Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei N. G. dėl antstolės 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymo atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo Nr. S-23-166-10359 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog teismas neįverto to, kad antstolei nusprendus, jog pareiškėjas pateikė 2023 m. balandžio 26 d. skundą praleidęs terminą, antstolė privalėjo priimti patvarkymą, kuriuo būtų išspręstas tiek termino atnaujinimo klausimas, tiek pats skundas. Atkreipė dėmesį, kad antstolė, nesilaikydama CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu išsprendė termino neatnaujinimo klausimą, tačiau neišnagrinėjo paties skundo. Teigia, kad iš 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymo turinio matyti, jog antstolė pasisakė tik termino praleidimo klausimu, tačiau visiškai nesprendė ir nenagrinėjo pareiškėjo 2023 m. balandžio 26 d. skundo dėl antstolės veiksmų. Akcentavo, kad rezoliucinėje 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymo dalyje antstolė nurodo, kad netenkina skundo, tačiau pačiame patvarkyme visiškai nemotyvuoja, kodėl skundas yra nepagrįstas. Laikė, kad antstolė nesilaikė CPK 510 straipsnio 5 dalies nustatytos tvarkos ir pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai.

6.2. Nurodė, kad nesutinka su teismo argumentais, jog neva pareiškėjas terminą skundui pateikti praleido. Pažymi, kad iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 26 d. skundo matyti, jog jo dalykas yra nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. vykusios pareiškėjo turto varžytynės, t. y. pareiškėjo skundas buvo nukreiptas į minėtų varžytynių atšaukimą. Akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė atšaukti nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. vykusias pareiškėjo turto varžytynes, negalima laikyti, jog terminas skundui pateikti buvo praleistas. Atkreipė dėmesį, kad patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo buvo priimtas 2023 m. balandžio 17 d., pareiškėjas skundą dėl antstolės veiksmų pateikė 2023 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus 9 dienoms. Darė išvadą, kad terminas skundui pateikti praleistas nebuvo ir antstolė visiškai nepagrįstai priėmė 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymą, o teismas, atitinkamai, atkartodamas antstolės argumentus, nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

6.3. Teigia, jog siekdamas įrodyti, kad pareiškėjo turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji, kaip pavyzdį pateikė nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt panašaus turto pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, jog panašaus ploto žemės sklypai, esantys Klaipėdos r., pardavinėjami už 48 900 Eur – 80 000 Eur kainas, kai tuo tarpu toks pats pareiškėjo turtas įkainotas vos 6 400 Eur – 28 250 Eur suma. Mano, kad skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolės nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi.

8.1. Nurodė, kad 2023 m. sausio 2 d. antstolės patvarkymu Nr. S-23-166-62 buvo įkainotas areštuotas pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Teigia, kad pareiškėjas dėl 2023 m. sausio 2 d. priimto patvarkymo Nr. S-23-166-62 pateikė skundą 2023 m. balandžio 26 d., kuriuo skundžia turto vertę. Mano, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąjį vykdomąją bylą Nr. 0166/22/01725, pagal Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 0166/22/01725, dėl 55 422,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. A.. Išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui – įkaito davėjui A. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2022 m. spalio 4 d. turto arešto aktu Nr. S-22-166-18616, areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai). Turto arešto mastas 58 000 Eur. 2023 m. sausio 2 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-166-62 dėl areštuoto turto įkainojimo. 2023 m. vasario 13 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-166-3773 dėl varžytinių paskelbimo bei 2023 m. kovo 16 d. patvarkymas Nr. S-23-166-6617 dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis. 2023 m. balandžio 17 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo, paskelbė antrąsias varžytinės. 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjas A. L. pateikė skundą dėl antstolės N. G. veiksmų, kuriuo buvo prašoma: panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios (2023 m. balandžio 17 d.) pareiškėjo A. L. turto varžytinės; priimti naują patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjo turto varžytinės butų atšauktos; paskirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.

13. Antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo); jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, o teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

14. Atskiruoju skundu teigiama, jog teismas neįverto aplinkybės, kad atsisakius atnaujinti praleistą terminą, antstolė privalėjo priimti patvarkymą, kuriuo be kita ko būtų išspręstas ir pats skundas. Mano, kad antstolė, nesilaikydama CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu išsprendė termino neatnaujinimo klausimą, tačiau neišnagrinėjo paties skundo. Nurodė, kad iš 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymo turinio matyti, jog antstolė pasisakė tik termino praleidimo klausimu, tačiau visiškai nesprendė ir nenagrinėjo pareiškėjo 2023 m. balandžio 26 d. skundo dėl antstolės veiksmų. Akcentavo, kad rezoliucinėje 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymo dalyje antstolė nurodė, kad netenkina skundo, tačiau pačiame patvarkyme visiškai nemotyvuoja, kodėl skundas yra nepagrįstas. Darė išvadą, kad antstolė nesilaikė CPK 510 straipsnio 5 dalies nustatytos tvarkos ir pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

15. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas civilinio proceso teisės nuostatas konstatuoja, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu, įstatymų leidėjas nenumatė antstolio pareigos, atsisakius atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tuo pačiu iš esmės išnagrinėti ir paduotą skundą. Šiomis teisės normomis iš esmės konstatuota, kad antstoliui atsisakius atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, automatiškai atmetamas ir pats skundas, kadangi praleidus procesinius terminus išnyksta ir asmens teisė į procesinių veiksmų ginčijimą.

16. Akcentuotina, jog procesinių terminų praleidimo pasekmes be kita ko apibrėžia ir CPK 75 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Vertinant nurodytas teisės normas kompleksiškai, akivaizdu, jog praleidus įstatymo, ar teismo nustatytam terminui paduoti skundą, pareiškėjas netenka teisės ginčyti priimtų sprendimų. Tai reiškia, kad praleidus terminą skundui paduoti bei nesant objektyvių pagrindų šį terminą atnaujinti, pačio skundo argumentų nagrinėjimas netenka prasmės, kadangi tokio skundo išnagrinėjimo rezultatas negalėtų sukelti jokių teisinių padarinių. Be to, toks skundo nagrinėjimas iš esmės neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principų, kai asmeniui, nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, teisė skųsti antstolio veiksmus būtų sudaryta neribotą laiką.

17. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog pareiškėjas nepraleido įstatyme nustatyto termino, kadangi skundo dalykas yra nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. vykusios pareiškėjo turto varžytynės, t. y. pareiškėjo skundas buvo nukreiptas į minėtų varžytynių atšaukimą. Iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 26 d. pareikšto skundo antstolei matyti, jog pareiškėjas reiškia du reikalavimus: 1) atšaukti pareiškėjo A. L. turto varžytines; 2) paskirti pareiškėjo A. L. turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Išanalizavus minėto skundo turinį matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolės 2023 m. sausio 2 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo, todėl darytina išvada, jog nepaisant to, kad 2023 m. balandžio 26 d. skundu pareiškėjas be kita ko prašė atšaukti pareiškėjo A. L. turto varžytines, tačiau šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas išvestiniu, o pagrindiniu skundo reikalavimu pripažintinas reikalavimas paskirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kadangi nesutinkama su 2023 m. sausio 2 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės 2023 m. sausio 2 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo, nustatė pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertę. Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2023 m. sausio 31 d. Tai reiškia, jog skundas antstolės 2023 m. sausio 2 d. turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 20 d. imtinai, tačiau skundą antstolei pareiškėjas pateikė 2023 m. balandžio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 d. terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų neprašė termino atnaujinti bei nenurodė pagrįstų termino praleidimo priežasčių, kurioms esant būtų pagrindas praleistą terminą atnaujinti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės atsisakymas priimti pareiškėjo skundą laikytinas pagrįstu.

19. Be kita ko, ne mažiau svarbi ir byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „EKO ūkis“ administracijos vadovas, dalyvavo jam priklausančio turto pirmosiose varžytinėse ir jas laimėjo, tačiau varžytines laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytinėse pirktą turtą, todėl varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, remiantis CPK 717 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kaip minėta, 2023 m. sausio 2 d. priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-23-166-62, kuriuo įkainotas areštuotas pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Minėto patvarkymo pareiškėjas neskundė, su turto įkainojimu sutiko, o aplinkybė, kad pareiškėjas net pats dalyvavo pirmosiose varžytinėse, suponuoja išvadą, kad apie turto įkainojimą pareiškėjas žinojo ir su nustatyta turto verte sutiko. Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. skundu dėl antstolės veiksmų iš esmės skundė antstolės 2023 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, o antstolė atsisakydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo netenkinusi, pagrįstai skundą grąžino pareiškėjui.

20. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su procesinių terminų praleidimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.