- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- eI2-15616-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04990-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Saulius Kibilda
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2024-08-14 sprendimą dėl atsisakymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Pareiškėja paaiškina, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją su 2024-07-08 prašymu, kad būtų kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta neturtinė žala. Teisingumo ministerija 2024-08-02 atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad per nurodytą atsakyme laiką būtina pateikti papildomus dokumentus ir prašymo nagrinėjimas bus tęsiamas toliau. Pareiškėja teigia, jog nedelsdama kreipėsi į antstolę N. Š. S., kuri išdavė 2024-08-05 pažymą Nr. S-24-33-24364 (toliau – ir Pažyma), kurią pareiškėja kartu su banko sąskaitos duomenimis 2024-08-05 išsiuntė elektroniniu paštu Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija pateikė skundžiamą Sprendimą dėl atsisakymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, motyvuodama tuo, jog antstolės N. Š. S. Pažyma nelaikytina tinkamu dokumentu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019-10-28 įsakymu Nr. 1R-292 (2023-05-05 įsakymo Nr. 1R-171 redakcija) patvirtino Prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo, sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priėmimo ir išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš atsakingų už žalą asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.3 papunkčio prasme, kadangi joje nenurodyta, kad teismo priteistos žalos iš skolininko išieškoti nėra objektyvių galimybių. Pareiškėja mano, kad Teisingumo ministerija, netenkindama pareiškėjos prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinė žalos priteistos įsiteisėjusiu apygardos teismo sprendimu - viso 15 000 eurų neturtinės žalos, ką juos įpareigoja, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), priėmė nepagrįstą ir neteisingą skundžiamą Sprendimą.
1.2. Tvirtina, kad valstybės įgaliota institucija šioje konkrečioje situacijoje, vadovaudamasi Įstatymu, privalėjo atlyginti įstatymu nustatyto dydžio neturtinę žalą, t. y. sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo už pareiškėjos sūnaus nužudymą, nes buvo pateikti (kai kas papildomai prašant) visi prašomi dokumentai, kurie patvirtino, kad iš nusikaltimą padariusio asmens nėra išieškota žala dėl objektyvių priežasčių.
1.3. Teigia, jog akivaizdu, kad priežastys yra žinomos tiek antstolei, tiek pareiškėjos prašymą nagrinėjančiai institucijai, o būtent tai, kad nuteistasis A. M. neturi lėšų, iš kurių būtų galima toliau vykdyti išieškojimą, t. y. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės atlyginti priteistos 15 000 eurų neturtinės žalos dydžio sumos.
1.4. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, išsamumo principų. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
1.5. Mano, kad Teisingumo ministerijos darbuotojai galėjo atidžiai perskaitę dokumentus ir jų turinį suprasti, kad tolimesnis išieškojimas tapo negalimas, nes iki kreipimosi į Teisingumo ministeriją dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimo buvo išieškota ir atlyginta tik 597,30 eurų žala, iš jų 314,79 eurų sumokėtų antstolei už vykdymo išlaidas, to skolos tik 279,91 eurų. Akivaizdu, kad nuteistas ir kalėjime bausmę atliekantis asmuo, niekada nesugebės atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos.
1.6. Taip pat mano, kad Teisingumo ministerija netinkamai įvertino antstolės N. Š. S. pateiktą Pažymą, joje surašytos informacijos prasme. Dėl jos nelaikymo tinkamu dokumentu Aprašo 4.3 papunkčio prasme abejoja, bet nepraleisdama terminų pateikė motyvuotą prašymą antstolei – pakartotinai pateikti prašomą Aprašo 4.3 papunkčio prasme pažymą. Deja iki šio skundo padavimo dienos iš antstolės atsakymo negavo, nors ji ir yra patvirtinusi tokio prašymo gavimą.
1.7. Pabrėžia, kad Teisingumo ministerija skundžiamą Sprendimą grindžia tik tuo, kad jiems atrodo, jog iš skolininko A. M. yra vykdomas išieškojimas, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka ir tikisi, kad kitoje antstolės pateiktoje pažymoje bus pateikta informacija, kuri neleis abejoti tuo, kad realiai išieškojimas nėra galimas dėl aplinkybių, kurios susijusios su skolininku ir jo finansinėmis galimybėmis jam esant aštuoneriems metams įkalinimo įstaigoje.
2. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš Teisingumo ministerijai pateiktų dokumentų dėl prašymo kompensuoti žalą turinio galima suprasti, kad nėra priežasčių, dėl kurių būtų galima išieškoti žalą iš asmens, kuris yra nuteistas dėl pareiškėjos sūnaus nužudymo, kadangi asmuo yra įkalinimo įstaigoje, paskutiniai pavedimai, kai buvo pateikta Pažyma, buvo gauti tik prieš keletą mėnesių ir jokių daugiau pavedimų dėl žalos atlyginimo pareiškėja negavo. Mano, kad tolimesnis išieškojimas tapo negalimas, nes iki kreipimosi į Teisingumo ministeriją iš viso buvo išieškota 597,30 Eur, iš jų 314,79 Eur sumokėta antstolei kaip vykdymo išlaidas. Mano, jog Teisingumo ministerija nevertino pareiškėjos individualios situacijos dėl negalimumo teisėtais būdais išieškoti skolą iš teismo kaltu pripažinto asmens. Skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas siekiamam tikslui. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pateikė tokius dokumentus, kuriuos tuo momentu turėjo. Pabrėžė, kad nesutinka, jog išieškojimas šiuo metu yra vykdomas, kadangi išmokų dabar negavo. Teigė, jog antstolės buvo prašyta išduoti tokią pažymą, kokia ji yra laikyta pagal formą, bet iki šios dienos tokio dokumento dar negavo, nors pareiškėja už tokios pažymos paruošimą yra sumokėjusi pinigus ir terminai jau yra suėję. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad palaiko pareiškėjos skundo reikalavimą, nes kitą pažymą iš antstolės vis tiek gaus.
Atsiliepimas
3. Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame paaiškino, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Teisingumo ministerija paaiškino, jog, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nustatė, kad pareiškėja pateikė ne visus Aprašo 4 punkte nurodytus dokumentus, todėl 2024-08-02 raštu Nr. (1.34 Mr) 7R-2544 kreipėsi į pareiškėjos įgaliotą atstovą su prašymu pateikti papildomus dokumentus.
3.2. Paaiškina, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas 2024-08-06 pateikė Pažymą, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjos gautas lėšas iš skolininko. Iš Pažymos matyti, kad iš skolininko yra vykdomas išieškojimas pareiškėjos naudai. Pateiktoje antstolės Pažymoje nekonstatuota, kad esamu atveju nėra objektyvių galimybių ieškoti teismo priteistos žalos iš skolininko. Todėl ši antstolės Pažyma nelaikyta tinkamu dokumentu Aprašo 4.3 papunkčio prasme.
3.3. Mano, kad pareiškėjos 2024-09-09 kreipimasis į antstolę N. Š. S. dėl pažymos išdavimo patvirtina pareiškėjos suvokimą apie tai, kad antstolės N. Š. S. Pažyma nėra tinkamas dokumentas Aprašo 4.3 papunkčio prasme.
3.4. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Teisingumo ministerija nagrinėjamu atveju privalėjo pareiškėjai sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Pareiškėjos skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Teigia, kad Sprendimas parengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Sprendime aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos, aplinkybės, motyvai išdėstyti aiškiai.
