- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-2208-238/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Raulynaitienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimas taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2012-05-30, bausmės pabaiga – 2016-03-30. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 5 (penki) mėnesiai (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. spalio 30 d.).
Nuteistasis R. P. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. P3-809 lygtinai paleisti nuteistąjį R. P. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis R. P. anksčiau neteistas, turi vidurinį išsilavinimą, įgijęs ortopedinės avalynės gamintojo specialybę, iki įkalinimo mokėsi LŽŪU, mokslų nebaigė dėl objektyvių priežasčių. Atvykęs į pataisos namus atsisakė administracijos siūlomo darbo, tačiau vėliau požiūrį pakeitė, įsidarbino pataisos namų batsiuviu, juo dirba ir šiuo metu. Nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, yra reguliariai lankomas, paleistas iš pataisos namų planuoja gyventi su šeima. Teisme kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, priteistą civilinį ieškinį padengė. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra bei diskriminacinėmis nuostatomis, supranta poreikį turėti bendras visų pripažintas vertybes. Nuteistasis per rekomendacijoms įgyvendinti skirtą laikotarpį nustatytų elgesio taisyklių pažeidęs nebuvo, dirba pataisos namų ūkio aptarnavimo būryje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą bei gerą nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, teigiamą požiūrį į darbą, teigiamą elgesio taisymosi progresą ir kitus asmens bylos duomenis, kliūčių patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Raulynaitienė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino R. P. nusikalstamo elgesio rizikos, t. y. kad 2014-10-24 psichologinės tarnybos išvadoje Nr.73(2)-85567 nurodyta, jog R. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės ar savitų tikslų), gyvenimo stilius ir draugai (netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas) bei savivokos stoka (atpažįsta ne visas savo problemines gyvenimo sritis, netvirtos vertybinės nuostatos). Teismas taip pat nevertino nuteistojo R. P. asmenybės. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, kad R. P. trūksta įžvalgos ir gilesnės savo veiksmų analizės, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltės jausmas negilus. Tai rodo, kad nuteistojo kaltės pripažinimas yra labiau formalus nei adekvatus savo ankstesnių neteisėtų poelgių įvertinimas. Be to, psichologinės tarnybos išvados duomenimis, R. P. vertybinės nuostatos formuojamos besiblaškant, pasirinkimai gali būti nulemti hedonistinių, materialinių poreikių, asmenybiniu požiūriu trūksta atsakingumo, gali pasielgti lengvabūdiškai, nepagalvojus apie pasekmes. Prokurorė mano, kad apie nuteistojo teigiamą elgesio taisymosi progresą jokių duomenų nėra. Iš 2014-10-24 psichologinės tarnybos išvados Nr.73(2)-85567 bei 2014-10-22 socialinio tyrimo išvados Nr.62-1369 matyti, jog nuteistasis R. P. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytą tvarką, dėl ko du kartus buvo baustas nuobaudomis. Nors nuteistasis taip pat du kartus buvo paskatintas, tačiau toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip geras. Be to, iš 2014-12-03 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrojo sektoriaus pažymos Nr.62-5062 matyti, kad 2014-11-14 nuteistasis R. P. bausmės atlikimo laikotarpiu trečią kartą pažeidė nustatytą tvarką (t. y. vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus), dėl ko buvo baustas nuobauda. Būtent dėl paminėtų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis bausmę atlieka už penkių sunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 1 d. (t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimais daroma didelė žala visuomenei. Be to, jis atlieka bausmę ir už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 1 d. (t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti), padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam už penkių sunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta 4 metai laisvės atėmimo, neatlikta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Raulynaitienės skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P.. Priešingai, nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą, ir teisingai sprendė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti R. P. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės atlikimo sąlygas – faktiškai yra atlikęs ½ paskirtosios bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose.
