Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas B. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). VĮ Registrų centro duomenimis, santuokos metu pareiškėjos tėvai B. V. ir Zofija O. V. 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra įgiję butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2018 m. rugpjūčio 8 d. Marijampolės 1-ojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po B. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti (b. l. 4). Palikėjo B. V. sutuoktinė (pareiškėjos motina) Zofija O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo palikimą, kurį sudarė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį faktiškai priėmė ir jį valdė palikėjo dukra V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudodamasi ir rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu bei palikėjo asmeniniais daiktais. Byloje nėra duomenų, kad B. V. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime (b. l. 15) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: mirties liudijimo kopija (b. l. 3), Marijampolės 1-ojo notaro biuro pažyma (b. l. 4), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 8).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, nuostatas bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.