- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-940-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00652-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- J. J., M. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir M. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuria atsisakyta priimti pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Pareiškėjai J. J. ir M. J. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.6, bei patvirtinti jų 2023 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jų šeimyniniai santykiai nuo 2020 m. pablogėjo nepataisomai ir jie nuo to laiko gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, santuokoje vaikų neturi, jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgiję, asmeninius ir smulkius buities daiktus pasidalijo pradėdami gyventi atskirai, prašo palikti santuokoje turėtas pavardes, bei kad vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad jie prašymą nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėtų pateikti jų pasirinktam notarui.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš šalių pateikto prašymo ir prie prašymo pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matosi, kad pareiškėjai atitinka tiek CK 3.51 straipsnio 1dalies, tiek CK 3.51 straipsnio 3 dalies nurodytas sąlygas ir jų santuoka turėtų būti nutraukiama notarine tvarka ir dėl to pareiškėjų pateiktas prašymas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Kartu pareiškėjams teismas išaiškino, kad jie dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis pas jų pasirinktą notarą su prašymu, atitinkančiu CK 3.54¹ str. numatytus reikalavimus, kartu pateikdami šiame straipsnyje numatytiems reikalavimams atitinkančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjos metinės pajamos neviršija I pajamų lygio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalimis valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Antrinė nemokama teisinė pagalba pareiškėjai suteikta civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme.
5.2. Alytaus apylinkės teismo siūlomas santuokos nutraukimas pas notarą pareikalautų nemažų piniginių išteklių, kurių pareiškėja neturi. Kiek pareiškėjai žinoma, už santuokos nutraukimą pas notarą valstybė nemoka. Susidarius nurodytai padėčiai, pažeidžiamos pareiškėjos teisės – pareiškėja negali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, garantuojant pareiškėjai nemokamą teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakytas priimti prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašė patvirtinti jų 2023 m. sausio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog egzistuoja visos išvardintos sąlygos santuoką nutraukti notarine tvarka. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintai sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, tokios išimties negali suteikti ir teismas. Įstatymo leidėjo valia santuokos nutraukimas notarine tvarka nėra alternatyvus bei priklausantis nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo būdas (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde teigiama, jog pažeidžiamos pareiškėjos teisės – pareiškėja negali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasinaudodama jai garantuojama nemokama teisine pagalba. Šis atskirojo skundo argumentas stokoja teisinio pagrįstumo. Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 57 Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo (toliau ir Įsakymas) II skyriuje yra įtvirtinta, kokiais atvejais asmenys atleidžiami nuo notaro atlyginimo mokėjimo arba jiems taikomas sumažintas įkainis. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja, ar šiuo atveju pareiškėjams taikytinos Įsakymo II skyriaus nuostatos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, išskyrus Notariato įstatymo 202 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Kreipimosi dėl santuokos nutraukimo į notarą tvarka reglamentuota CK 3.54¹ straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu apeliantė turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, rengiant notarui teiktinus dokumentus, todėl nepagrįstai teigia, jog buvo suvaržyta jos teisė į nemokamą teisinę pagalbą.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.