- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-278-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01211-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- L. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios L. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d., 227 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė L. J. nustatyta – 40 (keturiasdešimt) parų areštas, atliekant poilsio dienomis areštinėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo L. J. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
2016 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl L. J. paskirto arešto, atliekamo poilsio dienomis, pakeitimo į areštą, atliekamą įprastine tvarka, kadangi nuteistoji nepradėjo atlikti jai paskirtos bausmės.
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas ir nuteistajai L. J., Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirtas ir neatliktas 40 (keturiasdešimt) parų areštas, atliekamas poilsio dienomis, pakeistas į įprastine tvarka atliekamą 40 (keturiasdešimt) parų areštą. Teismas konstatavo, kad nuteistosios L. J. neatvykimas per nustatytą terminą susitarti su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų, rodo, jog ji akivaizdžiai ignoruoja pareigą atlikti įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir to daryti savanoriškai neketina, todėl paskirtoji bausmė jai gali būti įvykdoma tik priverstinai.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji L. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį pakeisti ir netenkinti Kalėjimų departamento teikimo – pakeisti jai 40 parų arešto bausmę atliekant poilsio dienomis į įprastine tvarka atliekamą 40 parų arešto bausmę.
Teigia, kad ji žinojo apie Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuriuo jai buvo suteikta galimybė atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, tačiau ji nesulaukė jokio pranešimo iš priežiūrą atliekančių institucijų, jog ji turi atvykti į Kalėjimų departamentą susitarti dėl arešto atlikimo sąlygų.
Nurodo, kad nagrinėjant Kalėjimų departamento teikimą, ji teismo posėdyje nedalyvavo, nes apie teismo posėdį informuota nebuvo. Dėl to negalėjo pateikti paaiškinimų.
Taip pat nurodo, kad ji turi nuolatinį darbą. Jai atliekant areštą įprastinėmis sąlygomis nebegalėtų dirbti ir tai atsilieptų jos turtinei padėčiai. Ji turi sveikatos problemų. Mano, kad arešto bausmę ji gali atlikti poilsio dienomis ir pasižada bausmės atlikimo tvarką suderinti su Kalėjimo departamento tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. J. skundas tenkintinas iš dalies
Vienas iš apeliantės skundo argumentų yra susijęs su tuo, jog nagrinėjant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą teisme, ji nebuvo informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti, reiškia tai, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, teises turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16). Nutarime pabrėžta ir tai, kad iš Konstitucijos kyla įpareigojimas užtikrinti visų proceso dalyvių teises. Baudžiamasis procesas turi būti ir toks, kad nebūtų pažeistos ir asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, nuteistojo konstitucinės teisės.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. konstatuojama, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ar pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Tiek konstitucinė, tiek EŽTT jurisprudencija leidžia konstatuoti, kad sąžiningo (teisingo) proceso principu turi būti vadovaujamasi visose baudžiamojo proceso stadijose.
Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo nuteistosios informavimo apie bylos nagrinėjimo laiką.
BPK 362 str. 1 d. nustatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal BPK 354 str. nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, į kurį privalo šaukti nuteistąjį. Jeigu nuteistajam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą. Ši nuostata reiškia, kad privalu įsitikinti, ar nuteistajam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.
Apeliantė teigia, kad ji apie teismo posėdį nebuvo informuota. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimas nuteistajai L. J. buvo siųstas, tačiau neįteiktas (233 b. l.). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašto (234 b. l.) matyti, kad teismo šaukimo nuteistajai L. J. įteikti nepavyko, nes gyvenamojoje vietoje, darbovietėje ji nerasta. Taigi, nuteistajai apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas pakeisti jai 40 parų arešto bausmę atliekant poilsio dienomis į įprastine tvarka atliekama 40 parų arešto bausmę, nebuvo laiku ir tinkamai pranešta.
BPK 10 str. 2 d. įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti nuteistojo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistajai apie teismo posėdžio laiką, datą, vietą tinkamai pranešta nebuvo, taigi teismas nesiėmė pakankamai priemonių užtikrinti L. J. teisę žinoti apie tai, jog teismo posėdyje nagrinėjamas klausimas dėl jai paskirtos bausmės – arešto atlikimo tvarkos sąlygų pakeitimo ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais teikti įrodymus, ginti savo interesus.
Minėti teisių suvaržymai vertinami kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Kalėjimų departamento teikimą, kuriuo prašoma pakeisti L. J. 40 parų arešto bausmę atliekant poilsio dienomis į įprastine tvarka atliekama 40 parų arešto bausmę, grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.