Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-15998-608/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
e2-15998-608/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10319-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
T. V.
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15998-608/18Proceso Nr. 2-68-3-10319-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo T. V. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ,,PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo T. V. 6539,99 EUR (5999,41 EUR negrąžinto kredito, 152,98 EUR delspinigių, 387,60 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), 13,728999999999999 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 5999,41 EUR, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5,00 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų adresai nežinomi ir nėra galimybės paskirti kuratorių, todėl procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešojo paskelbimo būdu. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas T. V. su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, akcine bendrove 2015 m. liepos 7 d. sudarė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutartimi šalys susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų, atsakovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovas nevykdė sutartyje su banku numatytų įsipareigojimų, pažeidė sutartyje numatytas sąlygas, nevykdė kredito dalinių (mėnesinių) mokėjimų ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį. Šių aplinkybių pagrindu bankas su atsakovu minėtą sutartį nutraukė. Pradinis kreditorius 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. spalio 17 d. pateikė atsakovui pretenzijas sumokėti skolą, tačiau atsakovas į ieškovo pretenzijas neatsiliepė. Pradinis kreditorius „Swedbank“, akcinė bendrovė 2017 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU 2017 m. spalio 24 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo. Faktinė reikalavimo perleidimo diena – 2018 m. vasario 7 d.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (LR CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. vasario 9 d. pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 straipsnis). Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2015 m. liepos 7 d. Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (LR CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5999,41 EUR negrąžinto kredito yra tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pa­sko­los san­ty­kiuo­se mokė­ji­mo funk­ci­ją at­lie­kan­čios pa­lū­ka­nos yra nu­matytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlygi­ni­mas pa­lū­ka­nų for­ma mo­ka­mas iki pi­ni­gi­nių prie­vo­lių įvyk­dy­mo, jeigu ša­lys nė­ra susitarusios ki­taip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Vartojimo kredito sutarčių sąlygose šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio. Sutartyje buvo numatyta 13,728999999999999 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, todėl ieškovo reikalavimas dėl iki reikalavimo perleidimo bei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. kovo 30 d. priskaičiuotų 387,60 EUR palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo ir 13,728999999999999 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 5999,41 EUR, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo, tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 152,98 EUR delspinigių tenkintinas (LR CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.

Iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 147,00 EUR žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 EUR suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo T. V. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. V. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 5999,41 EUR negrąžinto kredito, 152,98 EUR delspinigių, 387,60 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, iš viso 6539,99 EUR (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis eurus devyniasdešimt devynis euro centus).

Priteisti iš atsakovo T. V. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 13,728999999999999 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 5999,41 EUR, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Priteisti iš atsakovo T. V. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6539,99 EUR sumos nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. V. ieškovo „PlusPlus Capital“ AS naudai 147,00 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė