Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. N. pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus: 2015 m. gegužės 4 d., apie 12.50 val., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), būdamas mokyklinio autobuso „Mersedez Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir turėdamas pareigą palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 194.3 punkto reikalavimus, sustojęs kitoje gatvės pusėje, nei yra mažamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini)., namai, nepervedė jo į kitą gatvės pusę, o leido vaikui pačiam bėgti per kelią, dėl ko mažametis D. J. bėgdamas per kelią į kitą gatvės pusę buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas pravažiuojančio automobilio "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. P..

Kaltinamasis V. N. nepripažino, padaręs nusikalstamą veiką. Jis paaiškino, kad apie 30 metų vežiojo mokinius, įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną mokykliniu autobusiuku „Mersedez Benz Sprinter" ryte surinkdavo mokinius ir atveždavo į mokyklą, o po pietų juos išvežiodavo į namus. 2015-05-04 vežė 5 mokinius iš mokyklos namo. Jis sustojo kelkraštyje, dešinėje pusėje, kad išleistų mokinį – D. J.. Prieš išlipant berniukui pasakė, kad būtų atsargus. Berniukas greit išlipo iš autobuso, nubėgo už autobuso galo. Kai jis pradėjo važiuoti, pamatė ant kelio gulintį berniuką, o griovyje automobilį. Iš autobusiuko išlipęs nebuvo ir berniuko per kelią nelydėjo. Žino, kad pagal Kelių eismo taisykles privalo iki 10 metų amžiaus mokinius palydėti per kelią, tačiau mokyklos vadovybė nepateikė jokio mokinių sąrašo, pagal kurį galėtų žinoti, kuriuos mokinius turėtų pervesti per kelią. Jis nežinojo, kokio amžiaus buvo žuvęs berniukas. Jo amžių sužinojo tik tuomet, kai atbėgo jo mama ir pasakė, kad jam po 2 savaičių būtų buvę 9 metai. Mokykloje prieš rugsėjo 1 - ją buvo nustatomi maršrutai, savivaldybė juos tvirtindavo. Ūkvedė jam pasakydavo, kiek vaikų ir kur reikės vežti. Jis vaikus vežė vienas, be palydovo. Jis buvo supažindintas su įsakymu, kad turi pervesti vaikus iki 10 m. per kelią, tačiau niekada jų nepervesdavo. Jeigu būtų žinojęs, kiek vaikui metų, būtų jį pervedęs per kelią. Mažesnius vaikus – ikimokyklinukus lydėdavo auklytė. Jis sakė mokyklos administracijai, kad vaikų negali sukontroliuoti, jie patys atsidarydavo duris, tačiau į jo nusiskundimus administracija nereagavo. Po avarijos buvo paskirtas vaikus lydintis asmuo. Nurodo, kad šiuo metu jis nebedirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), nesutinka atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems, kadangi mano, jog yra nekaltas.

2015-05-04 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta: kelio (duomenys neskelbtini) km, kelio danga - sausas asfaltas, plotis - 6,4 m. Automobilis "Opel Vectra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi kelio griovyje 160 metrų atstumu nuo kelio kilometrinio ženklo 19/9 km kelyje (duomenys neskelbtini). Kairėje kelio pusėje 214,6 metrų atstumu nuo kilometrinio kelio ženklo 19/9 km stovi geltonos spalvos mokyklinis autobusas "Mercedes Benz Sprinter", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Sužalotas mažametis vaikas - važiuojamojoje kelio dalyje 3,10 metrų atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto (1 t., b.l. 137-146).

2015-05-04 apžiūros protokole ant automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos likusios žymės po eismo įvykio (1 t., b.l. 147-159).

2015-05-05-2015-05-18 atlikus tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 47/15(11) nurodyta, kad mažametis D. J. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų: atviro dešinės blauzdos kaulų lūžimo, uždaro kairės blauzdos kaulų lūžimo, kairiojo žąstikaulio uždaro lūžimo apatiniame 1/3, dešiniojo alkūnkaulio lūžimo viršutiniame 1/3, kas sukėlė nukraujavimą į išorę ir potrauminį šoką (1 t., b.l. 168-170).

2015-10-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-267(15) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio, kurio metu žuvo D. J., kilimu turėjo: automobilio „Opel Vectra“ vairuotojos V. P. veiksmai ir pėsčiojo D. J. veiksmai – įžengė (įbėgo) į kelio važiuojamąją dalį iš už mokyklinio autobuso, ribojusio jo matomumą kitiems eismo dalyviams, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, ir sudarė kliūtį prie jo iš dešinės artėjusiam automobiliui „Opel Vectra“ (1 t., b.l. 172-181).

