Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-242/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
1-4-242/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4-242/2012Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00116-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.2; 1.2.9.6; 1.2.7.1.2.2. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. rugpjūčio 23 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Ingai Sivickienei, Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei,kaltinamajam R. R.,gynėjui R. B.,

nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą motinai G. E. ir atstovei advokatei A. T.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms V. R. ir D. R.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 1250,00 Lt bauda; 2008 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 MGL baudos nesumokėta dalis – 5 MGL, t.y. 678,27 Lt, pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant R. R. neatlygintinai atlikti 30 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta;

2. 2007 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 780,00 Lt bauda, bauda išieškota 2008 m. balandžio 17 d., bausmė atlikta,

3. 2011 m. lapkričio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 1300,00 Lt, bauda, bauda nesumokėta;

4. 2012 m. kovo 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šias paskirtas bausmes subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt, baudos bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt, bauda, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose;

5. 2012 m. gegužės 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,3 ir 9 dalimis, šią paskirtą laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt, baudos bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui bei dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct), bauda, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gegužės 31 dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (dvi paros), kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. kovo 15 d. bei laisvės atėmimo bausmė iš dalies atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį - nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.;

teistumas neišnykęs, dabartiniu metu atliekantis 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. nugirdė vaiką, o būtent, jis 2010 m. gegužės 1 d., laikotarpyje nuo 13 valandos iki 18 valandos, nugirdė vaiką S. E., gimusią (duomenys neskelbtini), tai yra 2010 m. gegužės 1 d., apie 13 valandą, Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, vaikų darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje, siūlydamas ir klausdamas „ar gersi?“ ir paduodamas stiklinę alaus, paskatino vaiką S. E. vartoti alkoholinius gėrimus - alų, po ko S. E. išgėrė alų, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 14 val. 20 min., Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, Laisvės gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant meteorologijos stoties centrinio įėjimo laiptų, pasiūlydamas S. E. išgerti, kartu su ja gėrė jo paties nusipirktus alkoholinius gėrimus – putojantį vyną, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, Senojo Dūkšto parduotuvėje nupirkdamas du butelius putojančio vyno, laikotarpyje nuo 15 valandos iki 16 valandos, automobilyje „OPEL ASTRA“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto miesto į Zarasų rajono savivaldybės Salako miestelį ir atgal, pasiūlydamas S. E. išgerti, kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus - putojantį vyną, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 17 valandos ir 18 valandos, Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, Aušros gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, kartu su S. E. vartojo paties nusipirktus alkoholinius gėrimus - putojantį vyną ir tokiu būdu ją nugirdė, nes 2010 metų gegužės 1 dieną, 21 valandą 08 minutės S. E. buvo nustatytas 0,84 promilių (lengvas) girtumo laipsnis.

Kaltinamasis R. R. išžagino nepilnametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, o būtent, jis 2010 metų gegužės 1 dieną, apie 18 valandą, Ignalinos rajono Dūkšto seniūnijos Dūkšto mieste, Aušros gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, lovoje, pasinaudodamas nepilnametės S. E., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle - girtumu, dėl ko ji negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja daromų veiksmų reikšmės ir priešintis įtariamajam, įkišo savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios S. E. valią lytiškai su ja santykiavo, tai yra išžagino S. E.

