- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-728-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, J. B., J. S., M. P., S. S., K. S., A. D.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-728-123/2010
30.12.2; 45.6.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. spalio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovui P. M., atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Nekilnojamojo turto registro skyriaus vedėjui juriskonsultui Augeniui Pranui Dėmeniui, viešame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. negatorinį ieškinį atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, J. B., J. S., M. P., S. S., K. S., A. D. dėl atsakovo 2006-01-23 sprendimo panaikinimo, įpareigojant atsakovą pripažinti ir įregistruoti ieškovo turtinę teisę į 12/100 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo pradžios,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2006-01-23 sprendimą, įpareigojant atsakovą pripažinti ir įregistruoti ieškovo turtinę teisę į 12/100 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo pradžios. Nurodė, kad Registrų centro Ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo ir netenkino jo skundo dėl Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-01-23 sprendimo panaikinimo bei neįregistravo jo nuosavybės teisės į su butu nusipirktą sandėliuko dalį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas Registrų centrui nepateikė jokių dokumentų, kurie būtų pagrindu įregistruoti jo teisę į 12/100 dalių sandėliuko. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo priklausinys jam yra parduotas ar kitaip valdomas. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai yra išsamūs, informatyvūs ir nenaikintini. Prašė netenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir palikti galioti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2006-01-23 sprendimą.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso butas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį kaip į buto priklausinį nėra įregistruota. Neprivatizuotos sandėlio patalpos, t. y. 28/100 dalys sandėlio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybės, savivaldybės valdoma patikėjimo teise, nepriklausomai nuo to, nuosavybės teisė yra registruota, ar ne. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į sandėlio (duomenys neskelbtini), dalį, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas. Prašė ieškovo reikalavimo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-17 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 72,40 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad tarp ginčo sandėlio ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nėra šio ginčo sprendimui teisiškai reikšmingo nuolatinio funkcinio ryšio, ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami padaryti kitokią išvadą, todėl konstatavo, kad ginčo sandėlis nėra pastato (duomenys neskelbtini), priklausinys. Tai reiškia, kad ieškovas negali savo teisių į ginčo sandėlį grįsti CK 4.14 straipsnio normomis, vadinasi, nėra ir teisinio pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo objektą kaip pastato priklausinį, todėl teismas ieškinį dėl šios dalies atmetė kaip neįrodytą. Teismas taip pat nurodė, jog LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise – neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Vadinasi, net ir šio ginčo sprendimui nustačius teisiškai reikšmingą nuolatinį funkcinį ryšį, yra įstatymas, panaikinantis ieškovo teisę į ginčo sandėlį grįsti CK 4.14 nuostatomis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai teigia, kad neprivatizuotos ginčo sandėlio patalpos, t. y. 28/100 dalys sandėlio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, valdoma savivaldybės patikėjimo teise (nepriklausomai nuo to, nuosavybės teisė yra registruota, ar ne).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo 2006-01-23 sprendimą, įpareigojant atsakovą pripažinti ir įregistruoti ieškovo turtinę teisę į 12/100 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo pradžios. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagalbinio ūkio sandėlis ir jo įregistruotos 12/100 dalių yra konkrečių butų, o ne pastato priklausinys, nėra paremtas jokiais rašytiniais įrodymais; priešingai, Registro duomenimis sandėlis yra pastatų (duomenys neskelbtini)priklausinys. Ieškovas remiasi CK 4.82 straipsniu ir teigia, kad sandėlis yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas ir buto savininko dalis tokioje nuosavybėje yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp sandėlio ir pastato nėra nuolatinio funkcinio ryšio, ir ignoravo aplinkybę, kad neatskiriamas žemės sklypo planas ir jo ribų paženklinimo aktas yra neatskiriama žemės nuomos sutarties dalis, o konkrečios (duomenys neskelbtini) butui skirtos šio sklypo dalys yra pažymėtos būtent žemės sklypo plane ir ribų paženklinimo akte Nr. 792 (t. 1, b. l. 36–37). Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis ir padarė klaidingas išvadas, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl priklausinių nuosavybės. Taip pat ieškovas nurodo, jog atsakovas ginčydamas ieškovo turtinę teisę į namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio – sandėlio (duomenys neskelbtini) –12/100 dalių atsisako įregistruoti ieškovo turtinę teisę į šią dalį, tokiais veiksmais atsakovas trukdo ieškovui valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančia nuosavybe, o tai yra negatorinio ieškinio pagrindas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pateiktu skundu ir prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog netenkino ieškovo prašymo registruoti jo turtines teises į namo (duomenys neskelbtini)m., priklausinio – sandėlio – jam tenkančias 12/100 dalių, kadangi ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtino jo nuosavybės teisių į 12/100 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro duomenimis sandėlis ar jo dalis niekada nebuvo suformuotas kaip priklausinys prie ieškovo įsigytos patalpos. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu. Ieškovo reikalavimas yra dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o reikalavimai panaikinti atsakovo atsisakymą įregistruoti tas teises ir įpareigoti atsakovą tai atlikti – yra išvestiniai. Iš ieškovo apeliacinio skundo atsakovas daro išvadą, kad ieškovas neteisingai supranta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, kurie nenurodo, jog sandėlis (duomenys neskelbtini) yra pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – priklausinys.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas 2005-12-15 iš fizinio asmens įsigijo telekomo patalpą (paskirtis – administracinė). Minėta patalpa yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, statybos pabaigos metai – 1957, rekonstravimo pabaigos metai – 2001, šildymas – vietinis centrinis šildymas, vandentiekis – miesto vandentiekis, nuotekų šalinimas – miesto kanalizacija, vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos pabaigos metai – 2002, priklausinys: pastatas – sandėlis, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, statybos pabaigos metai: 1977, 72/100 priklauso VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytiems butams (ieškovo buto tarp jų nėra). Nustatyta, kad šių butų savininkai butus ir dalį sandėlio įgijo privatizavimo būdu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Tuo tarpu patalpos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 1993-12-08 valdybos potvarkiu Nr. 635 buvo perduotos VĮ „Lietuvos telekomas“ be jokių priklausinių. Pagal 2005-12-15 sutartį ieškovas nupirko administracinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), be jokių priklausinių. Vadovaujantis LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį jos valdo patikėjimo teise – neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžinieriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog tarp ginčo sandėlio ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nėra šio ginčo sprendimui teisiškai reikšmingo nuolatinio funkcinio ryšio, ieškovo pateikti įrodymai yra nepakankami padaryti kitokią išvadą, todėl konstatavo, kad ginčo sandėlis nėra pastato (duomenys neskelbtini), priklausinys. Tai reiškia, kad ieškovas negali savo teisių į ginčo sandėlį grįsti CK 4.14 straipsnio normomis, vadinasi, nėra ir teisinio pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo objektą kaip pastato priklausinį, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip neįrodyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė klausimą, ar tarp antraeilio daikto (ginčo sandėlio) ir pastato (duomenys neskelbtini), yra šio ginčo sprendimui teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys, t. y. ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, kuriame patalpas įsigijo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus, ir pagrįstai nenustatė nuolatinio funkcinio ryšio tarp ginčo sandėlio ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo sandėlis nėra minėto pastato priklausinys. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, jog ieškovas nupirko administracinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), be jokių priklausinių, kadangi šios patalpos Klaipėdos miesto 1993-12-08 valdybos potvarkiu Nr. 635 buvo perduotos VĮ „Lietuvos telekomas“ be jokių priklausinių.
Ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad sandėlis yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas ir buto savininko dalis tokioje nuosavybėje yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, yra atmestini, kadangi šešių butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai atitinkamas sandėlio dalis įsigijo privatizavimo būdu t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Tuo tarpu ieškovas, pirkdamas butą (duomenys neskelbtini), priklausinių neįsigijo, todėl nėra jokio pagrindo ieškovui savo nuosavybės teisių į sandėlio dalį grįsti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Be to, Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas šis turtas, kurį juos valdo patikėjimo teise – neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Taigi neprivatizuotos ginčo sandėlio patalpos, t. y. 28/100 dalys sandėlio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, valdoma savivaldybės patikėjimo teise. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ši aplinkybė panaikina ieškovo teisę į ginčo sandėlį grįsti CK 4.14 nuostatomis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė siūlė ieškovui kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu dėl ginčo sandėliuko dalies privatizavimo ir taip išspręsti ginčą neteismine tvarka. Tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo (tokių duomenų byloje nėra).
Taip pat pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pripažinti ir įregistruoti ieškovo turtinę teisę į 12/100 dalių sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neturi savarankiško pagrindo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikino civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisnių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius santykius, patvirtinančius juridinius faktus pagal pateiktus dokumentus, tačiau pats nėra tokių civilinių santykių dalyvis. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, bei už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ieškinio atmetimo, todėl sprendimas yra paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. M. 72,40 Lt (septyniasdešimt dviejų litų 40 ct) turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.