3.5. Teisingumo ministerija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad priimtas Sprendimas neužkirto kelio ištaisius trūkumus, t. y. pateikus Aprašo 4.3 papunktyje numatytą dokumentą, pareiškėjai pakartotinai kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
4. Teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Teisingumo ministerija negalėjo priimti kitokio sprendimo nei yra priimtas, atsižvelgiant į tai, jog yra pateikta antstolės Pažyma, iš kurios matyti, kad išieškojimas iš skolininko vyksta ir jis vyksta neblogai – 2023 metų birželio mėnesį pradėtas ir buvo vykdomas iki 2024-07-24. Pabrėžė, jog smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas nėra tiesiog išmokos išmokėjimas, bet tai yra kompensavimas; Teisingumo ministerija, išmokėjusi kompensaciją pareiškėjams, vėliau ją siekia susigrąžinti iš nusikaltimą padariusio asmens. Todėl šiuo atveju yra žiūrima, ar yra visos sąlygos kompensacijai išmokėti. Pažymėjo, kad Įstatyme įtvirtintas imperatyvus teisinis reguliavimas, iš kurio matyti, kad skolininkas turi būti nemokus ir tai antstolis žino, nes tai yra dažnas atvejis, kuomet asmenys dėl tokios kompensacijos išmokėjimo kreipiasi į Teisingumo ministerija ir antstoliai patikrinę skolininkų turtinę padėtį žino, kada gali išrašyti pažymą dėl priteistos žalos išieškojimo dėl objektyvių priežasčių. Nagrinėjamu atveju antstolė to padaryti negalėjo, kadangi išieškojimas yra vykdomas ir pateikė tik informaciją apie vykdomus išieškojimus. Pažymėjo, kad ir Pažymos forma yra kitokia, tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus. Teisingumo ministerijos atstovė paaiškino, kad pareiškėjos skundos yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėja negali iš naujo prašyti nagrinėti jos prašymą esant tai pačiai faktinei situacijai, o jei pareiškėja gaus iš antstolės kitą dokumentą, atitinkantį Įstatymo sąlygas, Teisingumo ministerija jos prašymą išnagrinės ir priims naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta kompensuoti pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašo: 1) panaikinti Teisingumo ministerijos Sprendimą; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-07-08 prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:
6.1. Pareiškėja kreipėsi į Teisingumo ministeriją su 2024-07-08 prašymu „Kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą“, kuriame nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
6.1.1. Vilniaus apygardos teismo (toliau ir – VAT) 2022-09-15 nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
6.1.2. A. M. nuteistas pagal BK129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė kitą žmogų, būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, 2020-07-22 apie 0.05 val., važiuodamas V. K. vairuojamu taksi automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tame pačiame automobilyje sėdint R. A. ir L. B., tarp jo (A. M.) ir R. A. įvykus žodiniam konfliktui, išsitraukė su savimi turimą šaunamąjį ginklą „Zoraki 2918-B“, kurio šovinių dėtuvėje buvo ne mažiau kaip 9 vnt. perdirbtų savadarbių šovinių, ir nukreipė jį į R. A. V. K. sustabdžius automobilį ir paprašius keleivius išlipti, R. A. ir A. M. išlipus ir toliau konfliktuojant, A. M. tyčia iš minėto ginklo ne mažiau kaip tris kartus šovė į nukentėjusįjį ir vieną kartą pataikė į jo pilvo kairę pusę. A. M. padarė R. A. sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio komplikacija - vidinis nukraujavimas, dėl to R. A. įvykio vietoje mirė.
6.1.3. Nukentėjusioji – pareiškėja.
6.1.4. VAT 2022-09-15 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-885/2022, Lietuvos apeliacinio teismo (toliau ir – LAPT) 2023-02-13 nutartis ir 2023-12-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-261-511/2023.
6.1.5. Smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta ši žala: turtinė nepadaryta; 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinė žala, priteista VAT 2022-09-15 nuosprendžiu; 314,79 eurų sumokėta antstolei už vykdomąją bylą; 800 eurų priteistos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos (VAT 2022-09-15 nuosprendžiu), 500 eurų (LAT 2023-12-11 nutartis).
6.1.6. Žala iš dalies atlyginta ar kompensuota: už žalą atsakingo asmens (savanoriškai) – neatlyginta; priverstinio vykdymo tvarka – antstolė N. Š. S. – vykdomoji byla 0033/23/00371 išieškota 314,79 vykdymo išlaidos ir 279,91 skola – viso 597,70 eurų (skola ir vykdymo išlaidos); iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto – nėra; užsienio valstybės (-ių) kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) – nėra; pagal prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą – neprašoma, nes yra įsiteisėję teismo sprendimai; iš valstybės biudžeto gautos kitos kompensacijos – A. S. Teisingumo ministerijos sprendimu yra išmokėta avansu 840 eurų neturtinei žalai atlyginti.
