- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-102-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- M. M., L. P.
- Ieškovas
- R. I.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V.Zelianka Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 34.3.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 5 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V.Stančikui, atsakovui S. P., jo atstovei ir trečiajam asmeniui M. M. , trečiajam asmeniui L. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. I. ir atsakovo S. P. bei trečiųjų asmenų M. M. ir L. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo ir 2007 m. gegužės mėn. 10 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui S. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims ieškovės pusėje J. I., J. I. bei tretiesiems asmenims atsakovo pusėje L. P. ir M. M. dėl paveldėto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), likusį turtą skirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn kartu su jam priklausančia 12 700 Lt kompensacija - turto verčių, tenkančių kiekvienam paveldėtojui, skirtumu. Nurodė, kad mirus A. J. P. ir P. P., šalys pagal įstatymą lygiomis dalimis po 1/2 paveldėjo po jų mirties likusį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su sodo nameliu, esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 automobilio VAZ 2101, (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė abu įpėdiniai, tačiau šalys nesutaria dėl įgyto palikimo valdymo. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą - siekdama įgyvendinti teisę be kliūčių ir kito įpėdinio įtakos valdyti savo palikimo dalį. Prasidėjus teismo procesui, nurodė, kad neliko ginčo dėl to, kuri šalis kokį turtą valdys asmeninės nuosavybės teise. Ginčas liko tik dėl to, kokia turo vertė ir kokio dydžio kompensacija atsakovui turi būti išmokėta, ieškovei įgyjant asmeninės nuosavybės teise didesnės vertės palikimo dalį. Ieškovė rėmėsi byloje esančiu ekspertės A. K. atliktos ekspertizės aktu, jo išvadomis, kuriose nurodyta, kad buto su pusrūsiu ir bendrojo naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 204 300 Lt, žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 172 600 Lt, o garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 12 400 Lt.
Atsakovas Saulius Pečeliūnas su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad neprieštarauja turto padalijimo būdui, sutiko, kad ieškovei atitektų butas, o atsakovui - likęs palikimą sudarantis turtas. Tačiau atsakovas ginčijo ieškovės pateiktus turto įvertinimą pagrindžiančius įrodymus. Prašė teismo nesiremti ekspertės A. K. atliktos ekspertizės išvada ir jos patikslinimu. Nurodė, kad ši ekspertizė atlikta netinkamai, nėra motyvuota, todėl teismas sprendimą privalo grįsti kitu byloje esančiu - turto vertintojos R. J. atliktos ekspertizės aktu. Tokiu atveju ieškovės mokėtina kompensacija atsakovui būtų žymiai didesnė, nei siūlo ieškovė ir sudarytų apie 260 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-04-25 sprendimu bei 2007-05-10 nutartimi, kuria buvo ištaisyta aiški aritmetinė teismo sprendimo klaida, nusprendė: atidalinti iš R. I. ir S. P. bendros dalinės nuosavybės jų bendrai valdomą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0629 ha žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2, dalį automobilio VAZ 2101, (duomenys neskelbtini); priteisti asmeninėn R. I. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti asmeninėn S. P. nuosavybėn 0,0629 ha žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VAZ 2101, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); priteisti iš R. I. S. P. naudai 72 025 Lt kompensaciją. Teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo atidėti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš R. I. 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; priteisti iš S. P. 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paveldėto turto padalijimo. Ieškovei kreipusis į teismą, tarp įpėdinių kilo ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo kiekvienos iš šalių nuosavybėn, tačiau vėliau ginčas pakito. Atsakovas pripažino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja jai priteisti asmeninėn nuosavybėn butą, likusį turtą priteisti atsakovui, kartu priteisiant kompensaciją, kaip padalijamo turto verčių skirtumą. Tarp šalių liko ginčas tik dėl turto vertės. Byloje šalys pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų nurodomas palikimą sudarančių daiktų rinkos vertes. Pradėjus nagrinėti bylą teisme, ieškovė pateikė rašytinį įrodymą - UAB „Krivita“ turto vertintojos I. K. 2006-03-16 sudarytą preliminarią turto vertės pažymą, kurioje nurodoma, kad buto rinkos vertė yra 285 000 Lt, žemės sklypo – 140 000 Lt, sodo pastato – 45 000 Lt, kiemo statinių- 1 000 Lt ir garažo – 15 000 Lt. Turto vertinimo pažymoje nurodoma, kad tai yra preliminarus įvertinimas, tačiau jame atsižvelgta į visus įtakojančius faktorius ir ši vertė yra pagrįsta. Atsakovas ir tretysis asmuo M. M. nesutiko su ieškovo pateiktu turto vertinimu ir pareikalavo skirti teismo ekspertizę, motyvuodami tuo, kad turto vertinimas yra preliminarus, sudarytas esant tiesioginiam turto vertintojo ir užsakovo - ieškovės susitarimui. Nurodė pageidaujamų asmenų, kuriems galėtų būti pavesta atlikti ekspertizę, sąrašą. Teismui patenkinus atsakovo prašymą, buvo paskirta teismo turto vertinimo ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojai R. J. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad buto rinkos vertė – 390 000 Lt, žemės sklypo su sodo pastatu – 118 000 Lt, o garažo – 11 000 Lt. Teismui pateiktas atliktos ekspertizės aktas sukėlė abejonių ieškovei ir teismui. Pirma - ieškovės atstovas pateikė teismui ekspertizės išvados rezultatus, nurodydamas, kad gavo juos iš ieškovo (jo atstovės), iki teismui atskleidžiant šiuos rezultatus šalims. Tuo buvo grindžiama ieškovės abejonė eksperto nešališkumu ir tai buvo viena svarbių prielaidų skirti naują ekspertizę kitam ekspertui, nors teismas atmetė ieškovės prašymą dėl eksperto nušalinimo šiuo pagrindu. Kita priežastis, dėl kurios atsirado naujos ekspertizės byloje poreikis, buvo nepilnai motyvuota ekspertizės tiriamoji dalis. Ši priežastis nebuvo savarankiška, bet nulėmė naujos ekspertizės paskyrimą kartu su pirmiau nurodytąja, paaiškėjus eksperto ir ekspertizę inicijavusios šalies neprocesinio bendravimo (vykusio už bylos proceso ribų) faktui. Dėl šių abiejų aplinkybių, vertindamas jas