Skunde nurodoma, kad R. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai bei savivokos stoka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toje pačioje psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog R. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra ryšių palaikymas su artimaisiais, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ketinimai tęsti studijas, teigiama darbinė motyvacija, be to, psichologinė tarnyba padarė išvadą, jog nuteistojo R. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis imasi atsakomybės už savo veiksmus. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas - 14 balų (pagal OASys). Tai leidžia daryti išvadą, kad tikimybė, jog ateityje R. P. nusikals, yra žema.
Skunde taip pat nurodoma, kad Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog R. P. trūksta įžvalgos ir gilesnės savo veiksmų analizės, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltės jausmas negilus. Tačiau minėtoje išvadoje taip pat pažymima, jog nuteistasis R. P. yra nuoseklus, logiškas, mandagus, pagarbus, bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles.
Taigi atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti vertinami visi išvadose pateikti duomenys, o ne atskiri jų fragmentai.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirtingai, nei nurodoma skunde, tvirtindamas Komisijos nutarimą, tinkamai įvertino R. P. nusikalstamo elgesio riziką bei jo asmenybę.
Skunde labiau akcentuojamos neigiamos aplinkybės, tačiau nevertinamos ir teigiamos aplinkybės, kurios nurodomos kaip mažinančios galimą nusikalstamumą ateityje.
Iš dalies sutinkama su skunde nurodomu argumentu, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali vienareikšmiškai būti vertinamas kaip geras – nors nuteistasis buvo du kartus skatintas, tačiau taip pat buvo du kartus baustas drausmine tvarka. Tačiau svarbi ta aplinkybė, kad nuobaudos panaikintos anksčiau termino ir negalioja.
Skunde pažymima, kad nuteistasis po Komisijos priimto nutarimo buvo dar kartą baustas drausmine tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši drausminė nuobauda buvo paskirta po Komisijos priimto nutarimo, kurio patvirtinimo klausimą vėliau sprendė pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismui šie duomenys nebuvo žinomi, todėl negalėjo būti vertinami, o pagal pateiktą skundą tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiama tik į tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, teismas galėjo įvertinti objektyviai.
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą ir pobūdį bei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už penkių sunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nors R. P. padaryti nusikaltimai yra sunkūs, tačiau narkotinės medžiagos kiekvienu atveju buvo platinamos tam pačiam liudytojui, kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, parduodami narkotinių medžiagų kiekiai kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo metu buvo nedideli (iki 1 g), o pas nuteistąjį rastas narkotinių medžiagų – kanapių dalių kiekis (50,5576 g) nėra labai didelis. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, negalima daryti išvados, jog vien padarytų veikų skaičius, pavojingumas, sunkumas gali lemti išvadą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti ar ne, būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, o ne tik į nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumą ar sunkumą. Neatliktoji bausmės dalis šiuo atveju taip pat nėra lemiamas veiksnys dėl asmens lygtinio paleidimo, kaip ir minėta anksčiau, turi būti vertinama šios ir kitų aplinkybių visuma.
Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius aspektus. Pažymėtina, jog buvę paskirtos drausminės nuobaudos vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės, dėl kurios asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visi prokurorės skunde nurodyti aspektai buvo įvertinti atliekant tyrimą pagal OASys metodiką, ir į juos Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdami sprendimus, todėl dar kartą juos vertinti, kaip ir nesutikti su atliktu vertinimu, pagrindo nėra.
Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Atkreipiamas dėmesys ir vertinama ta aplinkybė, kad R. P. anksčiau neteistas, palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, jis suvokia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialių žmonių, jo emocinis fonas ramus, autoagresyvaus elgesio atvejų nefiksuota, bausmės atlikimo metu narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nenustatyta, nėra įrodymų, kad jis susijęs su kriminaline subkultūra. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje visi 6 (šeši) dalyvavę asmenys balsavo už tai, kad R. P. būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Be to, būtina įvertinti ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, o juos pažeidęs nuteistasis neišvengtų likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Raulynaitienės skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.