6.1.7. Iš viso nukentėjusiajai (pareiškėjai) yra atlyginta ar kompensuota 597,70 eurų turtinė žala ir neturtinė žala.
6.1.8. Atsižvelgiant į tai, paprašyta kompensuoti: turtinę žalą ir bylinėjimosi (proceso) išlaidas – 1300 Eur; neturtinę žalą – 14 160 Eur.
6.2. Teisingumo ministerija 2024-08-02 raštu Nr. (1.34 Mr) 7R-2544 „Dėl papildomo dokumento pateikimo“ informavo pareiškėją, jog, įvertinus prašymą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nustatė trūkumų:
6.2.1. Aprašo 4.1 papunktyje nurodyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjęs asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Toks dokumentas nepateiktas, todėl prašė jį pateikti.
6.2.2. Aprašo 4.3 papunktyje nurodyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjęs asmuo turi pateikti antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Todėl nurodė kreiptis antstolį dėl Aprašo 4.3 papunktyje nurodyto dokumento surašymo ir gautą dokumentą pateikti Teisingumo ministerijai.
6.2.3. Aprašo 4.5 papunktyje numatyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti dokumentą (informaciją), patvirtinantį (-ią) prašyme nurodytos asmeninės sąskaitos finansų ir (ar) kredito įstaigoje turėjimą. Toks dokumentas nepateiktas, todėl prašė jį pateikti.
6.3. Antstolė N. Š. S. išdavė 2024-08-05 pažymą Nr. S-24-33-24364, kurioje nurodyta:
6.3.1. 1) Skolininkas yra A. M.; 2) išieškotoja – pareiškėja (A. S.); 3) piniginis išieškojimas – 15 000 Eur neturtinė žala pagal VAT 2023-02-15 išduotą vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/00371.
6.3.2. 1) Skolininkas yra A. M.; 2) išieškotoja – pareiškėja (A. S.); 3) piniginis išieškojimas – 500 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal VAT 2023-12-27 išduotą vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/00319.
6.3.3. Antstolių kontoroje gautas prašymas dėl pažymos išdavimo apie gautas lėšas iš A. M.: 1) 2023-06-21 – 33,45 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, išieškotojos mokėtos būtinosios vykdymo išlaidos); 2) 2023-07-17 – 150 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, išieškotojos mokėtos būtinosios vykdymo išlaidos); 3) 2023-08-10 – 192,56 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, 88,53 Eur išieškotojos mokėtos būtinosios vykdymo išlaidos, 104,03 Eur skolos); 4) 2024-01-12 – 24,21 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, skola); 5) 2024-02-05 – 3,59 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, skola); 6) 2024-02-28 – 34,46 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, skola); 7) 2024-06-06 – 52,83 Eur (v/b Nr. 0033/23/00371, skola); 8) 2024-06-06 – 42,81 Eur (v/b Nr. 0033/24/00319, išieškotojos mokėtos būtinosios vykdymo išlaidos); 9) 2024-06-13 – 60,79 Eur (v/b Nr. 0033/24/00319 skola); 10) 2024-07-24 – 33,67 Eur (v/b Nr. 0033/24/00319 skola).
6.4. Teisingumo ministerija 2024-08-14 skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjos prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą netenkinti. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos įgaliotas atstovas 2024-08-06 raštu Nr. 6R-7601 Teisingumo ministerijai pateikė antstolės N. Š. S. Pažymą, kuri nelaikytina tinkamu dokumentu Aprašo 4.3 papunkčio prasme, kadangi joje nenurodyta, kad teismo priteistos žalos iš skolininko išieškoti nėra objektyvių galimybių. Priešingai, iš Pažymos matyti, kad iš skolininko A. M. vykdomas išieškojimas. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad šis sprendimas neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ,pareiškėjai kreiptis pakartotinai į Teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.
6.5. Pareiškėjos atstovas su 2024-09-09 prašymu pakartotinai kreipėsi į antstolę N. Š. S., prašydamas pateikti pažymą pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-25 įsakymu Nr. 1R-90 „Pažyma dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių“, kad pažymą galėtų pateikti kaip tinkamą Teisingumo ministerijai pagal Aprašą (t. y. Aprašo 4.3 papunktį).
