Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 2000 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme - 1 metus 6 mėnesius;

2) 2001 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metus 8 mėnesius.

3) 2001 m. birželio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) laisvės atėmimo bausme 1 metus;

4) 2005 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metus;

5) 2005 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metus;

6) 2006 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metus 6 mėnesius;

7) 2006 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metus;

8) 2007 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metus 9 mėnesius;

9) 2011 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį laisvės atėmimo bausme 3 metus 6 mėnesius;

10) 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių;

11) 2015 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 metus 6 mėnesius l;

12) 2019 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesius. 2019-05-16 įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 29 d. apie 15.26 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje smogė vieną kartą kumščiu A. V. į veidą, padarydamas pastarajam nosies kaulo lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-29 apie 14 val., būnant kambaryje, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atbėgo sugyventinės 11 metų sūnus M. B., kuris pasakė, kad bendrame tualete prie jo mamos, įtariamojo sugyventinės V. B. lenda kaimynas, vardu Antanas, pavardės nežino. A. G. išbėgo, Antanas jau buvo prie savo kambario durų. Pakeliui pamatė prie virtuvės stovintį Vincą, pavardės nežino, ant kurio pyko, nes jis išlaužė džiovyklos spyną. Praeidamas pro šalį sudavė Vincui kumščiu į skruostą bei liepė sutvarkyti spyną. Tada nuėjo prie Antano ir spyrė keliu į veidą, nes jis pasilenkė ir kumščiu smogti nepavyko. Kažką jam sakė, bet ką, neprisimena, nes buvo šoko būsenoj. Nori pažymėti, kad A. ir V. nuolatos prie jo kabinėjasi, išvadina jo šeimą visokiais žodžiais, todėl susikaupė pyktis. Po to jis ir jie, t. y. A. su V. iškvietė policiją. Jį išvežė į komisariatą. Gailisi, pageidauja, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 84-85).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. jis dažė savo namų koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, lubas. Jam bedirbant pastebėjo, kad tame pačiame koridoriuje kaimynas iš 76 buto, vardu A., pavardės nežino, smogė kaimynui V., pavardės nežino, į kurią vietą smogė, tiksliai pasakyti negali, nepamatė, matė kad kaimynas nuvirto ant žemės. A. pamatė, kad jis visą tai matė, kaip buvo smogta, šaukdamas „Ko žiūri“ puolė ant jo. Stvėrė už atlapų ir kumščiu vieną kartą smogė į nosį. Jam pasipylė kraujas, A. nuėjo į virtuvę. Tada jis iškvietė policiją, atvyko GMP, kur buvo pristatytas į Respublikinę ligoninę. Jam nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžimas. Patyrė fizinės ir moralinės žalos. Civilinio ieškinio neteiks. (b.l. 20-21, 31)

Liudytojas V. C. parodė, kad praeitais metais, datos tikslios nepamena, dienos metu, tikslios valandos nepamena, su kaimynu A., pavardės nežino, gyvenančiu 65 bute, dažė koridoriuje lubas, sienas. Bedažant į koridorių išėjo kaimynas iš 76 buto, vardu A., pavardės nežino, su kuriuo jis susistumdė bei jis jam sudavė į veidą. Dėl ko tai įvyko jis nežino, be jokių priežasčių. Minėto įvykio metu jis sužalotas nebuvo, į medikus nesikreipė, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo, jokių pretenzijų A. neturi. Po kokios valandos jam kaimynas A. virtuvėje pasakė, kad A. jam trenkė į nosį, A. veidas buvo kruvinas, jis virtuvėje kriauklėj prausėsi veidą. Dėl ko tas A. trenkė A., šis jam nesakė, jis nesidomėjo. Pats nematė kaip A. trenkė A.. Šiuo metu A. su savo sugyventine V.jų name nebegyvena, jų nebemato (b. l. 65-66).

Liudytoja V. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš ryto bendroj virtuvėj darėsi valgyti. Ji ėjo į tualetą, tuo momentu jos mažametis sūnus plovėsi rankas prausykloje, esančioje šalia tualeto. Išėjus jai iš tualeto bei einant link prausyklos, kaimynas A., pavardės nežino, sūnaus akivaizdoje griebė jai už krūtų. Ji nuėjo ir pasakė sugyventiniui A. G., kad kaimynas A. sūnaus akivaizdoje kabinėjasi prie jos, taip traumuodamas sūnų. .A susinervino ir nuėjo pas A. Kas tarp jų buvo, nematė, tik girdėjo, kaip A. pasakė A. „kokią teisę turi kabinėtis“, paskui pasakė, kad jie apsitvarkytų, išsiplautų dušinę, į kurią jie pila šlapimą. Be to, nori pažymėti, kad A. išlaužė spyną rūbų džiovyklos, iš keršto, kad ji jam iškvietė policiją dėl to, kad jis su V. C. geria ir rūko viešoje vietoje - bendrame koridoriuje (b. l. 60-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2273/2019 (03) pateikiama išvada, kad A. V. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Dėl nosies kaulo lūžimo A. V. padarytas sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 39).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. G. smogė vieną kartą kumščiu A. V. į veidą, padarydamas pastarajam nosies kaulo lūžimą. Dėl nosies kaulo lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata (b. l. 39). Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą A. G. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo A. G. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo teistas, naują smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Kaltinamasis A. G. baustas administracine tvarka 6 kartus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 117-124), vykdo individualią veiklą, yra nevedęs.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. G. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² straipsniu, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą.

Kaltinamasis A. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (2 paros), kurios atitinka 4 laisvės apribojimo dienoms (b. l. 68, 87).

2019 m. spalio 1 d. d. nutarimu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93), panaikinama pradėjus bausmės vykdymą.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 607,53 Eur turtinę žalą (b. l. 45-47). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

Kaltinamasis A. G. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir įsipareigoja atlyginti padarytą žalą per metus (b. l. 95). Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nors iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. kovo 13 d. rašto dėl A. V. gydymo išlaidų, matyti, jog civilinis ieškovas buvo informuotas, jog kaltinamasis A. G. įsipareigojo už A. V. gydymą į Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos sąskaitą pervesti 607,53 Eur per metus (b. l. 56), tačiau susitarimo tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo dėl žalos atlyginimo byloje nėra pateikta. Tarp kaltinamojo A. G. nusikalstamos veikos ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, ieškinio dydis yra pagrįstas, todėl iš A. G. priteistinas 607,53 Eur žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (2 paros), kurios atitinka 4 laisvės apribojimo dienoms.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. priteisti 607,53 Eur žalos atlyginimą

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.