Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-317-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-07-24Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-02-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-24
Bylos Nr.
1A-487-317-2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00767-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
Kaltinamasis
J. T. S.
Kategorijos

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-487-317-2013

Teisėjas: Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00767-2011-7

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1.; 2.4.6.4.2;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, gynėjai Angelei Fominienei, kaltinamajam J. T. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14d. nuosprendžio, kuriuo J. T. S. išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. S. 2011 metų gegužės 18 dieną, apie 3.00 val. nakties, įsibrovęs - per tvorą įlipęs į nukentėjusiojo N. B. namų kiemą Kauno rajone (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 250 litų vertės elektrinę žoliapjovę „Nova“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo N. B..

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas 2013-03-14 nuosprendžiu išteisino J. T. S., neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog jo kaltė padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d., 178 str. 1 d. nėra įrodyta, nes kaltinamasis J. T. S. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino, o daugiau objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno miesto apylinkės prokurorė prašė panaikinti 2013-03-14 Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti J. T. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir skirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 23-6 vai. būti namuose.

Skunde nurodyta, kad J. T. S. išteisintas nepagrįstai. Apeliantės nuomone, J.T. S. kaltė grindžiama nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų pateikimo protokolu bei kitais byloje surinktais įrodymais. Visi tie duomenys neginčytinai patvirtina, kad J.T. S. pasikėsino pagrobti iš N. B. kiemo žoliapjovę, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė, kadangi buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusiojo. Anot apeliantės, teismas nepagrstai kritiškai įvertino nukentėjusiojo N. B. parodymus, motyvuodamas tai tuo, kad J. T. S. sulaikymo metu apkandžiojo ir sužalojo N. B. šuo ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o teisme buvo nagrinėjama byla privataus kaltinimo tvarka. Tačiau teismas neįvertino aplinkybių, nustatytų byloje, kad kaltinamasis J.T. S. nukentėjusiojo N. B. šuns buvo apkandžiotas ne šiaip sau, o persekiojant jį kaip asmenį, kuris pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą, tai buvo vienas tęstinis įvykis, todėl nelogiška, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą tyčia apkalbėti kaltinamąjį.

Skunde taip pat teigiama, jog motyvai, dėl kurių nukentėjusysis galėtų tyčia ir be jokios priežasties užsiundyti tarnybinį šunį ant kaltinamojo, nebuvo nustatyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis, sulaikęs J.T. S., apie tai iš karto pranešė policijai, nurodė, kad pagavo vagį. Tą patį sakė ir į įvykio vietą atbėgusiam kaimynui K. S. bei į įvykio vietą iškviestiems ir atvykusiems policijos pareigūnams. Anot apeliantės, nėra abejonių dėl nukentėjusiojo N. B. parodymų tikrumo ir objektyvumo.

Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Išteisintasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2p. numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 4d.), nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o apylinkės teismas padarė išvadas, kurios neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Kad J.T. S. padarė jam pareikštame kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, yra patvirtinta teisme ištirtais įrodymais-nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais įrodymais, kuriuos apylinkės teismas netinkamai įvertino ir padarė įrodymais nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas.