Teisinis reguliavimas
7. Įstatyme nustatyta:
7.1. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos (toliau ir – Fondo programa) vykdytojas, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (2 straipsnio 1 dalis). Smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas – smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimas iš Fondo programos lėšų, kai yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina teismo sprendimu priteistos žalos (2 straipsnio 5 dalis).
7.2. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (4 straipsnio 1 dalis).
7.3. Laikoma, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, jeigu antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7.4. Kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas patvirtinančius dokumentus; šių dokumentų sąrašą tvirtina Fondo programos vykdytojas (5 straipsnio 2 dalis).
7.5. Pagal Įstatymą kompensuojama smurtiniais nusikaltimais padaryta teismo nustatyto dydžio turtinė ir (ar) neturtinė žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių; į Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompensuojamos turtinės žalos dydį įskaičiuojamos teismo priteistos bylinėjimosi (proceso) išlaidos; vykdymo išlaidos į Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus kompensuojamos žalos dydžius neįskaičiuojamos (7 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 120 BSI (bazinių socialinių išmokų), kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 100 BSI, kai smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė (7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-02-18 nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ Teisingumo ministerija įgaliota įgyvendinti Fondo programos vykdytojos funkcijas.
9. Apraše nustatyta:
9.1. Kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjęs asmuo turi pateikti antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs (4.3 papunktis).
9.2. Teisingumo ministerija turi įvertinti, ar antstolio surašytas aktas ar pažyma, nurodyti Aprašo 4.3 papunktyje, išduoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą gavimo Teisingumo ministerijoje dienos. Turi būti įsitikinta, ar šiame dokumente aprašyta vykdymo eiga, nurodytos išieškotos ar neišieškotos sumos, taip pat ar paaiškinta, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs (7.4 papunktis).
9.3. Aprašo 15 punkte numatyta, kad jeigu prašyme nurodyti ne visi duomenys arba kartu su prašymu pateikti ne visi Aprašo 4 ir (ar) 5 punktuose nurodyti dokumentai, arba pateikti dokumentai neatitinka Apraše nurodytų turinio reikalavimų, nustatomas 10 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti ir apie tai pranešama prašymą pateikusiam nukentėjusiam asmeniui. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, Ministerija priima sprendimą netenkinti prašymo ir nekompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, bet šis sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiam asmeniui ištaisius trūkumus kreiptis pakartotinai.
9.4. Jeigu prašyme nurodyti ne visi duomenys arba kartu su prašymu pateikti ne visi Aprašo 4 ir (ar) 5 punktuose nurodyti dokumentai, arba pateikti dokumentai neatitinka Apraše nurodytų turinio reikalavimų, nustatomas 10 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti ir apie tai pranešama prašymą pateikusiam nukentėjusiam asmeniui. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, Teisingumo ministerija priima sprendimą netenkinti prašymo ir nekompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, bet šis sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiam asmeniui ištaisius trūkumus kreiptis pakartotinai (15 punktas).
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 631 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) neteko galios <...>; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; <...>; 9)nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.“ CPK 631 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktuose nustatytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – Instrukcija) 2 punkte nurodytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Pagal 2.27 papunktį toks dokumentas yra išieškojimo negalimumo aktas, kurio forma patvirtinta Instrukcijos 27 priedu.
12. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Teisingumo ministerija privalėjo atlyginti įstatymu nustatyto dydžio neturtinę žalą, t. y. sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo už jos sūnaus nužudymą, nes buvo pateikti visi prašomi dokumentai, kurie patvirtino, kad iš nusikaltimą padariusio asmens nėra išieškota žala dėl objektyvių priežasčių. Taip pat pabrėžė, jog tiek antstolei, tiek Teisingumo ministerijai yra žinoma, kad nuteistasis A. M. neturi lėšų, iš kurių būtų galima toliau vykdyti išieškojimą, t. y. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės atlyginti priteistos 15 000 eurų neturtinės žalos dydžio sumos. Pažymėjo, kad dėl Pažymos nelaikymu tinkamu dokumentu Aprašo 4.3 papunkčio prasme abejoja, bet nepraleisdama terminų pateikė motyvuotą prašymą antstolei – pakartotinai pateikti prašomą Aprašo 4.3 papunkčio prasme pažymą, bet iki šio skundo padavimo dienos iš antstolės atsakymo negavo, nors antstolė yra patvirtinusi tokio prašymo gavimą.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą pateiktų VAT 2022-09-15 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-62-885/2022, LAPT 2023-02-13 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-318/2023 ir LAT 2023-12-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023: 1) VAT 2022-09-15 nuosprendžiu A. M. pagal BK 129 straipsnio „Nužudymas“ 1 dalį buvo pripažintas kaltu dėl R. A. (pareiškėjos sūnaus) nužudymo, iš dalies patenkintas pareiškėjos (nukentėjusiosios A. S.) civilinis ieškinys ir pareiškėjai iš A. M. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat pareiškėjai iš A. M. priteista 800 Eur pareiškėjos patirtoms atstovavimo išlaidoms padengti; 2) LAPT 2023-02-13 nutartimi ir LAT 2023-12-11 nutartimi VAT 2022-09-15 nuosprendis liko nepakeistas; 3) LAT 2023-12-11 nutartimi VAT 2022-09-15 nuosprendis liko nepakeistas, pareiškėjai (nukentėjusiajai A. S.) iš A. M. priteisė 500 Eur kasacinio proceso metu patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
14. Taigi, pareiškėjos, nukentėjusiosios A. S., sūnui R. A. smurtiniu nusikaltimu atimta gyvybė. Pareiškėjai (nukentėjusiajai A. S.) teismų sprendimais iš jos sūnų nužudžiusio asmens priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 300 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms padengti.
15. Sprendime netenkinti pareiškėjos prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos remiamasi argumentu, kad pareiškėja nepateikė antstolio surašyto dokumento, atitinkančio Aprašo 4.3 papunktį.
16. Kaip matyti iš aptarto Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, viena iš būtinų sąlygų smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimui – teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; kuri laikoma neatlyginta, jeigu antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Asmuo kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi pateikti minėtą sąlygą patvirtinančius dokumentus, kurių sąrašą tvirtina Teisingumo ministerija.
17. Pagal Aprašą, kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nukentėjęs asmuo turi pateikti vieną iš šių dokumentų: 1) antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba 2) antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių.
18. Kad žala neišieškota dėl CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų aplinkybių, gali būti patvirtinama Instrukcijos 2.27 papunktyje nurodytu išieškojimo negalimumo aktu, kurio forma patvirtinta Instrukcijos 27 priedu. Tokio dokumento pareiškėja nei Teisingumo ministerijai, nei teismui nepateikė.
19. Pareiškėja pateikė į bylą antstolės surašytą Pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas pareiškėjos naudai iš A. M., tačiau nei pačioje Pažymoje nėra pateiktas, nei prie Pažymos nėra pridėtas antstolės paaiškinimas, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių.
20. Kaip matyti iš antstolės Pažymos, joje nurodyta žalos išieškojimo vykdymo eiga, išieškotos sumos pagal du VAT išduotus vykdomuosius raštus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/00371 išieškoma 15000 Eur neturtinė žala (paskutinė išieškota suma 2024-06-06); 2) vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/00319 išieškoma 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (paskutinė išieškota suma 2024-07-24).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog Teisingumo ministerija skundžiamu Sprendimu pagrįstai nusprendė antstolės Pažymos nelaikyti tinkamu dokumentu Aprašo 4.3 papunkčio prasme ir, vadovaudamasi Aprašo 15 punktu, nusprendė pareiškėjos 2024-07-08 prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą netenkinti.
22. Pareiškėja skunde taip pat paaiškino, jog Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, išsamumo principų. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
22.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
22.2. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį bei vadovaudamasis anksčiau išdėstytu ginčui aktualiu reglamentavimu, konstatuoja, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, kadangi jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, Sprendimas motyvuotas ir suprantamas. Todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl smurtiniu nusikaltinimu padarytos žalos kompensavimo, turint Aprašo 4.3 papunktį atitinkantį dokumentą; tai nurodyta ir Sprendime.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, netenkinamas pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Sprendimą; netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimas, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-07-08 prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
24. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
26. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.