Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. S.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, (suinteresuotas asmuo - VĮ “Turto bankas”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja R. T. parodė, kad ji pažinojo pareiškėjo šeimą, žino kad po R. S. motinos mirties būtent jis liko gyventi savo tėvų namuose ir faktiniu valdymu priėmė paliktą turtą. Kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į M. S. turtą ji nepažįsta ir nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams - įpėdiniams. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymu nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo, liudytojos paaiškinimais bei byloje esančių dokumentų tikrumu, jog R. S. po savo motinos M. S. mirties -2017(duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę –kad M. S. nuosavybės teise priklausė aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas, patvirtina ir išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l.6-7). Pareiškėjo pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad M. S. mirė 2017 m. (duomenys neskelbtini), o iš pateikto į bylą 2019-02-14 liudijimo, patvirtinto Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro, notarinio registro Nr. 709, matyti, kad paveldėjimo byla po M. S. mirties nebuvo užvesta (b.l.8). Iš Švenčionėlių seniūnijos 2019-08-09 pažymų matyti, kad R. S. gyveno kartu su savo motina (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad 1) priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2) tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3) įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 251/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaiknat jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K 8/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-649/2004).

Iš į bylą pateiktų R. S. mokėjimų nurodymų ir mokėjimų patvirtinimų matyti, kad po motinos mirties (o ir jai gyvai esant ) jis pastoviai mokėdavo rinkliavą už atliekų sutvarkymą, mokėjo mokesčius už elektros energiją bei kitus komunalinius mokesčius (b.l.12-17,26-33).

Iš viso to konstatuotina, kad 2017 m. lapkričio 16 d. mirus pareiškėjo motinai M. S., niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas R. S. kaip anksčiau gyveno tėvų namuose taip ir liko toliau ten gyventi, paliktą nekilnojamąjį turtą tvarkė ir juo rūpinosi, t.y. tokiu būdu priėmė savo motinos palikimą faktiniu turto valdymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8p., 445 str.,448 str. teismas

nusprendė:

R. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo motinos M. S. mirties (2017-(duomenys neskelbtini)) jos palikimą faktiniu turto valdymu priėmė sūnus – pareiškėjas R. S..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.