2018-03-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-9(18) nurodyta, kad mokyklinio autobuso „Mercedes Benz Sprinter 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. N. veiksmai: nepalydėjo 9 metų amžiaus D. J. į kitą važiuojamosios dalies (kelio) pusę - techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau įtakos įvykio kilimui neturėjo, nes, jeigu automobilio „Opel Vectra” vairuotoja V. P. artėdama, kaip pati nurodo, prie kelyje sustojusio mokyklinio autobuso, kuriame įjungtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, rodančios, kad vykdomas mokinių įlaipinimas (išlaipinimas), būtų sulėtinusi greitį ir prireikus sustojusi ir praleidusi per važiuojamąją dalį judėjusį D. J., arba jeigu D. J. prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį iš už mokyklinio autobuso, ribojusio jo matomumą kitiems eismo dalyviams, būtų įsitikinęs, kad tai bus saugu, būtų įvertinęs atstumą iki artėjančio automobilio „Opel Vectra“ bei jo greitį ir nepradėjęs kirsti važiuojamosios dalies prieš pat priartėjusį automobilį „Opel Vectra“ - techniniu požiūriu eismo įvykis nebūtų įvykęs ( 2 t., b.l. 31-33).

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad sūnus D. J., kuriam įvykio dieną iki 9 metų trūko 2 savaičių, ėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) klasę. Visus tris savo vaikus ryte automobiliu ji nuveždavo į mokyklą, o iš mokyklos vaikai grįždavo mokykliniu autobusu. Mokyklinio autobuso vairuotojas vaikus išleisdavo ties keliuku į namus, kartais įveždavo į keliuką. Vaikai turėdavo pereiti kelią. Ji niekada namatė, kad vairuotojas būtų palydėjęs vaikus per kelią. Ji mano, kad vaikus turėjo prižiūrėti, nes vaikai išdykę, išsiblaškę, judrūs. Mano, kad vairuotojas turėjo suprasti, kiek sūnui metų, nes jį vežė nuo pirmos klasės, nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad kaltinamasis V. N. neatsiprašė, jautėsi nekaltas, jis nesirūpino pakviesti greitąją pagalbą, sūnus mirė dėl nukraujavimo. Dėl sūnaus žūties prašo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini). Ji yra gavusi teismo priteistą sumą iš nuteistosios V. P. ir abu su vyru gavo po 2500 Eur iš draudimo bendrovės.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad žmona tvarkė visus reikalus namuose. Jis pasitikėjo vairuotoju, kuris parveždavo vaikus. Vairuotojas jo sūnų vežiojo nuo pirmos klasės, du metus. Vaikas buvo smulkus, nedidelio ūgio. Vairuotojas privalėjo žinoti sūnaus amžių. Prašo pritesti 20000 Eur neturtinės žalos atlygimo iš kaltinamojo ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad gavo žalos atlyginimą iš V. P. ir iš draudimo įmonės.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2015-05-04 įvykį prisimena, jis važiavo automobiliu iš Šilalės pusės. Priekyje matė sustojusį mokyklinį autobusiuką. Matė, kad vaikas buvo prie autobusiuko galo. Vaikas pažiūrėjo tik į vieną pusę – į kairę, ten kur buvo jo automobilis, į kitą pusę net nepažiūrėjo ir greitai bėgo į kitą kelio pusę, kur jį partrenkė automobilis. Tuo metu autobusiuskas jau buvo pajudėjęs, po to jis sustojo. Jis iškvietė greitąją pagalbą.

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nuosprendžiu V. P. nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, 2015-05-04 autoįvykio metu žuvus D. J.. Nuosprendžiu iš V. P. priteista po 9500 Eur, iš AB „Lietuvos Draudimas“ – po 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam (L. J. ir E. J.). 2017-03-02 Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 2016-02-12 teismo nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-02 (1 t., b.l. 8-11, 15-24, pridėtos bylos 1 t., b. l.234-240, 2 t., b.l. 108-117).

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad apklausta kaip įtariamoji V. P.savo kaltę pripažino iš dalies. Ji parodė, kad ten, kur įvyko eismo įvykis, kelias yra siauras ir siauri kelkraščiai. Mokyklinis autobusas stovėjo šiek tiek įvažiavęs į kelkraštį, didžioji autobuso dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Dėl įvykusio eismo įvykio kaltas yra ir mokyklinio autobuso vairuotojas, nes jis paleido berniuką ne autobuso stotelėje, taip pat jis nepalydėjo mažo berniuko per kelią, kad šis saugiai kirstų kelią. Jei mokyklinio autobuso vairuotojas būtų atlikęs savo pareigą ir palydėjęs berniuką per kelią, ši nelaimė nebūtų įvykusi (1 t., b.l. 187-189, pridėtos bylos 1 t., b.l. 133-135). Iš 2016-01-27 Šilalės apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. P. parodė, kad ji matė mokyklinį autobusiuką, tačiau mano, kad autobusiuko vairuotojas elgėsi neatsakingai, jis negalėjo taip išleisti vaiko (2 t., b.l. 2-4, pridėtos bylos 1 t., b.l. 221-223).

