Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Raivydui Rukštelei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotajai atstovei Rasai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. M. įgaliotojo atstovo advokato Raivydo Rukštelės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189(2) straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 652 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-80254889-16 S. M., kaip UAB „Lakrima“ direktorius, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189(2) straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 652 Eur bauda konstatavus, kad jis nevykdė statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 5 skyriaus 30.1 punkto reikalavimo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, kadangi 2016 m. rugsėjo 14 d. 9:30 val., Vilniuje, Pušyno kelias 25 apžiūrėjus pastatą – kino teatrą su balzamavimo, mirusiųjų saugojimo ir paruošimo patalpomis (unikalus Nr. 1096-3013-3049, žymėjimas 4C1/pb, paskirtis – kultūros), nustatyta, kad dalis pastato, kur buvo kino salė (patalpos žymėjimas plane 1-6) rekonstruojama, o dalyje patalpų (žymėjimas plane 1-10 ir 1-11) vykdoma mirusiųjų laikino saugojimo ir balzamavimo – paruošimo veikla. Patalpos atskirais nekilnojamo turto vienetais NTR neregistruotos. Tokiu būdu kultūros paskirties pastato patalpose, nesuformuotose kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, mirusiųjų laikino saugojimo ir balzamavimo – paruošimo veikla negalima.

Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. UAB „Lakrima” išduotas Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidimas - higienos pasas vykdyti laidojimo paslaugų veiklą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintų leidimų - higienos pasų išdavimo taisyklių 22 p. numatyta, kad išduodant leidimą - higienos pasą ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo metu patikrinama ir įvertinama, ar pareiškėjo numatomos vykdyti ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus”. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai 1 p. numatoma, kad ši higienos norma nustato žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų pirminio vežimo, laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo, vežimo laidoti arba kremuoti), kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, kurie išimtinai susiję su higiena, t.y. patalpų švara ir tvarka, siekiant, kad būtų pašalintas kenksmingumas aplinkai bei darbuotojams. Šie reikalavimai konkretizuoti higienos normos 4-6 punktuose ir numato išimtinai patalpų, įrangos, įrankių dezinfekcijos reikalavimus, reikalavimą, jog patalpose būtų įmonės pirmosios pagalbos rinkinys bei nurodymą, jog tokiose patalpose neturi būti nariuotakojų ir graužikų. Taigi, šios nuostatos susijusios išimtinai su visuomenės sveikatos sauga ir patalpų naudojimu atsižvelgiant būtent į visuomenės sveikatą, tačiau ne apskritai Statybos įstatyme ir Reglamentuose nurodytu reikalavimu naudoti statinį pagal paskirtį, kuri šiuo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip kultūros, o ne paslaugų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjo argumentai, jog UAB „Lakrima” turi higienos pasą ir atitinka Lietuvos higienos normą HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai” laikytini nereikšmingais šioje byloje ir yra atmestini kaip nesusiję su statinio naudotojo pareiga naudoti pastatą pagal paskirtį Statybos įstatymo prasme. Prašo palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-80254889-16 nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

S. M. įgaliotas atstovas advokatas Raivydas Rukštelė teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytus argumentus bei papildomai nurodė, kad nori atkreipti teismo dėmesį į jo atstovaujamajam skirtos nuobaudos skyrimo termino pažeidimus. Pažeidimas, kuriuo kaltinamasis jo atstovaujamasis, yra trunkamojo pobūdžio, todėl nuobauda turėjo būti skirta per 6 mėnesius nuo paaiškėjimo, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Patalpos (žymėjimas plane 1-10 ir 1-11) mirusiųjų laikino saugojimo ir balzamavimo – paruošimo veiklai UAB „Lakrima“ naudojamos nuo 2013 metų. Nuo 2013 m. nesikeitė įrašas Registrų centre „Kino teatras su balzamavimo, mirusiųjų laikino saugojimo ir paruošimo patalpomis“. Patalpų paskirtis nurodoma jau pastato pavadinime. Patalpų naudojimo pobūdis buvo visą laiką žinomas valstybės institucijoms. Skiriant nuobaudą vadovautasi 2016-09-14 d. Atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu. Analogiškas aktas sudarytas 2015-05-26 d., kuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai apžiūrėjo pastatą ir aiškiai matė, kokia jo naudojimo paskirtis ir kokia veikla faktiškai vykdoma. Visi faktai, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija rėmėsi šioje byloje skirdama nuobaudą, jai buvo žinomi dar 2015-05-26 m. Per 6 mėnesius nuobauda paskirta nebuvo. Ginčytinas nutarimas naikintinas ir todėl, kad buvo praleistas terminas administracinei nuobaudai paskirti.

Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota atstovė Rasa Mažeikienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. vyko pažeidimo aplinkybių aiškinimasis tarpinstituciniu lygmeniu, ką patvirtina byloje esantys dokumentai – Registrų centro raštas, Aplinkos ministerijos raštas. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi prokuroras dėl viešo intereso gynimo, į kurį kreipėsi Seimo kontrolierius, tiriantis gyventojų skundus, dėl kurių ir buvo pradėta aiškintis, ar minėtos patalpos naudojamos pagal paskirtį. Patikrinimas, pagal kurį surašytas protokolas, buvo jau nebe kasmetinis eilinis, kurio metu dėmesys daigiau kreipiamas į pastato techninę būklę, o papildomas tikslu būtent nustatyti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį. Jo metu ir nustatyta, kad pastatas pagal paskirtį nenaudojamas. Tai patvirtina 2016-09-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas Higienos normų laikymosi patikrinimas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nesusijęs su pastato naudojimo pagal paskirtį ar ne nustatymu, o su visuomenės sveikatos sauga ir patalpų naudojimu, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. 2015-05-26 patikrinimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnus dėl pastato naudojimo galimai suklaidino pastato pavadinimas, įregistruotas Registrų centre, ir jie neatkreipė dėmesio vertindami pastato naudojimo pagal paskirtį momentą, kad pastato paskirtis yra tik kultūros.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

LR ATPK 189(2) straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad ginčijamas nutarimas neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas ir nuobauda S. M. buvo paskirta pasibaigus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo (paaiškėjimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. LR ATPK 189 (2) straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, už kurį nubaustas S. M., yra trunkamasis, todėl nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada valstybės institucijoms tapo apie jį žinoma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. raštu Nr. A51-49857/15 (3.3.10.2-EM4) UAB „Lakrima“ buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informaciją dėl pastato Pušyno kelias 25 (unikalus Nr. 1096-3013-3049) paskirties, bus atliekamas minėto statinio patikrinimas, remiantis Statybos įstatymo 40, 42 straipsnių nuostatomis (b.l. 26). 2015 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyr. specialistė Erika Laiconienė patikrino statinį, adresu Pušyno kelias 25, Vilnius (unikalus Nr. 1096-3013-3049), ir jos surašytame Atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-2298/15 (2.9.2.8-AP2) buvo konstatuota, kad pastatas – kino teatras su balzamavimo, mirusiųjų laikino saugojimo ir paruošimo patalpomis, pastato paskirtis – kultūros (b.l. 27-28). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas UAB „Lakrima“ direktoriui S. M. surašytas tik po 2016 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai tos pačios vyr.specialistės Erikos Laiconienės atlikto patikrinimo ir surašyto antro statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-213/16 (2.9.2.8-UK9) (b.l. 29-30). Tik po šio patikrinimo buvo suformuluotas administracinis kaltinimas UAB „Lakrima“ direktoriui dėl pastato naudojimo ne pagal paskirtį. Pažymėtina, kad faktinė situacija dėl pastato patalpų naudojimo nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. nepasikeitė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad negalėjo iš karto nustatyti pažeidimo aplinkybių ir suformuluoti kaltinimo, kadangi užtruko tarpinstitucinis aiškinimasis dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pastato Pušyno kelias 25, Vilnius faktiniu naudojimu ir paskirtimi. Kaip įrodymus pateikė VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai adresuotus raštus (b.l. 42-45). Tačiau minėti raštai niekaip nepaneigia, kad jau nuo 2015 metų valstybės institucijoms buvo žinoma, kad UAB „Lakrima“ minėtame pastate vykdo balzamavimo, mirusių saugojimo ir paruošimo veiklą, nors viso pastato paskirtis yra kultūros ir buvo aiškinamasi, ar tokia veikla galima kultūros paskirties pastate. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 9 d. rašto Nr. (13-2)- D8-1825 turinio matyti, kad pastaroji Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją informuoja, kad Kultūros paskirties pastato Pušyno kelias 25, Vilniuje nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodytos mirusiųjų laikino saugojimo patalpa ir balzamavimo – paruošimo patalpa neatitinka kultūros paskirties pastato pagrindinės naudojimo paskirties. Minėtos patalpos negali būti naudojamos pagal pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodytą jų naudojimo paskirtį, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybių keisti patalpos paskirtį nesuformuojant jos atskiru nekilnojamu daiktu ir neįregistruojant viešajame registre (b.l. 44-45). Atitinkamai VĮ Registrų centras Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją informavo, kad Mirusiųjų laikino saugojimo patalpa ir balzamavimo paruošimo patalpa nėra suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas, ir patalpoms, kurios nėra suformuotos atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, paskirtis nėra nustatoma. Jei šios patalpos būtų suformuotos kaip atskiras nekilnojamo turto kadastro objektas, tai jas galima būtų priskirti paslaugų paskirčiai, tarp kurių patenka laidojimo namai, krematoriumai ir t.t. (b.l. 43). Iš šių raštų aišku, kad jau 2015 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija rinko informaciją, ar UAB „Lakrima“ vykdoma veikla pastate atitinka jo paskirtį. 2016-09-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-2356/16 (2.1.15-UK9) nurodomos aplinkybės jau buvo pažymėtos ir vertinamos 2015 metų kovo mėnesio Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos adresuotuose raštuose, o pastaroji surinktą informaciją perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, netrukus po ko sekė 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimas, kurio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyr.specialistė, atliekanti statinių naudojimo priežiūros vykdytojo funkcijas, pati apžiūrėjo pastatą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teigė, kad pirmasis patikrinimas, įformintas 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimo aktu, buvo kasmetinis, įprastas ir susijęs daugiau su techninės pastato būklės patikrinimu, o ne jo naudojimo pagal paskirtį tikrinimu, šią jos nurodomą aplinkybę paneigia minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-05-15 raštas Nr. A51-49857/15 (3.3.10.2-EM4) bendrovei „Lakrima“ (b.l. 26). Jame aiškiai nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informaciją dėl pastato Pušyno kelias 25 (unikalus Nr. 1096-3013-3049) paskirties, ruošiasi atlikti patikrinimą 2015 m. gegužės 26 d. Kaip galima suprasti iš minėto 2015-05-15 rašto Nr. A51-49857 turinio, patikrinimas inicijuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktos informacijos ir vienas patikrinimo uždavinių būtent pastato naudojimo pagal paskirtį patikrinimas, kadangi UAB „Lakrima“ išaiškinamos Statybos įstatymo 40 straipsnio nuostatos, įpareigojančios statinio naudotoją naudoti pastatą pagal paskirtį ir cituojama įstatymų numatyta atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį. 2015 m. gegužės 26 d. atlikto patikrinamo rezultatai užfiksuoti atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte, kuriame aiškiai nurodoma, kad pastatas – kino teatras su balzamavimo, mirusiųjų laikino saugojimo ir paruošimo patalpomis, pastato paskirtis - kultūros. Tokiu būdu dar 2015 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybei turėjo būti žinoma, kad dalis pastato patalpų naudojama ne pagal paskirtį „kultūros“, tačiau 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte ar kituose dokumentuose nepadaroma jokių apibendrinimų dėl dalies pastato patalpų naudojimo ne pagal paskirtį ir galimos teisinės atsakomybės. Jokių naujų faktinių aplinkybių dėl tikrinamo statinio naudojimo pobūdžio iki 2016 m. rugsėjo neatsirado. Tokiu būdu pagrįstas pareiškėjo atstovo teiginys, kad pažeidimo paaiškėjimo data laikytina ne 2016 m. rugsėjo 14 d., o 2015 m. gegužės 26 d., kai administracinį kaltinimą pareiškusiai institucijai iš esmės tapo žinomos visos administraciniame kaltinime nurodomos aplinkybės.

