Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-171-883/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
2S-171-883/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08258-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
D. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-171-883/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08258-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9773-650/2015 pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto 2015-10-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. Č. 2015-10-19 teismui pateikė skundą dėl antstolio T. Ubarto veiksmų, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015-10-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0136/12/00224. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo areštuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-30 nutartimi pareiškėjo D. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas savo skunde antstoliui teikiamais argumentais nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kelia reikalavimus dėl hipoteka apsunkinto turto pardavimo galutinės procedūros, t.y. 2015-10-15 turto pardavimo skolininkės D. Č. pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, pats faktiškai net nebūdamas to žemės sklypo savininku.Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje galiotų santykinai neapibrėžtą laiką ir tai iš esmės neigiamą poveikį (suvaržymus) darytų ne antstoliui Tomui Ubartui, kurio veiksmus pareiškėjas skundžia, bei neigiamos teisinės pasekmės kiltų turtą įgijusiam pirkėjui, todėl antstolio parduoto žemės sklypo naujo arešto procedūra reikštų nepagrįstą ir neproporcingą tiek išieškotojo, tiek turto įgijėjo teisių ribojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.Skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas šioje byloje neįvertino, kad turto įgijėjas V. G. yra nesąžiningas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto, sudaromos galimybės turto įgijėjui V. G. perparduoti žemės sklypą dvigubai didesne kaina iš tikrųjų sąžiningam įgijėjui, kuriam formaliai nebus žinoma nei apie civilinę bylą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nei apie bylą dėl akto pripažinimo negaliojančiu; pardavus žemės sklypą trečiajam asmeniui, neišvengiamai kils valstybės atsakomybė už teismo veiksmus, sukėlusius turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo D. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Taigi byloje dėl antstolio veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas (šiuo atveju skundas dėl antstolio veiksmų), įvykdymo galimybės užtikrinimas, kas reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl antstolio veiksmų vykdomajame procese taikytinos iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo dėl antstolio veiksmų.Šioje byloje pareiškėjas D. Č., vadovaudamasis CPK 602 straipsniu, skundu prašė pripažinti negaliojančiu 2015-10-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0136/12/00224, kuriuo antstolis Tomas Ubartas pardavė skolininkės D. Č. turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui V. G., ir taikyti dvišalę restituciją.CPK 602 straipsnis numato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Tais atvejais, kai turtas parduotas (perduotas), o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kurios sudarytų CPK 602 straipsnyje numatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą, teisėjas, gavęs skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-262; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2008).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2015-12-02 nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 9 p.). Šiaulių apygardos teismas 2016-01-13 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo priėmimo stadijos. Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi pareiškėjui D. Č. nustatė terminą iki 2016-01-26 pašalinti procesinio dokumento ir jo priedų trūkumus: pateikti ieškinį, jame nurodyti šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą, pagal ieškinio sumą sumokėti 521 Eurų žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2016-01-28 nutartimi pareiškėjui D. Č. atnaujintas procesinis terminas ir nustatytas naujas terminas iki 2016 m. vasario 8 d. pašalinti 2016-01-18 teismo nutartyje nurodytus procesinio dokumento ir jo priedų trūkumus (civ. byla Nr. 2YT-1354-650/2016). Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą: kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas ypatingąja teisena, todėl nesant teismui pateikto ir priimto ieškinio, ar prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (CPK 147 str.), teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo arešto. Be to, kaip jau minėta, ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas nėra pateikęs teismui ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad bylos eigoje kilę tam tikri procesinių teisės normų taikymo netikslumai nebeturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų (iki bus išnagrinėtas skundas), pagrįstai nurodė, kad pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas savo teikiamais argumentais nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priimtos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė