Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, gynėjui advokatui V. B., kaltinamajam R. G., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

kaltinamasis R. G. 2014-05-16 apie 22.00 val. Kauno r., kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį “VW Caddy”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Klaipėdos link, 105 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.4, 231.5 punkto reikalavimus tuo, kad iš karto po jo paties sukelto eismo įvykio, kai parbloškė pėsčiąjį A. K., kurį mirtinai sužalojo, pats sukėlęs pavojų gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti jam pirmąją pagalbą, kai grėsė realus pavojus A. K. gyvybei, jam nepagelbėjo, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, su transporto priemone iš įvykio vietos pasišalino, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2014-05-16 apie 22.15 val. važiavo Kauno r. keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, važiavo įjungęs artimas šviesas. Važiavo pirma eismo juosta, apie 86-88 km/h greičiu. Važiuojant minėta kryptimi staiga į kelio važiuojamąją dalį, iš dešinės pusės išbėgo žmogus, be jokių šviesą atspindinčių elementų ant drabužių. Norėdamas išvengti parbloškimo staigiai stabdė vairuojamą automobilį ir suko vairą kairiau link antros eismo juostos, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Pėsčiąjį kliudė automobilio priekinės dalies dešine puse. Iš karto po eismo įvykio sustojęs dešiniajame kelkraštyje įjungė automobilio avarinį signalą ir sėdėdamas automobilyje telefonu bandė surinkti pagalbos telefono numerį, tačiau iš susijaudinimo ir patirto šoko iš pirmo karto negalėjo tai padaryti, belipant jam iš automobilio išgirdo smūgį ir po to sekė dar vienas smūgis. Atkreipęs dėmesį į smūgio garsą, pamatė sustojusią vieną mašiną, po to iš karto kitą. Suprato, kad šie automobiliai pervažiavo prieš tai jo kliudytą pėsčiąjį ir suprato, kad jie bet kokiu atveju informuos atitinkamas tarnybas bei suteiks pagalbą nukentėjusiajam po eismo įvykio. Jam gyvenime toks įvykis yra pirmas, todėl dėl patirto šoko negali paaiškinti, kodėl išvažiavo iš įvykio vietos, bet mano, kad tai susiję su patirtu stresu ir šoku. Apie įvykį niekam nepranešė, grįžęs namo automobilį paliko kieme, vėliau paslėpė garaže.

Kaltinamasis R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kokiomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (2t.b.l.100-105).

Nors kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Liudytojas M. D. parodė, kad 2014-05-16 apie 22 val. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo sutuoktinė A. D.. Važiavo antra eismo juosta, apie 100-110 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, kelias nepašviestas. Ties 105 km. priekyje automobilio, antroje eismo juostoje pastebėjo kliūtį, kas tai buvo išsiaiškino po įvykio, striukė. Apvažiavo minėtą kliūtį iš dešinės, kadangi eismas intensyvus, pirmoje eismo juostoje buvo automobilių, todėl vėl suko vairą kairiau į antra eismo juostą ir staiga vėl kliūtis, negalėjo jos apvažiuoti – viskas vyko staiga, pirma eismo juosta užimta – važiavo automobiliai, todėl ant kliūties užvažiavo priekiniu kairės pusės ratu ir sustojo. Priėjęs pamatė jau sudarkytą vyro lavoną, o priekyje jo, pirmoje eismo juostoje jau buvo sustojęs kitas lengvasis automobilis. Kartu su to automobilio vairuotoju priėjo prie lavono.

Iš kelių eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, kad yra užfiksuotas eismo įvykyje, įvykęs 2014-05-16 apie 22.12 val. Kauno r., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 105,300 km. (1 t.b. l. 14-29).

Iš transporto priemonės automobilio “VWCaddy”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės ir apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta minėta transport priemonės (1 t. b.l. 123-128, 138-144, 146-147).

Iš kompleksinio tyrimo metu gautų ekspertizės aktų Nr.11-3129(14) ir Nr.11-871(15), matyti, kad R. G., važiuodamas jo paties nurodytu 86-88km/h greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo A. K., bėgusio jo atžvilgiu iš dešinės į kairę per kelio važiuojamąją dalį, partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį VWCADDY. M. D., važiuodamas jo paties nurodytu 100-110km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti kelio važiuojamoje dalyje buvusio partrenkto pėsčiojo A. K. pervažiavimo, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį VW PASSAT. Partrenktas pėsčiasis A. K., gulėdamas ant kelio važiuojamosios dalies sudarė sunkiai pastebimą kliūtį prie jo artėjusio automobilio VW PASSAT vairuotojui, dėl ko buvo pervažiuotas minėto automobilio. Tyrimo metu nustatyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: A. K., bėgdamas per kelio važiuojamąją dalį, sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės prie jo artėjusio automobilio VW Caddy vairuotojui R. G.. Dėl šios priežasties A. K. buvo partrenktas automobilio priekinės dalies dešiniąja puse (bamperiu, žibintu, sparnu, variklio dangčiu). Nuo smūgio pėsčiasis buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį stiklą dešinėje pusėje. Po to A. K. buvo numestas nuo automobilio ir nukrito ant kelio važiuojamosios dalies antros eismo juostos. Automobilis VWCADDY po pėsčiojo partrenkimo buvo patrauktas iš įvykio vietos. Antroje eismo juostoje buvęs partrenktas pėsčiasis A. K. buvo pervažiuotas šia eismo juosta važiavusių automobilių, vienas kurių-automobilis “VW PASSAT”.

