK 003041) – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti jai už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. B. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., J. B. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p. numatytus draudimus ir įpareigojimus:
1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį neturėti su savimi, neįsigyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, taip pat psichiką veikiančių medžiagų;
3) visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. c) pap., 66 str., į J. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-08-23 16.10 val. iki 2019-08-24 14.04 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. B. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) po objektų tyrimo likutį narkotinės medžiagos – 0,601 g. kanapių (antžeminės dalys) –saugomą Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilnius; 2) voką su tyrimo objektais, saugomą Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2019-09-12 kvito Nr. 1PK 003041) – sunaikinti įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti J. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.