Nukentėjusysis N. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai teigė, jog pabudo 2011-05-18 apie 3.00 val. nakties, kadangi jis išgirdo šuns lojimą. Pamatė, jog kieme kažkas vaikščiojo, nes nuo judesio užsidegė šviesa. Dirstelėjęs per langą, pamatė per jo tvorą iš kiemo išlipantį žmogų, kuris dėvėjo dėmėtą striukę. Pamatė, jog dar du asmenys stovi netoliese-sankryžoje. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad prie namo visą laiką stovėjusi jo žoliapjovė, yra pristumta prie tvoros, per kurią išlipo jo matytas žmogus. Kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) kinologu ir laiko namuose tarnybinį šunį, pasiėmė šunį ir davė jam nurodymą sekti pėdomis. Eidamas šuns vedamais pėdsakais, netoli savo namo-apie 200 metrų atstumu, pamatė tris vaikinus. Tarp tų vaikinų buvo ir žmogus, kuris peršoko per jo kiemo tvorą. Jį atpažino pagal tai, jog to asmens striukė buvo išskirtinė. Eidamas link jų ir likus apie 15-20 metrų, jis pasakė: "stokit policija, paleisiu šunį". Vaikinai, pamatę jį, susirado akmenų ir pradėjo į jį bei šunį mėtyti. Jam pataikė kažkuris tai į petį bei į šunį. Paskui vaikinai pradėjo bėgti. Kadangi jam reikalaujant sustoti, jie nesustojo, jis paleido šunį. Šuo pasivijo ir sulaikė kaltinamąjį, o kiti du vaikinai pabėgo. Kad šuo pasivijo ir sulaikė būtent tą, kuris buvo jo kieme, atpažino pagal striukę. Jis kaltinamojo paklausęs, kur yra jo draugai. J.T. S. atsakęs, jog jie visi atvažiavo su dviračiais. Tačiau neužilgo jis pamatęs atvažiuojantį automobilį, kuris pravažiuodamas net bandęs ant jo užvažiuoti. Suprato, jog tai kaltinamojo draugai atvažiavo jo vaduoti. Jiems nuvažiavus, jis pradėjęs klausinėti J. S., ką šis veikė jo kieme. Kaltinamasis prisipažino, kad norėjo pavogti žoliapjovę. Jis iš karto paskambino į Kauno rajono PK ir iškvietė policijos ekipažą. Išgirdęs per langą triukšmą, atėjo jo kaimynas K. S.. Kaimynas taip pat girdėjo, kaip kaltinamasis prisipažino norėjęs pavogti jo žoliapjovę.

Liudytojas K. S. patvirtino, kad 2011-05-18 naktį, apie 2.30 val. jis išgirdo triukšmą t.y. šaukiant vyrišką balsą ir pro langą pamatė iš matymo pažįstamą kaimyną N. B.. N. garsiai pasakė, kad pagavo vagį ir paprašė padėti. Išėjęs jis pamatė ant žemės sėdintį ar tai gulintį vaikiną, kuris buvo visas purvinas. Netoliese iš balos vandenį lakė N. šuo. N. paaiškino kad prabudęs pamatė kelis vaikinus, vaikinas, gulintis ant žemės, bandė iš jo kiemo pavogti žoliapjovę. Jis per tvorą bandė pabėgti, tačiau N. paleido šunį. Keli vaikinai bėgo į skirtingas puses, tačiau šuo vieną iš vaikinų pagavo. Pats vaikinas pradžioje aiškino, kad ėjo iš draugo gimtadienio namo ir sulaikytas nekaltai. Kadangi vaikinas buvo apsirengęs sportiškai ir buvo purvinas, jis paklausęs jo, negi jis taip apsirengęs eina į gimtadienį. Tada vaikinas prisipažino, kad su dviem draugais atvažiavo su dviračiais iš (duomenys neskelbtini), kad jie atvažiavo vogti - vaikštinėdami po (duomenys neskelbtini) kaimą, ieškojo mašinose automobilių navigacijų arba aparatūros iš automobilių. Vaikinas prisistatė J. vardu. Vaikinas prašė jį paleisti, sakė pasakys, su kuo atėjo. Kalbant su vaikinu, N. paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, kad iš jo buvo bandoma pavogti žoliapjovę, kad jis sulaikė vagį. Kai buvo skambinama į policiją, vaikinas prisipažino, kad ėjo vogti, prašė nekviesti policijos. Kadangi vaikinas nurodė, kur paliko dviračius, jis savo automobiliu vienas važiavo pažiūrėti ar tikrai dviračiai yra jo nurodytoje vietoje, tačiau jų nerado. Jam sugrįžus, pamatė atvažiuojantį automobilį. N. pasakė, kad atvyksta policijos pareigūnai, todėl jis nuėjo namo. Vėliau N. papasakojo, kad sulaikyto vaikino buvo atvažiavę gelbėti du jo draugai, kurie puolė N. su peiliais. Su kaimynu iki įvykio nebendravo.