Pažymėtina, kad LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, kad kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2016 m. gruodžio 12 d., o ginčijamas nutarimas priimtas 2016 m. gruodžio 14 d., t.y. praėjus beveik pusantrų metų nuo pirmojo patikrinimo. Pažeidimo faktinės aplinkybės, nurodomos tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ginčijame nutarime, buvo žinomos jau po 2015 m. gegužės 26 d. atlikto patikrinimo, kurio vienas iš tikslų ir buvo paskirto naudojimo pagal paskirtį įvertinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo nuobaudos skyrimo terminą skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto. Pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimas, tinkamo subjekto nustatymas, jo administracinės atsakomybės ribų įvertinimas išties gali užtrukti tam tikrą laiko tarpą, tačiau tai duoda pagrindą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, o ne konstatuoti, kad pažeidimas paaiškėjo tik atlikus antrą to paties pobūdžio patikrinimą ir surašius papildomą patikrinimo aktą, formaliai leidžiantį skirti nuobaudą neva nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatų. ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad trunkamojo pažeidimo paaiškėjimas gali tapti valstybinėms institucijoms žinomas žymiai anksčiau nei surašomas oficialus patikrinimo aktas, o tokio pažeidimo paaiškėjimas sietinas su momentu, kai gaunama pakankamai patikima informacija apie galimai padarytą pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2AT-7-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N62-1106/2010).

LR ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Teismas konstatuoja, kad S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir ginčijamas nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, paisant nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, asmens kaltės dėl atitinkamame straipsnyje numatytos veikos klausimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-23-303/2015). Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertina kitų skunde išdėstytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 7 p., 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

S. M. įgaliotojo atstovo advokato Raivydo Rukštelės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-80254889-16, kuriuo S. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 189(2) straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 652 Eur bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.