Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-1557-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
e2-1557-464/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ukstameta“
Ieškovas
J. G. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1557-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00630-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukstameta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4350-392/2015 pagal ieškovės J. G. A. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Ukstameta“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Ukstameta“ priešieškinį J. G. A. dėl įsiskolinimo už atliktus statybos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ukstameta“ 14 192,85 Eur nepanaudoto avanso, 61 964,20 Eur statybos defektų šalinimo nuostolių, 1 403,29 Eur išlaidų už specialisto išvadų parengimą, 1 380 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-01 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė J. G. A. priešieškinį dėl 39 637,45 Eur skolos priteisimo. Nurodė, kad yra atlikęs darbų už 413 878,73 Lt (119 867,56 Eur) bei sumokėjęs 12 000 Lt (3 475,44 Eur) už projektavimo darbus, iš viso atsakovas yra patyręs 123 343 Eur išlaidų. Ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 83 705,55 Eur, todėl atsakovės skola ieškovui už statybos ir projektavimo darbus sudaro 39 637,45 Eur (123 343 Eur – 83 705,55 Eur). Atsakovas savo reikalavimą priteisti skolą už statybos darbus grindžia atliktų darbų aktu ir lokaline sąmata. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei jame nebaigtą statyti namą. Tvirtino, kad prašoma priteisti suma yra didelė; ieškovės finansinės galimybės yra prastos, nes statybos procesas buvo finansuojamas iš skolintų lėšų; ieškovė yra sudariusi sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą, taigi ieškovė turi interesą statybos objektus parduoti; pardavus turtą, galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-06-10 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl dviejų namų su daline apdaila už bendrą 360 000 Lt (104 263,21 Eur) sumą statybos. Atsakovas pripažįsta, kad jam yra sumokėta 289 017 Lt (83 705,55 Eur). Sutartį įvykdžius tinkamai, tikėtina, kad ieškovė atsakovui turėtų sumokėti dar 70 983 Lt (20 558 Eur). Tačiau, teismo vertinimu, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad teks šalinti kai kuriuos statybos trūkumus, kurie ieškovės ir jos pasitelkto specialisto teigimu galimai kainuos 61 964,20 Eur. Teismas sprendė, kad esant tokiam priešpriešinių reikalavimų balansui nėra tikslinga areštuoti atsakovei priklausančio namo bei žemės sklypo, juolab kad prašomo areštuoti turto vertė ženkliai viršytų priešieškiniu reikalaujamos priteisti sumos vertę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Ukstameta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartį (atskirajame skunde atsakovas klaidingai nurodo skundžiamą nutartį priėmusį teismą), kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Priešieškiniu reikalaujama 39 637,45 Eur suma ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, yra neabejotinai didelė, todėl objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas pateikė leistinus įrodymus ir tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotini pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bylą išsprendė iš esmės, nes padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstesnis, nei atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas. Šalių padėtis procese nelygiavertė, nes ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tuo tarpu atsakovo, reiškiančio priešieškinį, toks prašymas atmestas. Pirmosios instancijos teismas vertino priešpriešinių reikalavimų balansą, tačiau neaišku, ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikė dėl atsakovo reikalavimų nepagrįstumo, ar dėl rizikos, kad atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nebuvimo.Teismo išvada, kad prašomo areštuoti turto vertė ženkliai viršija reikalaujamos priteisti sumos vertę, yra nepagrįsta. Priešpriešinių reikalavimų suma sudaro 39 637,45 Eur, t.y. ženkliai didesnė nei prašomo areštuoti turto numanoma vertė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, nes pateikė su ieškove nesuderintą 2015-05-07 lokalinę sąmatą bei nepasirašytą atliktų darbų aktą.

2. Atsakovas šioje civilinėje byloje neturi teisės reikšti priešieškinį, nes reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. SP/15/02/20/1, perleido reikalavimą į ieškovės 44 904,88 Eur skolą UAB „Skolų departamentas“. Naujasis kreditorius iki šiol siunčia raginimus sumokėti jam minėtą skolą. Pranešimo apie reikalavimo perleidimo atšaukimą ji nėra gavusi (CK 6.109 str. 6 d.).

