- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-748-387/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02415-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Č. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutarimo, kuriuo Č. K. nubausta pagal ATPK 163² str. 7 d. 20 000 Lt bauda su neteisėtai laikytų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K., nubausta už tai, kad būdama bausta 2013 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracine nuobauda pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pakartotinai 2014 m. vasario 20 d., apie 9 val. 16 min., Naujosios Vilnios turgavietėje, esančioje Žvirblių g. 7, Vilniuje, neteisėtai, pažeisdama 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, po prekybos kioskais Nr. 25 ir Nr. 26, laikė 30 pakelių cigarečių „Fest“, 10 pakelių cigarečių „Premjer“, 30 pakelių cigarečių „NZ Gold supers lims“, 10 pakelių cigarečių „Minsk 5“ ir 8 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, be nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė yra 723 litai 36 centai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Č. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi vien policijos pareigūnų duotais parodymais, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu liudytojos Č. I. bei pačios apeliantės duotus parodymus ir kitas svarbias aplinkybes. Pasak apeliantės, teismas neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo visą esamą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantės teigimu, tyrėja A. N. nurodė, kad bendravo su turguje prekiaujančiais žmonėmis, tačiau nenurodė jokių jų kontaktinių duomenų, o teismas ir nebandė aiškintis kas čia per žmonės. Taip pat, Č. K. nuomone, kelia abejones tai, jog pareigūnai matydami teisės pažeidimą bei jį darantį asmenį, t. y. apeliantę, nesiėmė aktyvių veiksmų daromo teisės pažeidimo sustabdymui bei kalto asmens sulaikymui įvykio vietoje. Apeliantės manymu, pastaroji aplinkybė patvirtina, jog iš tikrųjų policijos pareigūnai nematė kaip ji neva dėjo cigaretes po kiosku Nr. 26 ir pasišalino.
Apeliantė pažymi, kad savo kaltės nepripažįsta. Pasak jos, įvykio dieną ji buvo turguje apsipirkti, stovėjo su drauge ir kalbėjo, vėliau pasiėmė prie kiosko Nr. 26 plastmasinę dėžutę, į kurią įsidėjo bulves, ir išvažiavo namo. Liudytoja Č. I. nepatvirtino žinanti, jog rastos cigaretės priklauso Č. K.. Tuo tarpu kitų liudytojų, kurie patvirtintų, kad apeliantė nešė, laikė ar dėjo cigaretes po kiosku turgavietėje, nėra.
Pasak Č. K., policijos pareigūnų parodymai ir jų tarnybiniai pranešimai prieštarauja realybėje esantiems faktams, nes jie negalėjo jos matyti nei už kiosko Nr. 26, nei prie kiosko Nr. 30. Apeliantės teigimu, išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kurie nėra tikslūs, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytas teisės pažeidimas. Tuo tarpu administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti pakankamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o visi kilę prieštaravimai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyrius prašo Č. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, darytina išvada, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais Č. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą vadovaujantis vien apeliaciniame skunde pateiktu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nagrinėjamo įvykio aplinkybių paaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Č. K. buvo nubausta už tai, kad 2014 m. vasario 20 d., apie 9 val. 16 min., Naujosios Vilnios turgavietėje, esančioje Žvirblių g. 7, Vilniuje, neteisėtai, pažeisdama nustatytą tvarką, po prekybos kioskais Nr. 25 ir Nr. 26, laikė iš viso 88 pakelius cigarečių be nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolių, kurių bendra muitinė vertė yra 723 litai 36 centai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai pripažino Č. K. kaltę patvirtinančiais įrodymais policijos pareigūnų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnai nuosekliai paaiškino, jog į turgavietę patikrinimui važiavo gavę informacijos, jog už kiosko Nr. 26 Č. K. prekiauja cigaretėmis be nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolių, kurias ji laiko paslėpusi po prekybos kiosku Nr. 26. Pasak pareigūnų, atvykę į turgavietę, jie pamatė Č. K., kuri buvo pasilenkusi prie prekybos kiosko Nr. 26 ir po juo kišo juodos spalvos polietileninį maišą su kažkokiais daiktais. Pamačiusi policijos pareigūnus, Č. K. skubiai pasišalino. Patikrinę po prekybos kiosku Nr. 26 pakištą polietileninį maišą bei prekybos kioską Nr. 25, liudytojai A. N. ir A. J. rado 30 pakelių cigarečių „Fest“, 10 pakelių cigarečių „Premjer“, 30 pakelių cigarečių „NZ Gold supers lims“, 10 pakelių cigarečių „Minsk 5“ ir 8 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, be nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolių (b. l. 5, 6, 7, 45-46). Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šiais liudytojų parodymais ar manyti, jog jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie laikytini įrodymais, pagrindžiančiais Č. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 7 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai dėl kritiško pastarųjų liudytojų parodymų vertinimo, teismo atmestini kaip nepagrįsti. Taip liudytoja A. N. iš tikrųjų buvo nurodžiusi, jog bendravo turguje su žmonėmis, kurie patvirtino, kad Č. K. prekiauja cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių. Tuo pačiu liudytoja paaiškino, jog šie žmonės bijo eiti į teismą liudyti (b. l. 45). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie liudytojos parodymai atitinka šiuo metu visuomenėje susiformavusį požiūrį į teisėsaugos institucijas ir nesudaro savarankiško pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu. Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės akcentuojamos policijos pareigūnų pareigos sulaikyti kaltą asmenį teisės pažeidimo darymo vietoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareigūnams buvo žinoma apeliantės asmenybė, tad pamatę, jog ji ėmė bėgti link Genių g. 17A, Vilniuje (b. l. 7), jie pagrįstai grįžo prie kiosko Nr. 26 bei apžiūrėjo pažeidėjos po juo pakištą polietileninį maišelį, kuriame rado cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia Č. K. dėmesį į tai, kad policijos pareigūnų teigimu, jie prie kiosko Nr. 26 ją pamatė ne nuo gatvės, kaip kad yra teigiama apeliaciniame skunde, bet priėję prie minėto kiosko.
Sprendžiant Č. K. kaltės klausimą dėl jai įkaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, atsižvelgtina ir į tai, jog apeliantės pateikiamos įvykio versijos – jog ji užėjo į tarpą tarp kioskų, kadangi norėjo paimti plastmasinę dėžę bulvėms susidėti – nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, liudytoja Č. I. patvirtino mačiusi kaip Č. K. užeina už kioskų. Tačiau, pasak jos, rankose apeliantė nieko neturėjo (b. l. 46). Be to, savo paaiškinime Č. K. kalbėjo tik apie kartotinę dėžutę (b. l. 8), tuo tarpu teisme jau nurodė, jog įvykio metu buvo su drauge ir prie kiosko ėjo paimti plastmasinės dėžutės (b. l. 32).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014-05-08 nutarimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti Č. K. apeliacinį skundą.
2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.