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad apklausta kaip liudytoja A. S., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) slaugytoja. 2015 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, budėjimo metu, apie pietus, po 12 val., buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu partrenktas mažametis vaikas, bei nurodytas adresas, kur įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini).) pamatė viduryje kelio daugiau dešinės pusės eismo juostoje gulintį partrenktą berniuką. Jis dar buvo gyvas, tačiau stipriai kraujavo iš burnos. Suteikę pirmąją būtiną pagalbą, išvyko į Šilalės ligoninę. Bevažiuojant berniukui pradėjo stoti širdis, todėl pradėjo jį reanimuoti, gaivinti. Atvykus į ligoninę, berniukas buvo perduotas gydytojams, kurie tęsė gaivinimą, tačiau po kokios valandos berniukas mirė (2 t., 7, 96-97, pridėtos bylos 1 t., 49-50, 226).

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad jis 2015-05-04 važiavo savo automobiliu mokykliniam autobusui iš paskos, matė eismo įvykį, kurio metu žuvo D. J.. Mano, kad autobuso vairuotojas nesaugiai paleido vaiką iš autobuso, mažai įsukęs į kelkraštį, be to, už kokių 5 metrų dešinėje pusėje buvo posūkis į žvyruotą kelią, kur galėjo saugiai berniuką paleisti, kad jis išlipęs iš autobuso būtų galėjęs pamatyti abi kelio puses ir įsitikinęs, jog automobiliai jį praleis arba šiems pravažiavus, saugiai kirsti kelią. 2016-01-27 Šilalės apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino šias aplinkybes (2 t., b.l. 6, 81-82, pridėtos bylos 1 t., b.l. 40-41, 225).

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad apklausta kaip liudytoja K. K., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad ji, važiuodama iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) paskui (duomenys neskelbtini) mokyklinį autobusą yra mačiusi, kaip vairuotojas ties (duomenys neskelbtini)sustojo važiuojamojoje kelio dalyje ir paleido mokinius, t. y. D. J. ir G. J.. Autobuso vairuotojas mokinius paleido nesaugiai, t. y. sustojo važiuojamojoje kelio dalyje beveik neįsukęs į kelkraštį, kai vaikai išlipo iš autobuso, vairuotojas neišlipo iš autobuso ir jų nepalydėjo per kelią, nors jis privalėjo išlipti ir juos palydėti, nes berniukai buvo apie 8–9 metų amžiaus. Mano, kad mokyklinio autobuso vairuotojas turėjo matyti avarinę situaciją ir padaryti išvadas dėl nesaugaus mokinių paleidimo iš mokyklinio autobuso. Kai D. J. buvo mažesnis, yra mačiusi, kad mokyklinio autobuso vairuotojas keletą kartų buvo įsukęs į žvyrkelį, vedantį į jo namus, ir ten jį saugiai paleidęs. Mano, kad vairuotojas dėl avarinės situacijos privalėjo padaryti išvadas ir berniukus paleisti saugiai, nes jo, kaip mokyklinio autobuso vairuotojo, pareiga yra saugiai parvežti mokinius į namus (2 t., b.l. 7, 84-85, pridėtos bylos 1 t., b.l. 43-44, 226).

Iš pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-8-761/2016 matyti, kad apklausta kaip liudytoja D. R., kurios parodymai pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad pora savaičių prieš įvykstant eismo įvykiui, kurio metu žuvo D. J., važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) paskui (duomenys neskelbtini)mokyklinį autobusą ir matė, kaip vairuotojas ties (duomenys neskelbtini) sustojo dešinėje pusėje važiuojamosios kelio dalies pakraštyje, šiek tiek įvažiavęs į kelkraštį, ir paleido du mokinius. Autobuso vairuotojas mokinius paleido nesaugiai, kai vaikai išlipo iš autobuso, vairuotojas neišlipo iš autobuso ir jų nelydėjo per kelią, nors jis privalėjo išlipti ir juos palydėti, nes berniukai buvo apie 8–12 metų amžiaus. Mano, kad nelabai saugiai mokyklinio autobuso vairuotojas paleidžia vaikus toje vietoje, reikėtų bent įsukti į žvyruotą kelią, vedantį link vaikų namų, kad vaikams nereikėtų kelio kirsti (2 t., b.l. 7, 87-88, pridėtos bylos 1 t., b.l.46-47, 226).