3. Atsakovo skundo teiginiai, kad jis atsidūręs tariamai blogesnėje situacijoje, nei ieškovė, kurios reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, nepagrįsti. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir jo banko sąskaitose nėra lėšų. Taigi net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovės interesai nėra apsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą, ir dėl to neteisingai išsprendė atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (atitinkamai, ir priešieškinio) reikalavimai gali būti neįvykdyti. Todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio / priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui / atsakovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, toliau turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino leistinais įrodymais grindžiamo priešieškinio tikėtino pagrįstumo, o iš teismo išvadų neaišku, ar laikinųjų apsaugos priemonių teismas nepritaikė dėl atsakovo reikalavimų nepagrįstumo, ar dėl rizikos, kad atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nebuvimo, t. y. šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamos teismo nutarties argumentai nėra išsamūs ir pakankami teismo išvadai, kodėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, pagrįsti. Tačiau ir nepakankamas nutarties motyvavimas leidžia įsitikinti, kad teismas sprendė dėl tikėtino apelianto reikalavimo pagrįstumo ir dėl galimą priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nenustatė grėsmės, jog galimai apelianto naudai priimtas teismo sprendimas bus neįvykdytas, buvimo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai bei apelianto atskirojo skundo motyvams, kad pateikti įrodymai dėl atliktų darbų ir patirtų išlaidų iš viso už 123 343 Eur sumą (pateiktas atliktų darbų aktas ir lokalinė sąmata, priešieškinio 4 priedas) bei ieškovės mokėjimai mažesnei, t. y. 83 705,55 Eur, sumai tikėtinai pagrindžia priešieškinio reikalavimą. Pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris jokiu būdu nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu. Ar apelianto materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juo kvalifikavus. Todėl nesutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apelianto su priešieškiniu pateiktas atliktų darbų aktas bei lokalinė sąmata tikėtinai nepagrindžia jo reikalavimo, nes ši lokalinė sąmata nėra suderinta su ieškove, o atliktų darbų aktas nėra pasirašytas. Šie ieškovės argumentai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, neaptarinėtini kaip šioje proceso stadijoje neaktualūs, kadangi jie susiję su pareikšto reikalavimo pagrįstumu ir priskiriami argumentams dėl bylos esmės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tikėtinai pagrindė ir kitą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygą - grėsmę galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymui. Apeliantas akcentavo reikalaujamos sumos dydį, ieškovės finansinę padėtį bei ieškovės sudarytą sutartį dėl atstovavimo, parduodant jau priklausantį turtą. Elektroninės bylos medžiagoje esama duomenų ir apie tai, kad namų statyboms buvo naudojamos ieškovės pasiskolintos lėšos (ieškovės pateikta jos ir V. M. 2014-10-10 pokalbio stenograma; CPK 179 str. 3 d.). Įvertinus aplinkybę, kad apeliantas reikalavimus dėl 36 162,45 Eur skolos priteisimo reiškia fiziniam asmeniui (ieškovei J. G. A.), spręstina, jog reikalavimo suma yra didelė bei pagrindžianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Tokioje situacijoje pačiai ieškovei, siekiančiai paneigti šią laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlygą, teko pareiga įrodyti, kad pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė, nes jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 12 str., 178 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir turtinių teisių, taip pat lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, darbo užmokesčio, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Ieškovė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos finansinį pajėgumą įvykdyti galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, į bylą neteikė.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbi ir apelianto nurodyta aplinkybė apie ieškovės ketinimų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, kad būtų padengti antrojo namo statybos kaštai. Apeliantas, reikšdamas priešieškinį, pateikė į bylą 2014-10-02 sutartį, sudarytą tarp UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ir J. A. dėl atstovavimo parduodant turtą, t. y. ieškant pirkėjo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) su pastatu-namu (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju darytina tikėtina išvada, kad ieškovei perleidus turimą žemės sklypą bei jame esantį neįregistruotą (nebaigtos statybos) pastatą ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie jos turtinę padėtį, sprendimo, priimto apelianto naudai, įvykdymas galėtų būti apsunkintas. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė atsikirtimų šiuo klausimu, tačiau 2015-07-01dublike pažymėjo, kad 2014-10-02 sutartis dėl atstovavimo parduodant turtą nereiškia, jog ji ketino parduoti turtą, jos teigimu, tai buvęs tik atsakovo direktoriaus pasiūlytas nemokamas eksperimentas, siekiant sužinoti realią turto rinkos kainą, o ne parduoti turtą. Šie ieškovės paaiškinimai nepaneigia nei ketinimo perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą, juo labiau kad 2014-10-02 sutartis dėl atstovavimo yra atlygintinė ir 12 000 Lt komisinis mokestis turėjo būti sumokėtas net ir ieškovės atsisakymo parduoti turtą atveju (sutarties 6-8 punktai), nei fakto, kad jos nuosavybės teise valdomas turtas gali būti perleistas ir siekiant išvengti apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo.

