Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 292 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2009 m. balandžio 18 d., apie 00 val., Pagėgių savivaldybėje, Lazdėnų kaime, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomame pasienio ruože, V. B. irkline valtimi iš Rusijos Federacijos kranto perplaukė Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą ir taip neteisėtai ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrolės postą perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Be to, V. B. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas grąžinti šiam asmeniui 400 JAV dolerių skolą, neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Sirijos valstybės piliečius H. H., I. M. M. ir N. D., šiuos asmenis nugabeno į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą apie 600 metrų, kur V. B. ir Sirijos valstybės piliečius sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti nuteistajam V. B. paskirtą bausmę. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu. Kvalifikuojant jo nusikalstamas veikas baudžiamieji įstatymai irgi buvo pritaikyti tinkamai.

V. B. kaltę padarius neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų patvirtina nuteistojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolai. Pats nuteistasis V. B. dėl pareikštų kaltinimų teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku iš matymo pažįstamo Kęsto, kuriam jis buvo skolingas 400 JAV dolerių, prašymu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją nelegaliai per Nemuno upę gumine valtimi pergabeno tris užsieniečius, turėjo juos palydėti iki Rūkų kaimo ir Lietuvos teritorijoje buvo sulaikytas pasieniečių. Iš Kęsto už žmonių gabenimą jis negavo jokių pinigų, užsieniečius gabeno todėl, kad buvo skolingas Kęstui, o pergabenęs žmones jis su juo būtų atsiskaitęs. Šie nuteistojo parodymai patvirtina faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes (laiką, vietą, būdą ir kt.), o taip pat ir tai, kad per valstybės sieną neteisėtai gabeno žmones dėl savanaudiškų paskatų. Konkrečias neteisėto valstybės sienos perėjimo ir bei neteisėto per valstybės sieną žmonių gabenimo dėl savanaudiškų paskatų aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009 m. balandžio 18 d., nuo 2.35 val. iki 5.35 val. buvo apžiūrėtos vietovės, kuriose surasta guminė valtis ir sulaikytas V. B. bei kiti trys valstybės sienos pažeidėjai. Valstybės sienos apsaugos pareigūnų liudytojų K. A., V. T. ir M. B. parodymais nustatytas V. B. bei trijų užsieniečių valstybės sienos kirtimo faktas. Šiuos ir kitus nuosprendyje išdėstytus įrodymus teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu padarius neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų, o šias nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 291 str. 1 d. ir pagal BK 292 str. 2 d. Tokių teismo išvadų ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo nuteistasis savo apeliaciniame skunde ir neginčija.

Nuteistasis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau jo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad paskirdamas V. B. bausmes teismas BK 54 str. 2 d., 41 str. ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas į visas bylos aplinkybes, taip pat ir nurodomas nuteistojo apeliaciniame skunde, jau atsižvelgė. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, kad neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. ir jo per valstybės sieną pergabenti užsieniečiai buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai reiškia, kad abu jo padaryti nusikaltimai buvo baigti. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į esančias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jo ligą. Tačiau teismas, pagrįstai nustatęs V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, skirdamas bausmę nuteistajam, nuosprendyje ją jau įvertino. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Patikėjęs nuteistojo žodžiais, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis turi šeimą. Byloje yra Tauragės apskrities ligoninės 2009 m. gegužės 7 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad V. B. nustatyta diagnozė – epilepsija su generalizuotais, dažnai besikartojančiais priepuoliais, o tos pačios ligoninės 2009 m. gegužės 6 d. siuntime neurologo konsultacijai nurodyta, kad V. B. epilepsija serga nuo 1996 metų. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas visus šiuos medicininius dokumentus įvertino ir skirdamas nuteistajam V. B. bausmę atsižvelgė į jo sveikatos būklę, nuosprendyje nurodydamas, kad dėl jo sveikatos būklės jam skiriama bausmė mažintina. Skirdamas bausmę teismas taip pat vadovavosi BK 41 str. numatyta bausmės paskirtimi. BK 41 str. 2 dalyje, be kitų bausmės paskirčių, nurodytos bausmės paskirtys atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos matosi, kad nuteistasis V. B. už neteisėtą valstybės sienos perėjimą jau buvo teistas du kartus. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. ir lapkričio 17 d. nuosprendžiais jis pagal BK 291 str. 1 d. jau buvo nuteistas du kartus arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat pažymėtina, kad V. B. ir šiais nuosprendžiais nuteistas už neteisėtą valstybės sienos perėjimą tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. perplaukiant Nemuno upę pripučiama gumine valtimi. Nors šie teistumai ir išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo jo polinkį daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismas pagrįstai V. B. už abi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nuosprendyje nurodydamas, kad nuteistasis V. B. nepadarė jokių išvadų ir vėl padarė nusikaltimą, šį kartą jau sunkesnį. BK 292 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir iki 8 metų. Teismas nuteistajam V. B. pagal BK 291 str. 1 d. paskyrė mažesnę už šio įstatymo sankcijos vidurkį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 292 str. 2 d. – žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį ir artimą žemutinei ribai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė jam buvo paskirta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant į visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, V. B. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar prašo jam pakeisti pataisos įstaigos rūšį į „pusiau uždarą“, tačiau šis jo prašymas taip pat nepagrįstas. BK 50 str. 3 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. V. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 292 str. 2 d.), todėl teismas pagrįstai nustatė, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę pilnametis nuteistasis turi atlikti pataisos namuose. Skirti nuteistajam kitą pataisos įstaigos rūšį tik dėl to, kad V. B. serga epilepsija, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. V. B. liga, įvertinus jos pobūdį, netrukdys jam atlikti paskirtą bausmę, be to, nuteistajam, esant reikalui, tinkamas gydymas gali būti suteiktas ir bausmės atlikimo vietoje. Kolegija taip pat pažymi, kad konkrečios pataisos įstaigos skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas nenustato, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.