Kaltinamasis R. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. Dūkšto mieste ant tilto susitiko su T. G., jie turėjo alaus, paskui atėjo P. U. ir K. U. Prasidėjus lietui, jie nuėjo į darželį. Neprisimena, kas jam paskambino – ar S., ar jos draugė B. – kažkas iš jų dviejų. Jie turėjo alaus, sėdėjo ir gėrė, S. draugės nepriėjo, o S. priėjo, gal jis ją pakvietė, jie gėrė ratuku ir S. prisijungė ir gėrė kartu su jais, bet kas jai pylė, to pasakyt negali. Turėjo du butelius alaus po 2 litrus, mažų buteliukų neturėjo, gal ji atsinešė, nežino. Tada jam paskambino draugas R. N. ir jiems reikėjo į važiuot į Salaką. Jis išeidinėjo, atsisveikino, kai buvo už vartų 50-70 metrų atstumu, S. pribėgo ir paklausė, ar gali kartu važiuoti, dar prieš tai ji sakė, kad neturi šiandien kur miegoti, nes susipyko ar su mama, ar su bobute, ir jis atsakė, kad pernakvos pas jį. Jie apsikabinę ėjo ten, kur sakė ateit draugas, einant jis nusipirko šampano ir jie dviese gėrė iš 0,2 litro talpos stiklinių, paskui atvažiavo draugai ir jie išvažiavo į Salaką. Į priekį važiuodami gėrė, buvo nusipirkę šampano, S. pylė M. Paskui užvažiavo dar į parduotuvę, jis paėmė du butelius šampano ir jie atvažiavo prie jo namų. Jis, išlipinėdamas iš mašinos, pasiūlė visiems draugams užeit pas jį, bet niekas nėjo, viena S. sutiko eit su juo, draugai sakė: „būkit dviese“. Tuos du butelius šampano nešėsi su savim į namus – butą, esantį Dūkšte, Aušros g. (duomenys neskelbtini). Bute išgėrė gal po vieną taurę šampano, pradėjo bučiuotis, ir tada atsirado noras su S. mylėtis, viename kambaryje pradėjo rengtis, tada į kitą kambarį jis nunešė S. ant rankų, atsigulė, tik ji paprašė vieno: „duok man prezervatyvus“, bet pas jį prezervatyvų nebuvo, tada ji sako: „gerai, tada galima nors aš pati įkišiu“. Viskas prasidėjo taip, jie tiktai pradėjo viską daryt ir paskui jis išgirdo, kad atsidarė durys ir pamatė, kad stovi jos mama su seneliu. Tada jis nulipo nuo jos ir viskas. Kai jie įėjo, tuo metu jis buvo S. užgulęs ir atlikinėjo lytinį aktą, bet jos neprievartavo, ji pati geranoriškai sutiko mylėtis, nes jis iš anksčiau jai patiko. Lytinio akto jis nebaigė. Tai nebuvo S. pirmas kartas, kaip nustatė ekspertizė, yra daug žmonių, kurie su ja mylėjosi. Kai atėjo jos mama su seneliu, ji atsikėlė, apsirengė pėdkelnes, sijoną ir nieko nepasakius išėjo. Paaiškino, kad iki šio atvejo S. jam rašinėdavo, jie ilgokai bendravo - ne dieną ir ne mėnesį. Jis nežinojo kiek jai metų, nežiūrėjo į metus, bet žiūrėjo į jos bendravimą, S. patikdavo draugiškos vyresnių žmonių kompanijos. Teismui pagarsinus kaltinamojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad S. E. pažįsta du ar tris metus. Ji gyvena Visagine, bet anksčiau dažnai atvažiuodavo į Dūkštą pas senelius. Pastaruoju metu S. nebemato, tikriausiai ji neatvažiuoja. S. turėjo jo telefono numerį, kartais parašydavo trumpąją „SMS“ žinutę. Ji klausdavo kaip jis gyvena, ką veikia. Jis pirmas niekuomet jai nerašydavo. Jis nežinojo kokio amžiaus yra S., ji atrodė ne jaunesnė kaip 18 metų. 2010 metų gegužės 1 dieną su S. susitiko Dūkšte, vaikų darželio teritorijoje. Ji buvo atėjusi su savo draugėmis: S., B., S. Tą pačią dieną jis matė merginas, kai sėdėjo su