kartu, teismas neskyrė papildomos (CPK 219 str. l d.), bet, ieškovei prašant, skyrė pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str. 2 d.). Pakartotinė ekspertizė ieškovės atstovo prašymu paskirta atlikti teismo parinktai ekspertei A. K., Teisingumo ministro įsakymu įrašytai į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kaip turinčiai eksperto kvalifikaciją nekilnojamojo turto vertinimo srityje. Ekspertė atliko ekspertinį tyrimą ir ekspertizės akto išvadose nurodė, kad buto rinkos vertė yra 204 300 Lt (įvertinus klaidą, kurią ekspertė pati pripažino, o vėliau ištaisė), žemės sklypo su namu ir kitu statiniu rinkos vertė 172 600 Lt, o garažo vertė – 12 400 Lt. Skirdamas pakartotinę ekspertizę, teismas nutartyje, kuri buvo nusiųsta ekspertei ir jai buvo žinoma, įvardijo priežastis, dėl kurių kilo naujo ekspertinio tyrimo civilinėje byloje procesinis būtinumas, taip faktiškai nurodė, kokios dalies ekspertinio tyrimo trūkumai nustatyti. Tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertė, atlikdama buto rinkos vertės ekspertinį vertinimą, nenurodė, kaip galima pagrįsti iš esmės nevienodose miesto vietose esančių, labai skirtingo ploto ir būklės butų verčių tiesioginį palyginimą, kuo grindžiamas koeficientų, mažinančių tiriamojo buto vertę, parinkimas, ypač kai pati tiriamojo turto vertė dar nežinoma. Byloje pakviesti ekspertai, atlikę abi ekspertizes, šaukiami atvyko į teismo posėdį ir davė paaiškinimus teismui ir šalims bei jų atstovams kilusiais dėl sudarytų ekspertizių išvadų klausimais. Ekspertai negalėjo teismui paaiškinti (o svarbiausia - pagrįsti), kodėl, tirdami butų vertes lyginamuoju metodu, tyrime palyginimui panaudojo būtent tuos objektus, tuos sandorius, kurie nurodyti aktuose. Abu ekspertai pripažino, kad nerado rinkoje analogiškų arba artimų tiriamajam sandorių, todėl ėmė „panašius“. Panašumo kriterijais nurodė lyginamųjų butų buvimo vietas, jų plotus ir būklę, kai šiems požymiams esant tapatiems, pranašumu laikomas buto artumas Gedimino prospektui, vaizdas per langus į patį Gedimino prospektą, kartu - mažas eismo intensyvumas. Tačiau ginčo buto būklė yra patenkinama, jis, o ir namas, kuriame yra butas, seniai neremontuotas, plotas santykinai nedidelis, langai nukreipti ne į patį prospektą, o į tylų nedidelį skersgatvį, bet savo tyrimuose ekspertai nepakankamai pagrindžia, kaip šios aplinkybės įtakoja jo vertę. Pagrįsti savo tyrimo šioje dalyje ekspertai negalėjo ir apklausiami teisme. Ekspertė A. K. palyginamajam tyrimui naudojo VĮ „Registrų centras“ duomenis, kartu pripažindama, kad lyginamieji sandoriai nėra labai panašūs, tyrimui trūko duomenų, bet daugiau jų VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti. Ekspertė nepaaiškino, kodėl nesirėmė kitais duomenų šaltiniais, nenurodė, kaip galėjo įtakoti išvadą rėmimasis tikslesniais, labiau lyginamajam tyrimui tinkamais duomenimis. Teismas motyvavo, kad tokie ekspertinių tyrimų trūkumai yra esminiai, nes jie leidžia savavališkai, objektyviai nepagrindžiant įtakoti tiriamojo objekto vertę, be aiškių kriterijų parenkant vertę mažinančius koeficientus. Mažindami ginčo buto vertę dėl jo būklės, ekspertai taip pat nenurodė, kaip gali kisti rinkos vertę mažinantys koeficientai, kiek ir dėl kokių priežasčių pagal atliekamo tyrimo metodiką leidžiami vertę mažinančių koeficientų reikšmių svyravimai. Pvz.: ekspertė A. K. sumažino buto vertę dėl laiptinės būklės 15 procentų (o tai apie 35 000-40 000 Lt nuo pradinės viso daikto vertės reikšmės), tačiau niekaip tokio mažinimo reikšmės (ne paties mažinimo būtinumo, o mažinimo reikšmės) nepagrindę. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji tiesiog taip mano, nes yra patyrusi ekspertė. Panašiai atliktas tyrimas vertinant aukštingumo įtaką vertei, nustatant, kad butas yra mansardoje, tačiau nevertinant to, ar virš buto dar yra namo konstrukcijos, sudarančios vidines pastato erdves. Vertinant, kad butas turi bendras patalpas, valdomas su bendraturčiais, tačiau nevertinant to, kad šalys siekia butą sujungti su per bendras patalpas susisiekiančiu butu ir taip panaikinti bendrą nuosavybę, tai nevertinama, kaip bendros nuosavybės pasibaigimo perspektyva, kartu neatskleidžiant, kaip buto galutinis bendro ploto žymus augimas gali įtakoti jo ploto vieneto vertę, ypač atsižvelgiant į tai, kad palyginamiesiems tyrimams buvo ieškomi (ir ekspertų nerasti) butai, turintys nedidelį plotą, nes, kaip paaiškino abu ekspertai, buto plotas turi reikšmingą ir tyrimu nustatomą įtaką jo kvadratinio metro kainai. Ekspertė A. K., teismo posėdyje pripažindama, kad nerado rinkoje analogiškų sandorių, pasitenkino duomenimis apie nevisiškai tinkamus lyginamajam tyrimui objektus ir neieškojo kitų duomenų, nors ekspertė R. J. paaiškino, kad tokių duomenų šaltinių esama ir ekspertai - turto vertintojai jais naudojasi. Svarstant šiuo aspektu, svarbu ir tai, kad ekspertas, manydamas, kad surinkta nepakankamai duomenų išvadai, turi teisę atsisakyti tokią išvadą duoti (CPK 214 str. 3 d.). Ekspertė R. J. nurodė, kad sandoriai, kuriais remiantis buvo atliekamas palyginamasis tyrimas, buvo paimti iš įvairių ekspertei prieinamų šaltinių, daugiausia - iš internetinių tinklapių, tačiau tikslių nuorodų į šaltinius, iš kurių gauti pradiniai tyrimų duomenys, ekspertė negalėjo pateikti. Tai teismas vertino kaip didelį ekspertizės akto trūkumą, kadangi nežinant naudotos informacijos šaltinių, negalima patikrinti duomenų panaudojimo pagrįstumo. Kartu ši ekspertė paaiškino, kad iš VĮ „Registrų centras“ gauti duomenys apie sandorius, jų vertes, kuriais rėmėsi ekspertė A. K., yra netikslūs, kadangi tokie duomenys pateikiami asmenų, dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz. vengiant mokėti valstybei pajamų ar pelno mokesčius) pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodančių tikslių pardavimo kainų, todėl tokiuose informacijos šaltiniuose sandorių kainos dažnai būna žemesnės už realias. Teismas pažymėjo, jog to kaip ekspertai atsižvelgia į tokius informacijos netikslumus, ar apskritai atsižvelgia, jei ne - kodėl, kokie galimi korekcijos būdai - abu ekspertai nenurodė. Teismas motyvavo, kad šie nurodomi ekspertinių tyrimų netikslumai, argumentacijos trūkumai ir metodikų neapibrėžtumai leidžia teigti, kad ekspertai nepilnai ir nekokybiškai atliko jiems pavestą darbą buto rinkos vertės nustatymo dalyje, dėl to po dviejų byloje atliktų ekspertizių klausimai, kurie turėjo būti iš esmės išspręsti šių tyrimų pagalba, liko ne tik neišspręsti, bet ginčas tapo tik dar sudėtingesnis. Buto vertės nustatymo dalyje ekspertizių išvados skiriasi dvigubai ir tai negali būti pateisinama bei paaiškinama vien metodologiškai leidžiamais tyrimų reikšmių nukrypimais. Kadangi ekspertai paaiškino, kad jie turi didžiulę tokio darbo patirtį, kartu paaiškindami, kad būtent taip priimta ir taip visuotinai atliekami turto vertinimai, teismas laikė nebereikalingu, nenaudingu ir neprasmingai užvilkinsiančiu bylos procesą dar vienos, atsakovo prašomos ekspertizės skyrimą. Ekspertė A. K. į teismo klausimą atsakė, kad buto, esančio Vilniaus miegamojo rajono (pvz. Karoliniškių) daugiabučiame name, vieno kvadratinio metro kaina tiriamuoju metu vidutiniškai yra apie 5 000 Lt. Iš to teismas daro išvadą, kad tokia pati ginčo buto ploto vieneto kaina yra nereali, o turi būti ženkliai didesnė ir šiai aplinkybei nustatyti nereikia įrodymų (CPK 182 str. l p.). Abi ekspertės patvirtino, kad butų kainos tiriamojoje vietoje per praėjusius metus turėjo bendrą tendenciją augti. Todėl, konstatavus, kad buto vertė abiejų ekspertizių atveju nustatyta netinkamai, teismas ginčo buto rinkos vertei nustatyti rėmėsi byloje esančiu rašytiniu įrodymu - UAB „Krivita“ atliktu preliminariu turto vertinimu, šiam vertinimui (285 000 Lt) patenkant į abiejų ekspertizių aktuose nustatytų verčių ribas, kartu atsižvelgiant į turto vertės padidėjimą, įvertinant padidėjimą dvidešimčia procentų per vienerius metus, praėjusius nuo atlikto preliminaraus vertinimo ir tokį padidėjimą pridedant. Tačiau teismas nesirėmė byloje esančia UAB „Dekmanas“ išvada dėl turto vertės - tiek dėl jos lakoniškumo ir vertinimo kriterijų visiško nebuvimo, tiek dėl šios išvados apie buto vertę ryškiu nesutapimu, lyginant su visais kitais byloje esančiais įrodymais, kuriais šalys įrodinėja tokią vertę. Galutinai ginčo buto vertę teismas nustatė 340 000 Lt. Nustatydamas žemės sklypo su sodo namu rinkos vertę, teismas vadovavosi ekspertės A. K. išvada, ekspertei R. J. pripažinus, kad ji šį objektą vertino vien kaip žemės sklypą, jos požiūriu bevertį pastatą vertindama kaip rinkos vertę mažinantį faktorių, dėl būtinų jo nugriovimui sąnaudų. Teismas motyvavo, kad šalys nenurodė, jog sodo pastatas joms yra bevertis ir formulavo ekspertiniam tyrimui klausimus, prašydamos nustatyti bendrą žemės sklypo ir namelio rinkos vertę. Šiuo atveju svarbus būtent šalių požiūris į padėtį, nes šalims atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kaip jos suvokia ir vertina turtą, kurio nuosavybę praranda ar įgyja, prašydamos ar sutikdamos mokėti kitai šaliai kompensaciją. Ši aplinkybė nelaikoma eksperto darbo trūkumu, tai netiksliai suformuluoto klausimo ekspertui pasekmė. Teismas žemės sklypo rinkos vertę nustatė taip pat atsižvelgdamas į jo vertės augimą per palyginus neilgą laikotarpį, praėjusį po paskutinės ekspertizės atlikimo, t.y. galutinė vertė - 190 000 Lt. Kadangi garažo rinkos vertė ekspertų išvadose žymiai nesiskiria, todėl teismas ją nustatė pagal abiejų ekspertizių aktų išvadų vidurkį – 11 700 Lt, darydamas išvadą, kad galimi tam tikri nekilnojamojo turto vertės ekspertinių tyrimų netikslumai. Teismas sprendė, kad ieškovei įgyjant 144 050 Lt didesnės vertės turtą (340 000 Lt – 195 950 Lt), atsakovui, paveldėjusiam ir valdžiusiam nuosavybės teise turtą bendrai su ieškove lygiomis dalimis, turi būti priteista kompensacija, išlyginanti šalims asmeninėn nuosavybėn tenkančio turto vertes (CK 4.80 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė R. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-04-25 sprendimo, kurio aiški aritmetinė klaida buvo ištaisyta 2007-05-10 teismo nutartimi, dalį, kuria iš R. I. S. P. naudai priteista 72 025 Lt kompensacija, sumažinant kompensacijos dydį iki 12 700 Lt. Priteisti iš S. P. R. I. naudai visas jos, patirtas nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-04-25 sprendimo dalį, kuria iš R. I. priteista 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkes teismo 2007-04-25 sprendimo dalį, kuria iš S. P. priteista 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, padidinant priteisiamą sumą iki 40 Lt.
Nurodo, kad teismas patenkino esminį ieškinio reikalavimą - atidalino šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bendrai valdytą - turtą ieškinyje prašytu būdu, tačiau priteisė didesnė nei ieškovė prašė kompensaciją atsakovo naudai (72 025 Lt vietoje 12 700 Lt prašytos), taip pat nepriteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Pažymėtina, kad priteistinos kompensacijos rinkos kainų skirtumui po turto padalijimo kompensuoti dydis yra tiesiogiai susijęs dalintino turto nustatytomis nagrinėjant bylą rinkos kainomis. Minėtoms rinkos kainoms nustatyti civilinėje byloje buvo paskirtos net dvi teismo-ekspertizės. Išanalizavus abiejų byloje atliktų teismo ekspertizių išvadas bei išklausius teismo posėdyje eksperčių paaiškinimus darytina išvada, kad nustatinėjant atsakovui priklausančios kompensacijos dydį būtina buvo remtis pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje pateiktais duomenimis. Tokia išvada grindžiama sekančiais argumentais:
1. Atsakovui priklausančios kompensacijos dydžiui nustatyti nėra tinkama UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojos R. J. atlikta teismo ekspertizė nes: minėtąja ekspertize bei jos išvadų pagrįstumu teismas jau buvo suabejojęs ir būtent esant abejonėms dėl minėtos ekspertizės išvadų pagrįstumo byloje buvo paskirta pakartotinė ekspertizė; sutinkamai su Turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. turto vertinimo, ataskaitą be turto vertintojo privalo pasirašyti - įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. UAB „Lituka“ ir Ko pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. VRB-606105 yra eksperte paskirtos turto vertintojos R. J. parašai bei P. Č., kuris ataskaitoje įvardintas kaip „UAB „Lituka“ ir Ko įgaliotas atstovas, turto vertintojas“, parašai. Darytina išvada, kad tokia turto vertinimo ataskaita neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, nes joje nėra nei įmonės vadovo parašo, nei vadovo įgalioto asmens parašo, o yra tik „UAB „Lituka“ ir Ko įgalioto atstovo“ parašas. Dėl minėtų priežasčių UAB „Lituka“ ir Ko pateikta turto vertes nustatymo ataskaita Nr. VRB-606105 laikytina neatitinkančia imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl neatitinka ir įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų; apklausta teismo posėdyje - ekspertė R. J. į ieškovės atstovo klausimą apie tai ar į bylą pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. VRB-606105 ruošė tik ji vieną, ar ruošiant ar redaguojant jos turinį dalyvavo ir kokie nors kiti asmenys, vienareikšmiškai atsakė, kad ruošė tik ji viena ir niekas turinio nekoregavo. Tačiau pačioje ataskaitoje yra prieštaraujantys ekspertės parodymams duomenys - ataskaitos bendrosios dalies 1.3. p. nurodyta, kad ataskaitą <...> redagavo <...> P. Č. (žr. ataskaitos 7 pusl.). Esant tokiems prieštaravimams lieka neaišku, kas iš tikro atliko ekspertizę, ar teismo paskirta ekspertė, ar kitas irgi turto vertintoju save įvardinęs asmuo - P. Č.; abejoti UAB „Lituka“ ir Ko darbuotojos atliktos ekspertizės pagrįstumu verčia ir aplinkybė, kad nesant jokio pagrindo, atliekant ekspertizę nuo jos buvo nušalinti ieškovė ir jos atstovai, nes apie turto apžiūros laiką ir vietą jiems pranešta nebuvo; iš pateiktos ekspertizės akto nėra aišku iš kokių šaltinių ekspertė gavo lygintų objektų sandorių duomenis. Apie tai niekur nepažymėta ekspertizės akte ir nėra nurodyta bei paaiškinta kokius sandorius vertindama ir lygindama ekspertė atrinko po kelis, jos nuomone panašiausius, objektus lyginimui su vertintais objektais, todėl šalims tuo iš esmės buvo užkirsta galimybė įvertinti ekspertės pasirinkimų teisingumą ir pateikti savo argumentus; vertinant sodo sklypą bei pastatą buvo remiamasi ne lyginamųjų objektų verčių po pataisų koeficientų pritaikymo vidurkiu, o mažiausia iš gautų verčių. Taikant tokią metodika nėra aišku kam aplamai buvo naudojami kiti du lyginti objektai. Ekspertizės akte nėra užfiksuota konkrečiai kokiais lyginto objekto Nr. 2 požymiais remiantis jis buvo įvertintas kaip artimiausias vertinamam objektui, to ekspertė nesugebėjo paaiškinti ir apklausos teismo posėdyje metu; vertinant sodo sklypą bei pastatą buvo naudojamas l vietos pataisos - koeficientas. Tačiau šio koeficiento naudojimo ekspertė teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti pripažinusi, kad net nežino kitų lyginių objektų dislokacijos charakteristikų (ar visi lyginti objektai yra sodo bendrijų pakraščiuose, su asfaltuotais privažiavimais prie sklypo ir su privažiavimais prie - sklypo iš dviejų pusių ir t.t.). Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad šios ekspertizės išvados negali būti pagrįstos; skaičiuojant sodo pastatų ploto pataisos koeficientus buvo naudojamas vertinamo pastato plotas neįskaičiuojant rūsio plotą. Taigi buvo neatsižvelgta, kad sodo pastatas yra su rūsių, - skirtingai nei lyginti objektai, tuo iškraipant išvadų rodiklius. Iškraipymų mastas buvo dar padidintas minėtąjį koeficientą taikant visų trijų vertintų sodo objektų bendroms vertėms. Kaip jau minėta, ekspertizės išvados yra nepagrįstai bei neproporcingai subjektyvios, tačiau pačios ekspertės patirtis nėra didelė. Nors apklaustos teismo posėdyje abi ekspertės nurodė vertinusios nekilnojamojo turto objektus mažiausiai šimtais, o gal ir tūkstančiais vienetų, tikslių skaičių pateikti jos nesugebėjo, tuo tarpu kiti byloje esantys objektyvūs duomenis leidžia daryli išvadą, kad ekspertės R. J. patirtis nėra didelė - ji neturi net 4 metų turto vertintojo stažo. Tai irgi verčia vertinti jos išvadas kritiškai.
2. Atsakovui priklausančios kompensacijos dydžiui nustatyti yra tinkama teismo ekspertės A. K. atlikta teismo ekspertizė nes: pažymėtina, kad teismo ekspertė A. K. buvo paskirta teismo iniciatyva įvertinant aplinkybę, kad šalys nebepasitiki viena kita ir įtaria viena kitą neprocesiniu bendradarbiavimu su ekspertais bei siekiant, kad būtų atlikta ekspertizė, kurios išvados nekeltų abejonių šalims vien dėl ekspertų parinkimo. Be to pažymėtina, kad nors ir paskirta teismo iniciatyva, ekspertės A. K. kandidatūra teismui buvo nurodyta atsakovo. Tai pašalina bet kokias abejones dėl ekspertės A. K. objektyvumo; ekspertės A. K. kvalifikacija, sprendžiant iš objektyvių byloje surinktų, duomenų yra ženkliai didesnė nei kitos ekspertizę byloje atlikusios turto vertintojos. Kaip matyti iš ekspertės A. K. surašyto ekspertizės akto 3 pusl., kur nurodyti duomenys apie eksperte, ji turi jau 11 metų auditorės patirtį, 10 metų turto vertintojos patirti (be to ne tik nekilnojamojo turto, bet ir kilnojamojo turto bei verslo), taip pat jau ketvirtus metus yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Vertinant faktą, kad dalis ekspertizės išvadų pagrįsta subjektyviais vertinimais ir ekspertų patirtimi, minėtoji aplinkybė laikytina pakankamai svarbią lyginant abiejų byloje atliktų ekspertizių pagrįstumą bei teisingumą; ekspertės A. K. atliktos ekspertizės išvados yra pagrįstos bei išsamios, prie ekspertizės akto, skirtingai nei ankstesnės ekspertizės atveju, yra pridėti sąrašai sandorių iš kurių buvo atrinkti lyginti objektai; vertinant butą, skirtingai nei ankstesnės ekspertizės atveju, buvo parinkti pagal objektyvius kriterijus panašus objektai, o būtent buvo parinktas pastatas panašiai kaip ir pastatas Gedimino pr. 34 nutolęs nuo gatvės ir nukreiptas į kiemus, buvo parinkti du panašiausi į vertinamą butą tiek pagal plotą, tiek pagal langų išsidėstymą minėtame name esantys butai, tuo pačiu teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad kiti du pastate Gedimino pr. 64 buvę butai lyginimui nebuvo naudojami, nes vieno jų plotas buvo ženkliai mažesnis nei vertinto buto, o kitas buvo išsidėstęs pirmame aukšte, todėl nebuvo tinkamas lyginimui kaip turintis ženklų privalumą (galimybę rekonstruoti į administracines ar komercines patalpas) jam teikiantį išsidėstymą pirmajame aukšte. Tokiu būdu darytina išvada, kad ekspertizės išvados dėl buto vertės yra skaidrios bei aiškios, nes ekspertizės akte yra nurodyti visi būtai iš kurių buvo atrenkami objektai lyginimui ir tiek ekspertizės akte, tiek papildomai teismo posėdyje ekspertė argumentavo, kodėl pasirinko lyginamajai analizei būtent tuos butus, kurie buvo palyginti. Parinkus žymiai panašesnius į vertinamą butą objektus lyginimui ekspertizės išvados tampa pagrįstos daugiau objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais, kas ieškovės įsitikinimu tik didina šios ekspertizės išvadų patikimumą; vertinant sodo sklypą bei statinius ekspertės A. K. atliktoje ekspertizėje, skirtingai nei ankstesnės ekspertizės atveju, didesnis dėmesys buvo skirtas sklypo - vertės lyginamajai analizei, kas be jokių abejonių yra teisinga, nes kaip pripažino tiek atsakovas, tiek ekspertė R. J. sodo statinių vertė yra tik simbolinė.
Teismas nustatinėdamas buto vertę, nesivadovavo nei vienos iš paskirtų teismo ekspertizių išvadomis, bet remdamasis UAB „Krivita“ atliktu preliminariu turto vertinimu ir pats nustatęs kainų kitimo tendenciją bei dydžius ir priėjo išvados, kad buto rinkos vertė yra 340 000 Lt. Nustatinėdamas žemės, sklypo su sodo namu ir atramine sienele rinkos vertę, teismas - vadovavosi ekspertės A. K. atliktu vertinimu, tačiau rinkos vertę taip pat padidino atsižvelgdamas į praėjusi laiką iki 190 000 Lt. Tuo tarpu nustatinėdamas garažo rinkos vertę, teismas paskaičiavo abiejų byloje atliktų ekspertizių vidurkį ir garažo rinkos vertę nustatė esant 11 700 Lt. Tokiu būdu teismas, nustatinėdamas dalintino turto rinkos vertes taikė bent tris skirtingus būdus, vienu atveju atmesdamas abiejų teismo ekspertizių išvadas, kitu tik vienos, o dar kitu naudodamas abiejų teismo ekspertizių išvadas, tuo pačiu visais atvejais koreguodamas gautas vertes pagal savo įsitikinimą. Sutinkamai su CPK 218 str. teismas turi teisę nesutikti su eksperto išvada, tačiau toks nesutikimas turėtą būti motyvuotas. Sutinkant su teismo motyvais nevertinti ekspertės R. J. ekspertizės, teismo motyvai nevertinti ekspertės A. K. ekspertizės išvadų kelia abejonių. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kaip vienintelį motyvą nurodė tai, kad ieškinys patenkintas tik iš dalies, pripažinus pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl atidalijimo būdo ir didele dalimi pripažinus atsakovo atsikirtimus dėl kompensacijos dydžio. Ieškovės įsitikinimu teismas nepagristai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas tuo pačiu pažeisdamas CPK 93 str. 2 d., nustatančia, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalims bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Konkrečiu atveju buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas - atidalinti turtą ieškovės siūlomu būdu, tuo pačiu kitas reikalavimas - dėl kompensacijos priteisimo atsakovui buvo patenkintas iš dalies, t.y. priteisiant didesnę nei prašyta kompensaciją. Tokiu atveju ieškovei, sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, turėjo būti atlyginta didesnioji jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Nepaisydamas minėtos CPK normos reikalavimu, teismas, nors ir patenkinęs ieškinį iš dalies, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas Saulius Pečeliūnas bei tretieji asmenys M. M. ir L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-04-25 sprendimą bei 2007-05-10 nutartį, prijungti pridedamus rašytinius įrodymus - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ ekspertizės aktus dėl turto vertės Nr. 759:2007(V), 758:2007(V) ir 757:2007(V), sutartį Nr. 070306(V) dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir PVM sąskaita faktūrą. Prašė prijungti pridedamus rašytinius įrodymus - M. M. 2007-05-15 prašymą ekspertei R. J. dėl dokumentų pateikimo ir ekspertės R. J. pateiktus jos ekspertizės išvadoje naudotus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie butų bei namų valdų rinkos kainas, sandorius. Priimti naują teismo sprendimą, kuriuo: atidalinti iš R. I. ir S. P. bendros dalinės nuosavybės jų bendrai valdomą turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0629 ha žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VAZ 2101, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti asmeninėn R. I. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo asmeninėn R. I. nuosavybėn atidėti šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti asmeninėn S. P. nuosavybėn 0,0629 ha žemės sklypą ir sodo pastatą su kiemo statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VAZ 2101, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti iš R. I. S. P. naudai 169 900 Lt kompensaciją, teismo sprendimą grindžiant UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ ekspertizės aktuose dėl turto vertės Nr. 759:2007(V), 758:2007(V) ir 757:2007(V) nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis. Teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo atidėti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nepanaudotas ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-04-25 sprendimu nepaskirstytas lėšas, sumokėtas į teismo specialiąja sąskaitą ekspertų atvykimo į teismo posėdį išlaidų apmokėjimo užtikrinimui, sprendimui įsiteisėjus grąžinti jas sumokėjusiems asmenims - 500 Lt ieškovei R. I. ir 500 Lt atsakovui S. P. Pripažinti teismo ekspertės A. K. ekspertizės išvadą ir paaiškinimus dėl jos ekspertizės išvados 2007-03-29 teismo posėdyje melagingais bei patraukti šią ekspertę atsakomybėn Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Nurodo, kad CPK 276 str. l d. numato, jog paskelbus byloje sprendimą teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. CPK 276 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tačiau Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas, paskelbęs sprendimą, iš pradžių jį surašydamas iš esmės pakeitė, t.y. pakeitė atsakovo naudai iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį - vietoj 121 200 Lt nurodė 144 050 Lt, o vėliau savo nutartimi (apie kurios priėmimą iš anksto šalims tinkamai nebuvo pranešta) pakeisdamas sprendimo esmę ištaisė jo rezoliucinę dalį, t.y. dar kartą pakeitė atsakovo naudai iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį - vietoj 144 050 Lt nurodė 72 025 Lt. Taigi visi minėti teismo sprendimo pakeitimai ir taisymai yra vertintini kaip grubūs civilinio proceso pažeidimai, o pats teismo sprendimas ir 2007-05-10 nutartis, yra neteisėti ir naikintini. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo sprendime, beje ir jo rezoliucinėje dalyje, klaidingai teigiama, kad mirus A. J. P. ir P. P., šalys lygiomis dalimis po 1/2 paveldėjo po jų mirties likusius 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį automobilio VAZ 2101, v.n. (duomenys neskelbtini), o likę 1/2 dalis garažo ir 1/2 dalis automobilio nesudarė palikimo ir juos po 1/2 atsakovas nuosavybės teisėmis valdė iki palikimo atsiradimo. Klaidingai teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas pripažino, jog ieškovė pagrįstai reikalauja jai priteisti asmeninėn nuosavybėn butą. Iš tiesų atsakovas to, kad ieškovė pagrįstai reikalauja jai priteisti asmeninėn nuosavybėn butą, niekada nei raštu, nei žodžiu nepripažino, o tik sutiko su ieškinyje siūlomu turto padalijimo būdu, t.y. sutiko, kad ieškovei atitektų butas, o atsakovui - likęs palikimą sudarantis turtas ir teisinga piniginė kompensacija, kuri sudarytų galimybę ir atsakovo dukrai (trečiajam asmeniui L. P., gyvenančiai ginčo bute) apsirūpinti kitu būstu. Klaidingai teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas, prašydamas teismo nesiremti ekspertės A. K. atliktos ekspertizės išvada ir jos patikslinimu, nurodė tik tai, kad ši ekspertizė atlikta netinkamai ir nėra motyvuota. Iš tiesų atsakovas nurodė ir pateikė motyvuotus ir pagrįstus rimtus argumentus, pagrindžiančius tai, kad ekspertės A. K. atlikta ekspertizės išvada yra ne tik netinkamai atlikta ir nemotyvuota, bet ir nepagrįsta, neteisėta, klaidinga ir netgi melaginga. Klaidingai teismo sprendime nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu teismas sprendimą grįstų kitu byloje esančiu - turto vertintojos R. J. atliktos ekspertizės aktu, ieškovės mokėtina kompensacija atsakovui sudarytų apie 260 000 Lt. Iš tiesų tokiu atveju, jeigu teismas sprendimą grįstų turto vertintojos R. J. atliktos ekspertizės aktu, ieškovės mokėtina kompensacija sudarytų ne apie 260 000, o 133 200 Lt. Klaidingai teismo sprendime teigiama, kad ieškovės pateikta UAB „Krivita“ turto vertintojos I. K. 2006-03-16 sudaryta preliminari turto vertės pažyma yra rašytinis įrodymas, pagrindžiantis palikimą sudarančių daiktų rinkos vertes. Jau šioje turto vertės pažymoje yra nurodyta: „nustatyta vertė gali keistis ±15 % ribose, ruošiant normalios apimties ataskaita“. Pažymėtina, kad ±15 % vertės dydis yra gana didelė suma, todėl šioje pažymoje nurodytomis rinkos vertėmis nėra teisinga remtis dalinant paveldėtą turtą. Klaidingai teismo sprendime teigiama, kad ieškovės abejonė ekspertės - UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojos R. J. - nešališkumu buvo viena svarbių prielaidų skirti naują ekspertizę kitam ekspertui. Taip pat klaidingai ir niekuo nepagrįstai šiame teismo sprendime nurodyta, kad teismui paaiškėjo eksperto ir ekspertizę inicijavusios šalies neprocesinio bendravimo (vykusio už bylos proceso ribų) faktas. Iš tiesų joks eksperto ir atsakovo - ekspertizę inicijavusios šalies neprocesinio bendravimo (vykusio už bylos proceso ribų) faktas nėra paaiškėjęs. Klaidingai ir nepagrįstai teismo sprendime teigiama, kad abi ekspertės negalėjo teismui paaiškinti (o svarbiausia - pagrįsti), kodėl, tirdami butų vertes lyginamuoju metodu, tyrime palyginimui panaudojo būtent tuos objektus, tuos sandorius, kurie nurodyti aktuose. Klaidingai ir nepagrįstai teismo sprendime nurodyta, kad ekspertė R. J. negalėjo pateikti tikslių nuorodų į šaltinius, iš kurių gauti pradiniai tyrimų duomenys, ir tai vertinama kaip didelis ekspertizės akto trūkumas, kadangi nežinant naudotos informacijos šaltinių, negalima patikrinti duomenų panaudojimo pagrįstumo. Taip pat klaidingai teismo sprendime teigiama ir tai, kad abi ekspertės nenurodė, ar atsižvelgia ir kaip atsižvelgia į informacijos iš VĮ „Registrų centras“ netikslumus ir dažnai pateiktas žemesnes už realias sandorių kainas. Nepagrįstai teismo sprendime teigiama, kad teismo nurodomi ekspertinių tyrimų netikslumai, argumentacijos trūkumai ir metodikų neapibrėžtumai leidžia teigti, kad abi ekspertės nepilnai ir nekokybiškai atliko joms pavestą darbą buto rinkos vertės nustatymo dalyje. Iš tiesų iš teismo sprendime nurodytų motyvų aiškiai matyti, kad tik ekspertė A. K. akivaizdžiai nepilnai ir nekokybiškai atliko jai pavestą darbą bei nesugebėjo savo darbo pagrįsti teismo posėdžio metu, į daugelį jai užduotų klausimų teismo posėdyje ji atsakė tik žodžiais: „vertintojo nuomone“, „vertintojo kaip specialisto nuomone“, „galima grįsti specialisto nuomone“, „tai motyvavau specialisto nuomone“, „tai specialisto nuomonė“, „tokia vertintojo patirtis“, „tai patirties dalykas“, „vertintojo patirtimi“ (tai matyti iš 2007-03-29 teismo posėdžio protokolo 4-6 psl.). Tuo tarpu ekspertė R. J. jai pavestą darbą atliko kokybiškai ir pakankamai aiškiai atsakė į visus jai užduotus klausimus teismo posėdyje, nenaudodama nieko nereiškiančių ir subjektyvių žodžių, tokių kaip „vertintojo nuomonė“, „specialisto nuomonė“, „vertintojo patirtis“ ir pan. Visiškai nepagrįstai teismas neskyrė dar vienos pakartotinės ekspertizės šioje byloje. Teismo sprendime pripažįstama, kad po dviejų byloje atliktų ekspertizių klausimai, kurie turėjo būti iš esmės išspręsti šių tyrimų pagalba, liko ne tik neišspręsti, bet ginčas tapo tik dar sudėtingesnis, buto vertės nustatymo dalyje ekspertizių išvados skiriasi dvigubai ir tai negali būti pateisinama bei paaiškinama vien metodologiškai leidžiamais tyrimų reikšmių nukrypimais. Taip pat minėta, kad, teismo nuomone, abi ekspertės nepilnai ir nekokybiškai atliko joms pavestą darbą buto rinkos vertės nustatymo dalyje. CPK 219 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Kadangi dviejų byloje atliktų ekspertizių išvados skiriasi iš esmės bei, teismo nuomone, iškilo abejonių dėl jų pagrįstumo ir klausimai, kuriems išspręsti buvo reikalinga teismo ekspertizė, liko neišspręsti, o ginčas tapo tik dar sudėtingesnis, aiškiai matyti, kad dar viena pakartotinė ekspertizė šioje byloje buvo būtina. Visiškai nepagrįstai buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti teismas rėmėsi byloje esančiu UAB „Krivita“ atliktu preliminariu turto vertinimu. Teismas taip pat prieštaravo pats sau ir visiškai nepagrįstai nesirėmė byloje esančia UAB „Dekmanas“ išvada dėl turto vertės. Taip pat visiškai nepagrįstai teismas, nepaskyręs atsakovo prašytos dar vienos pakartotinės ekspertizės šioje byloje ir paaiškinęs, kad atsakovas dar gali teikti įrodymus pats kitame teismo posėdyje, nepriėmė atsakovo prašytų prijungti prie šios bylos pateiktų rašytinių įrodymų - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ atliktų ekspertizės aktų dėl turto vertės. Šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik tuomet, kai teismas atmetė atsakovo prašymą skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę ir pasiūlė atsakovui pačiam įrodinėti byloje esančiu ekspertizių išvadų teisėtumą ir pagrįstumą bei ginčo turto rinkos verčių dydžius teikiant papildomus įrodymus, t.y. 2007-02-13. Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad minėti įrodymai buvo būtini šioje byloje. CPK 181 str. l d. nurodyta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas. Tačiau teismas savo sprendimo nepriimti atsakovo pateiktų įrodymų nemotyvavo, jokių motyvų nėra nurodyta nei 2007-03-29 teismo posėdžio protokole, nei teismo sprendime. Klaidingai, iškraipant ekspertės žodžius teismo posėdyje ir visiškai nepagrįstai teismo sprendime nurodyta, kad ekspertė R. J. pripažino, jog ji žemės sklypą su sodo pastatu vertino vien kaip žemės sklypą, jos požiūriu bevertį pastatą vertindama kaip rinkos vertę mažinantį faktorių, dėl būtinų jo nugriovimui sąnaudų. Ekspertės R. J. ekspertizės išvada yra daug labiau pagrįsta ir teisinga, negu ekspertės A. K., kuri vertino šiuos objektus atskirai, ir todėl nustatė pernelyg aukštą žemės sklypo rinkos vertę, nes jeigu žemės sklypas būtų be sodo pastato, jis būtų didesnės vertės (tai patvirtino abi ekspertės teismo posėdyje), tačiau taip nėra ir to šalys bei teismas neprašė nustatinėti. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi ne ekspertės R. J., o A. K. ekspertizės išvada. Teismo sprendime, nors ir teigiama, kad šalims svarbi bendra žemės sklypo ir sodo pastato rinkos vertė, nepagrįstai yra nustatyta ne žemės sklypo su sodo pastatu, o tik žemės sklypo (taip yra nurodyta teismo sprendime) galutinė rinkos vertė 190 000 Lt. Taip pat teismas, atsižvelgęs į žemės sklypo vertės augimą per palyginus neilgą laikotarpį praėjusį po paskutinės ekspertizės atlikimo, nepagrįstai perdaug padidino žemės sklypo rinkos vėrę, t.y. padidino daugiau, negu 10 procentų, kai praėjo ne daugiau kaip tik pusę metų po paskutinio vertinimo byloje. Tuo tarpu buto rinkos vertę teismas padidino tik 20 procentų, nors nuo vertinimo, kuriuo rėmėsi teismas, jau praėjo daugiau, negu metai, ir abi ekspertės teismo posėdyje teigė, kad butų rinkos vertės Gedimino prospekte per šį laikotarpį augo labai žymiai. Taigi iš minėtų aplinkybių ir faktų akivaizdžiai matyti, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė per aukštą ginčo žemės sklypo rinkos verte. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ ekspertizės aktas dėl turto vertės taip pat įrodo tai, kad teismo nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nėra pagrįsta ir teisinga, o tikroji šio turto rinkos vertė yra daug mažesnė už teismo nustatytą. Iš visų nurodytų aplinkybių ir faktų akivaizdžiai matyti, kad nepagrįstai ir klaidingai nustatęs ginčo turto rinkos vertes, teismas nepagrįstai ir klaidingai nustatė akivaizdžiai per mažą kompensacijos atsakovui sumą. Remiantis kvalifikuotai, pagrįstai ir teisingai UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 503 000 Lt, 0,0629 ha žemės sklypo su sodo pastatu ir kiemo statiniu, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 161 000 Lt, garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4 200 Lt, ir neginčyta automobilio VAZ 2101, v.n. (duomenys neskelbtini), 200 Lt rinkos vertė, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 169 900 Lt kompensacija, kuri tikrai atitinka realų atsakovui ir ieškovei atiteksiančio nuosavybėn (perduodamo) turto verčių skirtumą ir yra protinga ir teisinga. Nepagrįstai teismas gana ilgam laikui, t.y. trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atidėjo ieškovės prievolę sumokėti kompensaciją atsakovui ir tuo pačiu nepagrįstai neatidėjo ieškovės nuosavybės teisės į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradimo momento (nors to prašė abi šalys). Teismo nustatytas 3 mėnesių terminas kompensacijos sumokėjimui galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu atsakovui iš ieškovės būtų priteista daug didesnė, protinga, reali ir teisinga 169 900 Lt dydžio kompensacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keletas svarbių klausimų ir šalių reikalavimų teismo sprendime taip ir liko neišspręsta. Aiškiai matyti, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-04-25 sprendimu neišsprendė klausimo dėl nepanaudotų, bet kiekvienos iš šalių į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtų po 500 Lt, kad būtų užtikrintas ekspertų atvykimo į teismo posėdį išlaidų apmokėjimas, grąžinimo, neišsprendė abiejų šalių reikalavimo nustatant sprendimo vykdymo tvarką nustatyti, nuo kada ieškovė įgis nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat neišsprendė atsakovo prašymo pripažinti ekspertės A. K. atliktą ekspertizės išvadą ir pateiktus paaiškinimus melagingais ir patraukti šią ekspertę atsakomybėn Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovė R. I. atsiliepimu į atsakovo S. P. bei trečiųjų asmenų M. M. ir L. P. apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo bei trečiųjų asmenų atsakovo pusėje apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos bei prašymą panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-04-25 sprendimą bei 2007-05-10 nutartį priimant naują, atsakovo bei trečiųjų asmenų atsakovo pusėje siūlomą, teismo sprendimą, kaip nepagrįstus.
Atsakovas Saulius Pečeliūnas bei tretieji asmenys M. M. ir L. P. atsiliepimu į ieškovės R. I. apeliacinį skundą prašo ieškovės R. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų atsakovo pusėje apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti, teisingi, sąžiningi ir protingi, tai netgi atrodo kaip siekis pasityčioti iš atsakovo, nes patenkinus visus ieškovės reikalavimus išeitų, kad atsakovas, ieškovei atiduodamas brangiausią palikimą sudarantį turtą ir savo dukrą palikęs be būsto, dar turėtų ieškovei primokėti. Iš išdėstytų faktų ir aplinkybių taip pat matyti, kad ekspertės R. J. ekspertizės išvada yra teisėta ir pagrįsta, o ekspertės A. K. ekspertizės išvada yra nepagrįsta, neteisėta, klaidinga ir melaginga, todėl ji net negali būti įrodinėjimo priemonė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir faktus, akivaizdu, kad ieškovės skundžiama teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, o ieškovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir todėl jį tenkinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovės skundas atmestinas, atsakovo skundas dalinai tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2007-08-22 teismo posėdyje patenkino atsakovo atstovės prašymą ir priėmė į bylą naują įrodymą - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ ekspertizės aktus, kuriais 2007-03-27 dienai nustatyta, jog ginčo buto vertė yra 503000 Lt, sodo sklypo su pastatais - 161000 Lt, ginčo garažo vertė – 4200 Lt. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad buto vertė dviejų ekspertizių atvejais nustatyta netinkamai ir išvadą apie buto vertę pagrindus ne ekspertizės išvada, o UAB „Krivita“ atliktu preliminariu turto vertinimu, byloje tikslinga buvo išnagrinėti ir kitų turto vertintojų pateiktas išvadas apie ginčo objektų vertę. 2007-03-29 teismo posėdyje atmetus atsakovo prašymą prijungti byloje rašytinius įrodymus - UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ ekspertizės aktus, ši teismo nutartis nebuvo motyvuota (b.l.147, t. II ). Byloje jau buvo pateikta UAB „Krivita“ turto vertės preliminari pažyma (b.l.108, t. I), atlikta teismo paskirtos ekspertės R. J. ekspertizė (b.l.1, t. II), pateiktos turto vertintojo S. A. M. išvados dėl turto vertės (b.l. 58-65, t. II), teismo paskirtos pakartotinės ekspertizės, atliktos ekspertės A. K. aktas (b.l.77-78 ir 85, t. II), tačiau visos išvados apie turto vertę buvo skirtingos, todėl teismas turėjo daryti išvadą, jog pateiktų prieštaringų įrodymų nepakanka turto rinkos vertei nustatyti ir priimti atsakovo gautus duomenis iš UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ apie turto vertę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus (LR CPK 314 str. ).
2008-01-21 teismo posėdyje teisėjų kolegija patenkino atsakovo ir jo atstovės prašymą prijungti byloje duomenis apie pastato, kuriame yra ginčo butas, atliktus stogo remonto darbus ir ieškovės atstovo prašymą prijungti išrašus iš Valstybinės įmonės registrų centro, Vilniaus m. žemėlapio fragmentus, kompaktinį diską, kuriuose yra duomenys apie vertintą ir su juo lygintus butus.
Ieškovės atstovui 2007-10-11 pateikus prašymą prijungti prie bylos UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 07-I-093, teismas padarė išvadą, kad šio rašytinio įrodymo prijungimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. apeliacinės instancijos teismui prijungus atsakovo atstovės prašymu naują įrodymą byloje apie ginčijamo turto rinkos vertę. Iš UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, padarytos 2007-10-08 dienai, matyti, jog ginčo turtas buvo įvertintas : butas - 362000 Lt, sodo sklypas su statiniais – 215000 Lt, garažas – 11000 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie ginčo buto vertę, priėmė kaip tikslesnį įrodymą apie turto rinkos vertę UAB „Krivita“ preliminarų turto vertinimą ir padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo dienai buto vertė buvo 340000 Lt. Atsakovo ir trečiųjų asmenų M. M. ir L. P. apeliacinio skundo argumentas, jog preliminaraus turto vertinimo aktas nėra pakankamu įrodymu turto vertei nustatyti, pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 179 str. 1 d. suteikia teisę teismui pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, teismas turėjo taikyti šią procesinės teisės normą, nes buvo pagrindas daryti išvadai, jog pateiktų įrodymų byloje neužtenka. Pripažintina, kad teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, nepagrįstą visapusišku aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d. ), dėl šio pažeidimo ir netinkamo įrodymų vertinimo, be to, priėmus ir įvertinus naujus įrodymus byloje, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį dėl aritmetinės klaidos ištaisymo LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu. Atsakovo prašymas panaikinus teismo sprendimą, priimti naują sprendimą atmestinas, kadangi reikalavimo esmę sudaro pasidalijamo turto būdo parinkimas, o šioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistu.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nustatant paveldėto turto vertę, tikslinga ją nustatyti pagal dviejų paskiausiai pateiktų į bylą turto vertintojų išvadas, t.y. UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ ir UAB „Krivita“. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertintojų kvalifikacinius pažymėjimus turintys šių bendrovių atstovai G. Š. ir I. K. turto objektus įvertino iš esmės skirtingomis vertėmis, daroma išvada, kad nėra galimybės nustatyti tikslią paveldėto turto rinkos vertę, nes nėra nustatytų vieningų kriterijų turto vertinimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad artimesniu tikrajai rinkos vertei bus šių dviejų vertintojų nurodytų sumų aritmetinis vidurkis. Teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta, kad ginčo buto vertė yra 432500 Lt (aritmetinis vidurkis sumų 503000 Lt ir 362000 Lt), sodo žemės sklypo ir jame esančių statinių - 188000 Lt (aritmetinis vidurkis sumų 161000 Lt ir 215000 Lt), ½ ginčo garažo vertė yra 3800 Lt (aritmetinis vidurkis sumų 2100 Lt ir 5500 Lt). Pagal šias turto vertes pinigine išraiška kiekvienam iš paveldėtojų turi atitekti turto už 312150 Lt. Kadangi ieškovei priteistas didesnės vertės turtas, ji turi sumokėti atsakovui 120 350 Lt kompensaciją (432500 Lt -312150 Lt) už didesnę jai tenkančią turto dalį.
Padarius išvadą, kad nėra galimybės nustatyti tikslios ginčo buto rinkos vertės, šalių pateikti įrodymai 2008-01-21 teismo posėdyje pripažintini nepateikiantys pakankamos informacijos, kuri leistų daryti išvadą apie ieškovo ar atsakovo apeliacinių skundų pagrįstumą.
Ieškovės atstovo, pateikusio į bylą UAB „Krivita“ aktą, prašymas tenkinti apeliacinį skundą ir priimti kaip pagrįstą turto vertės įrodymą ekspertės A. K. ekspertizės išvadą, atmestinas dėl to, kad ši turto vertintoja įvertino turtą 2006-11-23 dienai, o 2007 m. turto vertinimo aktai artimesni turto padalijimo dienai esamoms turto rinkos vertėms. Teismas, atmesdamas šios ekspertės išvadą, tai argumentavo tuo, jog ekspertė išvadą davė neturėdama pakankamai duomenų išvadai pagrįsti, be aiškių kriterijų parinko vertę mažinančius koeficientus. Ieškovas nenurodė argumentų dėl šių teismo išvadų nepagrįstumo, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė ekspertės A. K. išvadą dėl ginčo buto rinkos vertės. Tai, kad ekspertė A. K. buvo paskirta teismo iniciatyva, kad ji yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, nėra pagrindu jos pateiktų išvadų vertinti kaip didesnę įrodomąją galią turinčių duomenų byloje.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neskyrė dar vienos pakartotinės ekspertizės, pripažintinas dalinai pagrįstu, tačiau atsakovas skundu neprašė, kad šį pažeidimą pašalintų apeliacinės instancijos teismas, o prašė išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas daro išvadą, kad dar vienos pakartotinės ekspertizės skyrimas byloje nėra tikslingas dėl to, kad tuo nebus pasiektas civilinio proceso tikslas – kuo greičiau įgyvendinti teisinę taiką tarp šalių (LR CPK 2 str. ). Byloje pateiktos skirtingos 5 turto vertintojų išvados leidžia teigti, kad turto vertintojų kvalifikacinius pažymėjimus turintys asmenys negali kvalifikuotai įvertinti turto, nes nėra nustatytos vieningos turto vertinimo metodikos. Dėl to, ir paskyrus komisijinę turto vertinimo ekspertizę įvertinti jau esamas turto vertinimo išvadas byloje, jos nustatytos turto vertės kels pagrįstų abejonių teismui.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas turėjo remtis ekspertės R. J. išvada, tačiau ši ekspertė turtą įvertino 2006-06-29, todėl byloje atsiradus naujiems įrodymams, kuriais turtas įvertintas 2007 m. buvusiomis turto kainomis, pripažintina, kad turto vertintojų nustatytų kainų vidurkis bus artimesnis turto vertei, buvusiai jo padalijimo dienai. Priimti ekspertės išvadą kaip turinčią didesnę įrodomąją galią nėra pagrindo, nes ekspertizę atlikusi turto vertintoja turi analogišką darbo patirtį ir kvalifikaciją kaip kiti turto vertintojai, pateikę išvadas byloje.
Atsakovo prašymas patraukti atsakomybėn ekspertę A. K. atmestinas, nes civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, spręsti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo. Pirmosios instancijos teismas išsprendė atsakovo prašymą dėl ekspertės A. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn 2007-05-30 papildomu teismo sprendimu, kuriuo atsakovas neapskundė. Daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo ekspertės veiksmuose kokio tai nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamajame kodekse, požymiai, nėra pakankamo pagrindo. Ekspertei A. K. buvo pavesta atlikti teismo turto vertinimo ekspertizę (b.l.77-78, t. II), ji turėjo pranešti teismui, jog ji yra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą 2003-12-19 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 305 atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizes, todėl atlikti turto vertinimo ekspertizės kaip ekspertė, įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, neturėjo pagrindo. A. K., kaip turinti nekilnojamojo turto vertinimo pažymėjimą, turėjo teisę atlikti tik turto vertinimą, arba, teismui ją paskyrus eksperte, atlikti turto vertinimo ekspertizę tik tuo atveju, jei būtų įspėta apie numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados davimą pagal LR BK 235 str. Byloje nėra duomenų, jog prieš pateikdama išvadą dėl turto vertės ji būtų įspėta dėl atsakomybės.
LR CPK 299 str. įpareigoja teismą priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms tuo atveju, jei civilinėje byloje padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Kadangi nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kokio įstatymo ar kitos teisės normos reikalavimą pažeidė A. K., nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį jos atžvilgiu ir informuoti apie jos veiksmus LR Teisingumo ministeriją.
Atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas nustatyti 3 mėnesių terminą kompensacijos sumokėjimui tuo atveju, jei iš ieškovės būtų priteista didesnė kompensacija, leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei teismas priteisia atsakovui didesnę, nei 80000 Lt kompensaciją, jie neprašo naikinti tos teismo sprendimo dalies, kuria atidėtas teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos sumokėjimo vykdymas 3 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą ir 2007 m. gegužės mėn. 10 d. nutartį dalyje, kuria priteisiama kompensacija iš ieškovės R. I. atsakovui S. P., pakeisti ir padidinti priteistą kompensacijos sumą iki 120350 Lt (vieno šimto dvidešimt tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties litų).
Kitas teismo sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.