Tyrimo metu nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo pėsčiojo A. K. veiksmai-bėgdamas per kelio važiuojamą dalį, sudarė neišvengiamą kliūtį iš kairės prie jo artėjusio automobilio VWCADDY vairuotojui, dėl ko buvo partrenktas (1t. b.l.158-168).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 442/14 (02), nurodoma, kad A. K. mirties priežastis politrauma su dauginiais galvos ir skeleto kaulų lūžiais, galvos smegenų bei dauginių vidaus organų trauminė destrukcija. Traiškytinis galvos sužalojimas, stuburo krūtininės dalies pažeidimas, aortos, vidaus organų plyšimai yra nesuderinami su gyvybe ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. A. K. pirminį trauminį kontaktą su judančio automobilio priekine dalimi turėjo į kairę kūno pusę iš nugaros, į blauzdą ir pakinklius. Pirminio kontakto su automobiliu pasėkoje įvykę atviri skeveldriniai šlaunikaulių kūnų lūžiai taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. A. K. lavono kraujyje rasta 1,35 promilės etilo alkoholio. (2 t.b. l.8-13).

LR BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 231.4 p., 231.5 p., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Tad pagal BK 144 str. atsako autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Kaltinamojo R. G. parodymus, kad jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o tai padarė dėl patirto šoko ir streso, pamatęs, kad jo automobilio partrenktą pėsčiąjį pervažiavo kiti automobiliai, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas daro išvadą, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. G. iš karto po eismo įvykio, kai parbloškė pėsčiąjį A. K., kurį mirtinai sužalojo, pats sukėlęs pavojų gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ir galimybę suteikti jam pirmąją pagalbą, kai grėsė realus pavojus A. K. gyvybei, jam nepagelbėjo, nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje, su transporto priemone iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinamasis R. G. net nesidomėjo nukentėjusiuoju, prie jo nepriėjo, neapžiūrėjo, t.y. pats neįsitikino jam padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu, o priešingai- pasišalino iš įvykio vietos. Jokių aplinkybių, trukdžiusių kaltinamajam R. G. suteikti pagalbą nukentėjusiajam nenustatyta, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio pasėkoje kaltinamasis būtų turėjęs ribojančių fizinių sužalojimų ar psichinių sutrikimų.

Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie įvykį niekam nepranešė, grįžo namo, automobilį paliko kieme, o vėliau paslėpė garaže. Teismas, įvertindamas atstumą nuo autoįvykio vietos iki kaltinamojo namų į tai, kad R. G. nesikreipė dėl medicininės pagalbos jam suteikimo, o visą naktį prabuvo namie, mano, kad kaltinamojo R. G. būklė buvo visiškai gera, jis nepatyrė esminių sužalojimų, dėl kurių jis nebūtų galėjęs orientuotis aplinkoje ir ją suvokti, todėl jo parodymai, kad po eismo įvykio patyrė stiprų šoką, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis sukėlęs pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir turėdamas pareigą jam padėti, šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad nukentėjusiajam gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 144 str., yra formalios sudėties, todėl laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo nepagelbėja nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiesiems ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti. Kaltinamojo R. G. veiksmai pagal LR BK 144 str. kvalifikuoti teisingai ir jo kaltė šios nusikalstamos veikos padarymu įrodyta visiškai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. G. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 str. -61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, sveikas. Darytina išvada, kad siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina BK LR 144 str. sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (LR BK 48 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pasislėpė, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Teismas sprendžia, kad R. G. skirtinas sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. vykdant paskirtą bausmę.

Nukentėjusysis T. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 114217 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 27-38).

Kaltinamasis R. G. su ieškiniu nesutinka.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas su ieškiniu nesutinka.

Teismas daro išvadą, kad ieškinys netenkintinas.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems, tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kelių eismo taisykles pažeidė asmuo, kuris žuvo. R. G. neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo A. K. partrenkimo. Iš to seka išvada, kad kaltinamajam R. G., kaip transporto priemonės valdytojui, dėl įvykusio eismo įvykio nekyla civilinė atsakomybė, nes nėra jai atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl per kelią bėgusio pėsčiojo partrenkimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismui.