Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-152-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
II-152-548/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00051-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pareiškėjas
R. S.
Advokatai
Vilius Masiulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-152-548/2018Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00051-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 16 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Vilmai Janonienei, Editai Juršienei,dalyvaujant pareiškėjos R. S. atstovui advokatui Viliui Masiuliui,nedalyvaujant pareiškėjai R. S.,

institucijos surašiusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas R. S. skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyrius) vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Skunde nurodyta, jog Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lanko 2018 m. vasario 20 d. nutarime konstatuota, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistai 2017 m. rugsėjo 28 d. dalyvavo išvažiuojamajame pasitarime, kurio metu pristatyti išskirtiniai miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veiklos miškuose atvejai (duomenys neskelbtini), valstybinių miškų pareigūnų priimti sprendimai, diskutuota dėl galimų panašių atvejų kituose rajonuose bei galimų jų sprendimų būdų. Tai nebuvo ūkio subjektų patikrinimas, todėl apie jį miško savininkų informuoti neprivaloma, be to, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 8 straipsnio 1 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 6 punktą, fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose. Remiantis šiomis aplinkybėmis nutarime konstatuota, kad nurodytuose veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Pareiškėja mano, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną, nebuvo išsamiai įvertinti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys apie Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistų 2017 m. rugsėjo 28 d. veiksmus pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 8 nustatyta, kad svarstant 3 klausimą, buvo apžiūrėti žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai yra užtušuoti, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys R. S. Iš protokole nurodytų žemės sklypų, priklausančių pareiškėjai, tik vienas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties, kiti trys yra žemės ūkio paskirties, todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo argumentais, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai, dalyvavę 2017 m. rugsėjo 28 d. išvažiuojamajame pasitarime, vaikščiojo tik po pareiškėjai priklausantį privatų mišką. Pačiu protokolu nustatyta, kad vaikščiojama buvo ne tik po privatų mišką, bet ir po pareiškėjai priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, nors to daryti pareigūnai be pareiškėjos sutikimo neturėjo teisės. Skunde taip pat pažymėta, jog protokolo turiniu nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai veikė kaip valstybės pareigūnai, o ne kaip privatūs asmenys, todėl jiems MĮ 8 straipsnio 1 dalis netaikytina, dėl ko, prieš patekdami į privatų mišką, jie turėjo informuoti savininką. Be to, protokole nurodyti tik septyni darbuotojai, tačiau po pareiškėjos privačią žemę vaikščiojo daugiau kaip dešimt asmenų, ką patvirtina liudytojas bei filmuota medžiaga. Skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina, jog transporto priemonių, kuriomis buvo atvykta į 2017 m. rugsėjo 28 d. išvažiuojamojo pasitarimo vietą, vairuotojai pažeidė kelio ženklo Nr. 303, įrengto (duomenys neskelbtini), reikalavimus, tačiau dėl šio nusižengimo pažeidėjai nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, jog institucija nesutinka su skunde išdėstytomis pretenzijomis ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ginčijama Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistų teise vaikščioti R. S. priklausančiame žemės sklype, jokia turtinė žala pareiškėjai ar kitiems asmenims nepadaryta, o Valstybinės miškų tarnybos specialistai išvažiuojamajame pasitarime, kurio metu buvo pristatyti išskirtiniai miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veiklos miškuose atvejai (duomenys neskelbtini), valstybinių miškų pareigūnų priimti sprendimai, diskutuota dėl galimų panašių atvejų kituose rajonuose bei galimų jų sprendimų būdų, vykdė savo tiesiogines pareigas, neturėdami tikslo savavaldžiauti (b. l. 11).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos R. S. atstovas advokatas Vilius Masiulis palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta nepagrįstai, kadangi pareigūnai, atvykę į privataus asmens žemės sklypus, neturėjo tam teisės. Surašytame protokole užfiksuoti duomenys, kad po sklypus buvo vaikščiojama, be to, pareigūnai vaikščiojo po keturis pareiškėjai priklausančius sklypus, iš kurių trys – ne miško ūkio paskirties. Mano, jog buvo padarytas savavaldžiavimas, todėl asmenys turėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Taip pat mano, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatytos ir kitos faktinės aplinkybės – kad įvažiuoti į kitus sklypus, per kuriuos vaikščiojo pareigūnai, įmanoma tik pažeidžiant eismą draudžiantį kelio ženklą, todėl automobilius vairavę asmenys turėjo būti patraukti administracinėn atsakomybėn už kelio ženklo nepaisymą. Pažymėjo, kad pareigūnai nedarė patikrinimo, o vykdė kažkokį laisvos formos susitikimą, todėl mano, kad pareigūnai neturėjo teisės pažeidinėti kelio ženklo.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, jog mano, kad eismą draudžiantis ženklas gyventojams negalioja. Gyventojai važinėdami vežiojasi gyvenamosios vietos registraciją patvirtinančius dokumentus, svečiai į teritoriją įvažiuoti taip pat gali. Eismą draudžiantį ženklą pastatė savivaldybė. Eismą draudžiantis ženklas negalioja aptarnaujančiam personalui. Ar ženklas galioja pareigūnams, nežino. Pašaliniai asmenys neturi galimybės važiuoti keliu, esančiu už draudžiamojo ženklo.

Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinio nusižengimo medžiaga nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 20-AP-31632 nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriuje 2017 m. gruodžio 4 d. buvo gautas R. S. pareiškimas, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. 9.30 val. į jai priklausantį žemės ūkio sklypą buvo atvažiavusi keliolikos asmenų grupė. Asmenys į R. S. priklausiančias valdas atvyko savavališkai, šio atvykimo su ja nederino. Asmenys, atvykę į R. S. priklausančias valdas, pravažiavo pro kelio ženklą, draudžiantį mechaninių transporto priemonių eismą. Pareiškimu R. S. prašė nustatyti savivaliavusius asmenis ir apie juos informuoti ją bei (duomenys neskelbtini) bendruomenę.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė, nenustačiusi administracinio nusižengimo požymių, 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal R. S. pareiškimą. Nutarime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųstas paklausimas Valstybinei miškų tarnybai dėl informacijos pateikimo. 2017 m. gruodžio 11 d. gautas Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio raštas apie tai, kad su visomis paklausime nurodytomis transporto priemonėmis 2017 m. rugsėjo 28 d. 6 poskyrio specialistai dalyvavo išvažiuojamajame pasitarime, kurio metu buvo susipažįstama su išskirtiniais miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veikos miške atvejais (duomenys neskelbtini), pristatomi miškų kontrolės specialistų priimti sprendimai, diskutuojama dėl galimų alternatyvių sprendimų. Taip pat nurodyta, kad teisminiai procesai dėl neteisėtų kirtimų šioje vietovėje tęsiasi jau 10 metų. Dėl neteisėtų veiksmų, darant neigiamą poveikį aplinkai (miškui) buvo daug kartų atliekami patikrinimai, fiksuojami pažeidimai. Būtent dėl tokių sudėtingų procesų, jų sprendimo būdų, buvo pasirinkti šie objektai, tačiau pasiekti šiuos objektus iš autostrados Kaunas-Vilnius yra sudėtinga ir pavojinga, kadangi nuvažiavimas nuo autostrados yra labai trumpas ir neįrengta jokia stovėjimo aikštelė, todėl poskyrio specialistai, vykdydami MĮ 5 straipsnyje numatytas tiesiogines pareigas, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir sustojo gatvės pakraštyje.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriuje 2017 m. gruodžio 28 d. gautas R. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad Miškų kontrolės skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog išvažiuojamajame pasitarime dalyvavo 6 žmonės, kurie į pareiškėjai priklausančius žemės sklypus atvyko susipažinti su išskirtiniais miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veikos miške atvejais (duomenys neskelbtini), yra melagingas. Į pareiškėjai priklausančius žemės sklypus buvo atvykę ne šeši, o keliolika asmenų, kurie savavališkai (neįspėję žemės savininko) vaikščiojo, fotografavosi žemės ūkio paskirties privačiuose sklypuose. Pareiškimu pareiškėja prašė pilnai ir visapusiškai ištirti savavaldžiavimo aktą.

2018 m. sausio 5 d. Valstybinei miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritoriniam poskyriui išsiuntus paklausimą ir iki 2018 m. sausio 25 d. negavus atsakymo, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Justas Lanka 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu nutarė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. sausio 26 d. pateikė raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo, kad Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistai 2017 m. rugsėjo 28 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotame išvažiuojamajame pasitarime, kurio metu buvo pristatyti išskirtiniai miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veikos miškuose atvejai (duomenys neskelbtini), valstybinių miškų pareigūnų priimti sprendimai, diskutuota dėl galimų panašių atvejų kituose rajonuose bei galimų jų sprendimų būdų. Kadangi tai nebuvo ūkio subjektų veiklos ar privačių miško valdų patikrinimas, todėl apie jį miško savininkų informuoti neprivaloma.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK vyriausiasis tyrėjas Justas Lanka 2018 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime konstatuota, jog remiantis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus rašte išdėstytomis aplinkybėmis, nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas, tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pareiškėja skundu nesutinka su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimu, teigia, kad tik vienas iš keturių žemės sklypų, kuriuose buvo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai, yra miškų ūkio paskirties, likę trys – žemės ūkio paskirties, dėl ko nesutinka su nutarimo argumentais, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai vaikščiojo tik po pareiškėjai priklausantį privatų mišką. Be to, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai veikė kaip valstybės pareigūnai, o ne privatūs asmenys, todėl jiems MĮ 8 straipsnio 1 dalis netaikytina.

MĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė miškų tarnyba, tai įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą; atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą; atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę; Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą; atrenka ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę; kontroliuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą; nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo; atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.

Pagal MĮ 6 straipsnio 1 dalį valstybiniai miškų pareigūnai atlieka šias pareigas: vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos; kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti; konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais; vykdo švietėjišką veiklą miškų ūkio klausimais.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. sausio 26 d. raštu dėl informacijos pateikimo ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolu Nr. 8 nustatyta, kad Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistai 2017 m. rugsėjo 28 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotame išvažiuojamajame pasitarime, kurio metu buvo pristatyti išskirtiniai miškų ūkinės veiklos vykdymo bei neteisėtos veikos miškuose atvejai (duomenys neskelbtini), valstybinių miškų pareigūnų priimti sprendimai, diskutuota dėl galimų panašių atvejų kituose rajonuose bei galimų jų sprendimų būdų. Pareigūnai apžiūrėjo keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius R. S. Apžiūrėjus minėtus sklypus, nutarta Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą atlikti atsakingai, atidžiai įsigilinus į esamą situaciją, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tais atvejais, kai vykdomi kirtimai miško žemėje, gavus rajono savivaldybės administracijos neteisėtai išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, administracinės atsakomybės poveikio priemones taikyti atsakingiems asmenims, neteisėtai išdavusiems tokį leidimą. Taip pat rajono savivaldybei pateikti pretenziją atlyginti aplinkai padarytą žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo argumentais, jog Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai vaikščiojo tik po pareiškėjai priklausantį privatų mišką, nes toks teiginys nėra nurodytas skundžiamame nutarime. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde įvardinti žemės ūkio paskirties sklypai, kuriuos 2017 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėjo pareigūnai, pagal Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolą Nr. 8 priskiriami prie žemės sklypų, esančių miško žemės plotuose, todėl pareigūnai, vykdydami MĮ 5 straipsnyje numatytas tiesiogines pareigas, turėjo teisę apžiūrėti minėtus žemės sklypus. Protokolu nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. metu joks ūkio subjektų veiklos ar privačių miško valdų patikrinimas nebuvo atliktas, todėl konstatuotina, kad pareigūnai, vykdydami pasitarimą, neprivalėjo gauti pareiškėjos leidimo vaikščioti pareiškėjai priklausančiuose sklypuose.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nustačius, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai teisėtai vykdė 2017 m. rugsėjo 28 d. išvažiuojamąjį pasitarimą, teismas kitų pareiškėjos argumentų dėl vykdyto pasitarimo teisėtumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo bylą tiriantys pareigūnai visiškai nepasisakė dėl administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinktų duomenų dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų padaryto nusižengimo – kelio ženklo Nr. 303 nesilaikymo. Pažymėtina, kad pareiškėja, 2017 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriuje gautu pareiškimu prašė nustatyti savavaliautojus, pareiškime taip pat nurodė, jog jai priklausančiuose žemės sklypuose buvę asmenys pažeidė motorinių transporto priemonių eismą draudžiantį ženklą. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Administracinio nusižengimo medžiagoje Nr. 20-AP-31632 nėra duomenų, jog pareiškėja šį nutarimą būtų skundusi. Pareiškimu, kuriuo pareiškėja 2017 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyrių, dėl pažeisto kelio ženklo nepasisakoma, prašoma pilnai ir visapusiškai ištirti savavaldžiavimo aktą. Išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Justas Lanka 2018 m. vasario 20 d. nutarimu nutarė, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Kadangi pareiškėja pirmojo nutarimo neskundė, o antruoju pareiškimu prašė pilnai ir visapusiškai ištirti savavaldžiavimo faktą, ką ištyręs vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, teismas neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjos argumentų dėl kelio ženklo pažeidimo, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo medžiagoje Nr. 20-AP-31632 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o pareiškėjos R. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. S. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Justo Lankos 2018 m. vasario 20 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo medžiagoje Nr. 20-AP-31632 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo medžiagą Nr. 20-AP-31632, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis