- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-6824-670/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01212-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- Ž. J., S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- O. J., V. P., S. F., M. J., R. J., D. J.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. J. ir S. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. J., V. P., S. F., M. J., R. J., R. J., D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai Ž. J. ir S. J. prašo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios mamos L. J. palikimui priimti.
Pareiškime pareiškėjai nurodo, kad jų tėvas P. J. ir mama L. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė devynių vaikų (byloje pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys). Pareiškėjų tėvas P. J. 2006 metais įsigijo žemės sklypą, butą ir ½ dalį ūkinio pastato. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama L. J.. Dėl jos palikimo į notarą pareiškėjai nesikreipė, nes ji neturėjo turto. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas P. J.. Po jo mirties pareiškėjai kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo, notaras paaiškino, kad P. J. aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl ½ dalis jam priklausančio turto priklauso sutuoktinei L. J., t. y. pareiškėjų mamai, kurios palikimas nėra priimtas. Kadangi L. J. nebuvo sudariusi testamento, jos turtas turėjo būti paveldimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos trečiojo skyriaus numatyta tvarka. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą dėl mamos L. J. palikimo nesikreipė, todėl kyla būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad jų mama L. J. neturėjo paveldimo turto, o minėtas nekilnojamasis turtas priklausė tik jų tėvui, nes Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo registruotas tik P. J. vardu. Pareiškėjai dėl teisinių žinių stokos nesuprato, kad nepaisant to, jog turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis priklauso abiem sutuoktiniams, nes įgytas santuokoje. Pareiškėjų įsitikinimu, jie elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes sužinoję apie mamos L. J. turtą ir praleistą terminą palikimui priimti, nedelsdami ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys O. J., V. P., S. F., M. J., R. J., R. J., D. J. byloje pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodo, kad jie sutinka su pareiškime nurodytais faktais ir patvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. Prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą šalims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. J. mirė (duomenys neskelbtini) P. J. mirė (duomenys neskelbtini); iš Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų po L. J. mirties Testamentų registre nėra; 2023 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro išduotas liudijimas, kad po P. J. mirties sūnus Ž. J. yra mirusiojo turtą priėmęs įpėdinis; 2023 m. birželio 22 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro išduotas liudijimas, kad po P. J. mirties duktė S. J. yra mirusiojo turtą priėmusi įpėdinė; 2023 m. liepos 12 d. Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, iš kurių matyti, kad P. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis ūkinio pastato, butas ir žemės sklypas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia kad pareiškėjų pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, nes jie neturėdami teisinių žinių buvo įsitikinę, kad mama L. J. jokio turto neturėjo, kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jų tėvo P. J. vardu ir, kad po mamos mirties jiems į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nereikėjo kreiptis.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, atsiradusiam po L. J. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjams Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios mamos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.