- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- ATP-864-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05269-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Pažeidėjas
- T. N.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. N. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. Gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ str. 3 d. Ir nubausta 7000 litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutarimu T. N. pripažinta kalta už tai, kad ji, būdama direktore bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, numatytas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 4 p. bei verslo tikslais steigianti bendroves ir kitokius juridinius asmenis tretiesiems asmenims, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. l p., 37 str. 12 d. 11 p. privalanti organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų: neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius, neturėjo ir netvarkė klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalų, nebuvo nustačiusi registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų ir jų nepateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT); nebuvo su FNTT suderinusi ir nustačiusi registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo), nenustatė ir su FNTT nesuderino kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimu vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą.
Nustatyta, kad tokia savo veika T. N. pažeidė bei nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 7, 10, 12, 13 punktų reikalavimų ir 2009 m. sausio 27d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 62.2., 62.3., 68 punktų reikalavimų bei 2012 m. birželio l d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 62.2., 62.3., 68 punktų reikalavimų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo“ 4 punkto reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 51 punkto reikalavimų bei 2012 m. birželio l d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 51 punkto reikalavimų; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. l d. ir 2 reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų bei 2012 m. birželio 1d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nors ir sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais pažeidimais, tačiau dar iki pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą visus FNTT reikalavimus įgyvendino ir tai buvo inkorporuota į įmonės vidaus taisykles, t.y. įstatymų nustatyta tvarka buvo pildomi registracijos žurnalai, su FNTT suderinta registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarka ir kt. Taip pat apeliantė nurodo, kad per atstovę bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad visi pažeidimai, dėl kurių buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, bylos nagrinėjimo metu buvo pašalinti.
Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo terminą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo patraukti jos administracinėn atsakomybėn, kadangi nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta kalta ir jai paskirta administracinė nuobauda buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka ir su jai paskirta administracine nuobauda. Pastarosios teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti LR ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Pažymi, kad teismas nenustatė sunkinančių aplinkybių, o lengvinančių yra dvi: teismo pripažinta LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. (kaltininkas nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti pažeidimą) bei teismo nepripažinta, nors ir paminėta skundžiamame nutarime LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas pats pašalino padarytą žalą). Pasak apeliantės antroji lengvinanti aplinkybė taip pat egzistuoja, nes teismas nustatė, jog po patikrinimo atlikimo ir iki nutarimo priėmimo buvo pašalinti visi pažeidimai, su FNTT suderinti visi derintini dokumentai, todėl tai taipogi turėjo pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to skunde nurodoma, kad E. S., kuri yra šalia veikiančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, buvo surašytas analogiškas administracinės teisės pažeidimo protokolas, ji buvo pripažinta kalta padariusi analogišką – LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą ir ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (adm. teisės pažeidimo byla Nr.A2.8-246-295/2013), tačiau jai buvo 2013-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo skirta 2000 litų bauda. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, teismas jai turėjo skirti ne didesnę baudą nei 2000 litų, o atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes – ir mažesnę. Nurodo prie bylos pridedanti darbovietės 2013-06-19 pažymą „Apie darbuotojui išmokėtas išmokas ir išskaičiuotus mokesčius“, iš kurios matyti, jog jai išmokama suma svyruoja nuo 132 litų iki 202 litų, t.y. vidutiniškai 175 litų per mėnesį. Jokių kitų pajamų Lietuvos Respublikoje nurodo daugiau negaunanti, turi du mažamečius vaikus, todėl 7000 litų bauda būtų nepakeliama našta ir akivaizdžiai pažeis ir vaikų interesus.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tokias aplinkybes, kad ji yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, kas objektyviai kliudo jai būti detaliai susipažinusiai su Lietuvos Respublikos norminiais aktais, kurių daugumas publikuojami lietuvių kalba, kurios ji nemoka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą FNTT direktorius (toliau – institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad institucija nesutinka su pažeidėjos T. N. apeliacinio skundo argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo apeliantė, baudą paskyrė nepažeisdamas senaties terminų, nes apeliantė vis vengdavo atvykti pas FNTT pareigūnus ir taip užtęsė administracinį procesą.
Atsiliepime nurodoma ir tai, kad pagal LR Konstituciją visi asmenys lygūs, todėl nežiūrint tai, kad apeliantė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, LR teisės aktų normos jai turi būti taikomos, kaip ir kitiems asmenims. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones Lietuvos Respublikoje, t.y. LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, LR Vyriausybės nutarimai (pvz.: 2008-07- 09 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo patvirtinimo“, 2008-09-24 Vyriausybės nutarimas Nr. 942 „Dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo“) yra išversti į anglų kalbą bei paskelbti viešai prieinamuose internetiniuose tinklalapiuose http://www.lrs.lt ir http://www.fntt.lt/en/146/148. Be to nurodo, kad apeliantė nesikreipė į FNTT dėl galimybės susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevenciją, anglų kalba, todėl, pasak institucijos, T. N. teiginys, jog ji neturėjo galimybės detaliai susipažinti su LR norminiais aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos sritį, vertintinas kritiškai.
Institucija nurodo nesutinkanti ir su apeliantės prašoma skirti mažesne administracine nuobauda arba visai jos neskyrimu, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo bei protingumo kriterijus, byloje esančias lengvinančias aplinkybes, apeliantei paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu T. N. pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ str. 3 d., tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu teismo sprendimu, nurodant, kad administracinė atsakomybė T. N. buvo negalima suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą tuo aspektu, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-31 nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.
LR ATPK 35 str. yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).
LR ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
LR ATPK 250 str. 7 p. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
T. N. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už pažeidimo, numatyto LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d., padarymą, kuris yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas LR ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas – šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą FNTT pareigūnai atliko 2012-11-08, kuomet surašė patikrinimo aktą Nr. 0413-0-9034-A (b.l. 17-18). Tokiu būdu laikoma, kad LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo pabaiga būtent ir yra atlikto patikrinimo akto surašymo diena, t.y. 2012-11-08. Remiantis LR ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda T. N. galėjo būti paskirta iki 2013-05-08. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo T. N. buvo nubausta pagal LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d. 7000 litų bauda, buvo priimtas 2013-05-31, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo 2012-11-08.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d., būtų nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinė teismo byla Nr. N575-1253/2010). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti apie administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą. Todėl konstatuotina, kad administracinė nuobauda T. N. buvo paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, T. N. administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinę nuobaudą T. N. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, minėtas sprendimas yra naikintinas bei administracinio teisės pažeidimo byla T. N. atžvilgiu dėl LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo nutrauktina pasibaigus LR ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (LR ATPK 250 str. 7 p.).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nutarus administracinio teisės pažeidimo bylą T. N. atžvilgiu nutraukti minėtu pagrindu, nepasisakoma dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą T. N. atžvilgiu dėl LR ATPK 172 ¹⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.