Liudytojas J. B. patvirtino, kad 2011-05-18 apie 4 val. kartu su bendradarbiu M. R. iš Kauno r. PK budėtojo gavo pavedimą vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame policijos kinologas sulaikė vagį. Nuvykus į vietą, rado gatvėje N. B. su šunimi bei šuns apkandžiotą vaikiną. N. B. papasakojo, kad naktį 3 asmenys atvažiavo automobiliu ir bandė pavogti iš jo kiemo žoliapjovę. Jis pamatė išlipantį iš savo kiemo vieną jų ir su šuniu jį. Buvo iškviesta operatyvinė grupė. Kuomet jie laukė operatyvinės grupės, sulaikytasis J.T. S. prisipažino, jog ieškojo ką pavogti kiemuose ir bandė pavogti N. B. žoliapjovę.

Analogiškus parodymus tyrimo metu ir teisme davė ir M. R., patvirtinęs, jog girdėjo, kaip kaltinamasis prisipažino, jog bandė pavogti žoliapjovę.

Iš 2011-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), prie pat tvoros kampo, iš kiemo vidinės pusės, palikta žoliapjovę „Nova". Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, už (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas įtariamasis, buvo surastos dvi baltos spalvos darbinės pirštinės. Iš įvykio vietos paimtos pačios pirštinės bei nuo jų paimtas kvapo pėdsakas ir foninio kvapo pėdsakas (b.l. 20-32).

Iš 2011-10-18 odorologinio tyrimo specialisto išvados Nr.l40-l-(00083)-ISl-107 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-05-18 įvykio vietos apžiūros metu Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo darbinių pirštinių poros, rastas įtariamojo J. T. S. kvapas (b.l. 69-72).

Iš 2011-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), yra užfiksuota, kad gyvenamasis namas aptvertas medine, apie 150 cm aukščio tvora, o kieme stovinti žoliapjovė „Turbo Luxuss" yra raudonos spalvos su ratais, dėže žolei, rankena (b.l. 35-45).

Nors 2011-05-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad žoliapjovės pavadinimas „Nova", o 2011-08-16 papildomos įvykio apžiūros protokole - „Turbo Luxuris", tačiau šiuos prieštaravimus pašalino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnas S. S. ir tyrėja L. M.. Pirmą protokolą surašęs S. S. parodė, kad žoliapjovės pavadinimą rašė pagal nukentėjusiojo žodžius, kuris nesutapo su ant žoliapjovės užklijuotu lipduku. Antrą protokolą surašiusi tyrėja L. M. parodė, kad žoliapjovės pavadinimą rašė nuo lipduko ant žoliapjovės. Be to, nukentėjusysis N. B. patvirtino, kad turėjo tik vieną žoliapjovę. Todėl konstatuotina, kad abiejuose įvykio vietos apžiūros protokoluose apžiūrėta ta pati žoliapjovė.

Iš 2011-06-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. D. S. pateikė sūnaus J. T. S. drabužius, kuriuos jis vilkėjo įvykio dieną: striukę ir džemperį (b.l. 87). Daiktai 2011-11-04 apžiūrėti ir nustatyta, kad striukė pilkos spalvos, marga, su įplyšimais, (b.l. 88-91).

Visuma aptartų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad iš N. B. kiemo žoliapjovę pasikėsino pagrobti ne koks kitas asmuo, o būtent J.T. S., kuris nusikalstamos veikos nebaigė tik dėl to, jog jam sutrukdė nukentėjusysis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, teigiama, kad teismo išvados tiek dėl kaltinamojo kaltės, tiek dėl jo išteisinimo turi būti pagrįstos ne atskirų įrodymų, o įrodymų viseto analize.

Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai kritiškai įvertino nukentėjusiojo N. B. parodymus bei nesivadovavo kitų teisme apklaustų ir šiame nuosprendyje aptartų asmenų parodymais, patvirtinančiais J.T. S. kaltę. Akivaizdu, jog kaltinamasis J.T. S. buvo apkandžiotas nukentėjusiojo N. B. šuns ne kokio tai pasivaikščiojimo su šunimi metu, o tik po to, kai nukentėjęs pamatė į savo kiemą įsibrovusi asmenį, kuris kėsinosi pagrobti jo turtą, ir kurį nukentėjusysis persekiojo kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Visiškai nelogiška ir nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusysis apkalbėjo kaltinamąjį. Nėra nustatyti jokie motyvai (beje, jų nenurodė ir kaltinamasis), dėl kurių nukentėjusysis galėtų tyčia, be jokios priežasties siundyti tarnybinį šunį ant kaltinamojo. Kaltinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, sulaikęs J.T. S., apie tai iš karto pranešė policijai bei nurodė, kad pagavo vagį. Tą patį jis pasakė ir į įvykio vietą atskubėjusiam kaimynui K. S. bei atvykusiems policijos darbuotojams. Abejoti nukentėjusiojo N. B. parodymų tikrumu ir objektyvumu, kad jis sulaikė būtent jo turtą pasikėsinusį pagrobti J.T. S., nėra pagrindo dar ir dėl to, jog pats kaltinamasis įvykio vietoje buvusiems liudytojams prisipažino, jog kėsinosi pagrobti žoliapjovę, prašė nekviesti policijos. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir paminėtų liudytojų teiginiais kolegija neturi pagrindo abejoti, nes nėra nustatyta, jog jie buvo suinteresuoti duoti melagingus liudijimus tyrimo metu ir teisme.

Teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimus ( įrodymus vertinti visus kartu, o ne atsietai vieną nuo kito) nepagrįstai nuvertino liudytojų K. S., K. B., M. R. parodymų, kaip netiesioginių įrodymų, reikšmę. Apylinkės teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatuota, jog tai, kad kaltinamasis šuns pagalba buvo sulaikytas ne nukentėjusiojo namo kieme, o gatvėje, kur buvo surastos ir kaltinamajam priklausančios pirštinės bei avalynės pėdsakai, negali būti kaltinamojo kaltės įrodymais. Teismas, pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus, vieniems įrodymams suteikdamas viršenybę prieš kitus, o kitus nemotyvuotai atmesdamas ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą suinteresuoto išvengti atsakomybės kaltinamojo J.T. S. parodymams, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, atmesdamas nukentėjusiojo ir visiškai nesuinteresuotų liudytojų parodymus, kurie atitinka kitus byloje ištirtus ir aptartus įrodymus.

Kaltinamajame akte J.T. S. kaltintas pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2d. Pagal nurodytą BK straipsnį atsako tas, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime J.T. S. nėra nurodyta nei viena LR BK 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Nors J.T. S. ir įsibrovė į aptvertą privataus namo kiemą, ir kaltinime tai buvo nurodyta, jog jis padarė įsibrovimą, tačiau nenurodyta nei viena esminė veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kaip to reikalaujama įstatyme. Tai yra nebuvo inkriminuota veiką kvalifikuojanti aplinkybė - įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Už veiką numatytą LR BK 178 str. 2d., baudžiamas tik tas, kas įsibrovė būtent į nurodytas vietas. Kadangi kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis įlipo per tvorą į namų kiemą, ši vieta neįvardinta kaip saugoma teritorija, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kaltinimas J.T. S. keistinas į lengvesnį LR BK 256 str. 4d. numatyta tvarka. Kadangi nesikeičia esminės faktinės veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1d.

Atsižvelgus į tai, kad J.T. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu-laisvės apribojimas numatytas LR BK 48 str. Kadangi nenustatytos aplinkybės, sunkinančios ar lengvinančios kaltinamojo atsakomybę, skirtinas šiame BK straipsnyje numatytos bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4d. , 329 str. 2p.

nusprendė:

Kauno apylinkės prokuratūros skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

J. T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. (perkvalifikavus veiką iš LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2d.) bei skirti jam 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį kasdien nuo 23val. iki 6 val. būti namuose (LR BK 48 str. 4d., 6d.).

Panaikinti J.T. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti:

-pirštines bei voką su seilių pavyzdžiais, saugomus Kauno rajono PK, stiklainius su kvapo pėdsakais, saugomus Lietuvos policijos mokymo centro Kinologijos biuro Kriminalistinės odorologijos poskyryje - sunaikinti;

-J.T. S. rūbus-striukę ir džemperį-gražinti J.T. S..

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jūratė JakubonienėGytis Večerskas