Ieškovės atsiliepimo į skundą argumentai, kad apeliantas neturi reikalavimo tesiės pagal rangos sutartį (ją perleido tretiesiems asmenims), todėl negali ir prašyti užtikrinimo priemonių taikymo, paneigti apelianto į bylą pateikta Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP /15/02/20/1 nutraukimo 2015-05-13 sutartimi (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl šalių procesinio lygiateisiškumo

Civiliniame procese turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, proporcingumo principą (CPK 17 str.). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismui patenkinus analogišką ieškovės prašymą užtikrinti jai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, pripažinus, kad jos reikalaujama priteisti iš apelianto suma yra šiam juridiniams asmeniui objektyviai didelė, tačiau to paties (t. y. didelės reikalavimo sumos fiziniam asmeniui reikšmės) nepripažinus apelianto reikalavimo atveju ir atsisakius tenkinti jo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą, galima įžvelgti asmenų lygybės įstatymui (CPK 6 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.) pažeidimą. Ieškovės atsiliepime išdėstyti teiginiai, jog ne apeliantas, o ieškovė atsidūrė blogoje padėtyje, kai vykdant teismo nutartį, kuria apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paaiškėjo, kad apeliantas neturi jokio turto, sprendžiant klausimą dėl priešieškinyje reiškiamo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisiškai aktualūs. Civilinės bylos proceso metu tiek ieškovas, tiek atsakovas turi vienodą teisę ginti galimai pažeistas jų teises ar teisėtus interesus bei prašyti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (CPK 5 str.). Kadangi apeliantas įrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą, o ieškovė nepaneigė grėsmės apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas atstatys proceso šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrins proporcingumo principo taikymą. Teismo argumentai, kuriais iš esmės buvo konstatuotas grėsmės apelianto interesams nebuvimas (dėl ateityje galimo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo taikymo), viena vertus, šioje bylos proceso stadijoje yra per ankstyvi ir su šia atskirojo skundo dalimi taip pat sutiktina, kita vertus, tokiu atveju nebūtų poreikio ir ieškovės interesų apsaugai per laikinųjų pasaugos priemonių institutą. Šioje vietoje pažymėtina, kad apelianto registruotino turto ar lėšų kredito įstaigose nebuvimas ir jo neaprašymas, kaip matyti iš antstolės pateiktos informacijos, savaime dar nereiškia, kad apeliantas areštuotino turto apskritai neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad jam kelis sykius inicijuotas bankroto bylos iškėlimo procesas nebuvo rezultatyvus (atsisakyta tokią bylą iškelti) būtent dėl tos priežasties, kad apelianto įmonės balanse bei mokesčių administratoriui VMI teikiamose deklaracijose nurodomas turtas (trumpalaikis turtas, atsargos, pinigai ir ekvivalentai) realiai egzistuoja, o įmonės pradelstos skolos nesudaro daugiau negu pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4728-560/2014; CPK 179 str. 3 d.). Taigi ieškovės pasitelktam antstoliui kliūčių užsiimti apelianto turto paieškomis nėra.

Išdėstytų motyvų pagrindu apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. Apeliantas prašė areštuoti konkretų ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su statiniais. Nors ir kilo prašomo areštuoti konkretaus turto vertės klausimas, šio turto areštas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo bei proceso šalių interesų pusiausvyros, apribojus arešto mastą 39 637,45 Eur priešieškinio reikalavimo suma, uždraudžiant jį bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant ieškovei šį turtą saugoti ir juo naudotis (CPK 145 str., 147 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukstameta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukstameta“ (juridinio asmens kodas 302467219, adresas Vilniaus g. 89D, LT-20170 Ukmergė) reikalavimų užtikrinimui areštuoti 39 637 (trisdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių) eurų 45 euro centų sumai ieškovei J. G. A. (duomenys neskelbtini), priklausantį 0,0656 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir jame nebaigtą statyti namą (ar išvardinto turto dalį, kurios vertė atitiktų 39 637,45 Eur), uždraudžiant šį turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, tačiau paliekant J. G. A. saugoti ir juo naudotis.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėja Dalia Kačinskienė