vaikinais ant Dūkšto ežero tilto. Vėliau skambino B. ir kvietė merginas prie jų prisijungti. Kiek kartų tą dieną skambino B., neprisimena. Ar skambino S., neprisimena, bet mano, kad neskambino. Vėliau merginos atėjo į vaikų darželio teritoriją, kur suposi ant sūpynių. Ar į pavėsinę buvo atėję visos merginos, ar tik viena S., neprisimena. Jie merginoms pasiūlė išgerti, tikriausiai jis taip pat siūlė, negali tiksliai to prisiminti, S. išgėrė alaus, prievarta jos tikrai niekas negirdė, ji pati norėjo išgerti, dėl to ir gėrė. Kokį kiekį alaus ji išgėrė, tiksliai negali prisiminti, gal keturias vienkartines stiklines, o gal penkias. Vėliau S. pavėsinėje dar gėrė šampaną, nes jie jai jį buvo nupirkę. Kas ėjo į parduotuvę, neprisimena. Vėliau merginos išėjo į namus, o S. su jais pasiliko darželio teritorijoje esančioje pavėsinėje. Kiek laiko buvo pavėsinėje, nežino, atrodo, kad ne daugiau kaip vieną valandą. Vėliau pasakė draugams, kad jam reikia į namus, o iš tiesų reikėjo važiuoti į Salaką su draugais. Einant, jį pasivijo S. ir paklausė ar gali ji eiti kartu su juo. Jis sutiko, kad ji eitų kartu. Nepasakytų, kad tuo momentu ji buvo girta. Darželio teritorijoje S. sakė, kad ji negali eiti į namus, kad ją iš namų išvarė mama ar bobutė, kad ji neturi kur miegoti. Jis pasakė, kad jei ji turi problemų, gali pasilikti nakvoti pas jį. Kai S. pasiprašė eiti su juo kartu, jie nuėjo iki parduotuvės „Imeda“, kur jis nusipirko vieną butelį šampano. Išėjęs iš parduotuvės su S. taip pat gėrė šampaną, jis S. nesiūlė, o tik įpylė ir padavė, o ji išgėrė. Daug šampano jie neišgėrė, nes atvažiavo draugai ir jie važiavo į Salaką, S. važiavo kartu. Jam atrodo, kad Salake jis nupirko dar du butelius šampano, kurį jau gėrė visi kartu automobilyje. Ar S. kas siūlė, ar ji pati prašė, neprisimena. Salake ilgai neužtruko, S. net nebuvo išlipusi iš automobilio. Grįžtant dar užsuko į Kaniūkų kaimą, kur jis iš mamos pasiėmė kažkiek pinigų, už kuriuos Dūkšte dar nusipirko du butelius šampano. Tuomet draugai jį nuvežė iki jo namų, esančių Dūkšte, Aušros g. (duomenys neskelbtini). Jis kvietė ir savo draugus, siūlė jiems užeiti, tačiau jie nesutiko. Į jo namus nuėjo dviese: jis ir S., šampaną nešėsi su savimi. Namuose dar šiek tiek išgėrė, bet labai nedaug. Neatsimena, kad butų siūlęs jai gerti. Jis pasiūlė jai užvalgyti, tačiau ji atsisakė. S. nesakė, kad ji nori išeiti ar jo bijo. Vėliau kažkaip jie pradėjo bučiuotis ir glamonėtis. S. tam neprieštaravo ir nesakė, kad to nenori. S. jo paklausė ar jis turi prezervatyvą, tačiau jis jo neturėjo. S. nieko nesakė, ji nesakė, kad ji nori su juo mylėtis, bet ir nesakė, kad nenori. Iš pradžių jie buvo kambaryje, kuriame gėrė šampaną, o vėliau nuėjo į kitą kambarį, nes tame kambaryje jis negalėjo išskleisti lovos. Nuėję į jo kambarį tęsė glamones. Kada pradėjo nusirenginėti, jis negali pasakyti. Mano, kad S. buvo su sijonu. Jis nusirengė visiškai nuogai, jam atrodo, kad S. taip pat buvo nusirengusi, bent jau be sijono ir be pėdkelnių, nes tuo metu, kai atėjo jos mama, ji ieškojo savo sijono ir pėdkelnių. Lovoje jie taip pat bučiavosi. Vėliau jis įvedė savo lytinį organą jai į makštį. Kiek truko lytinis aktas, jis negali pasakyti, bet ne daugiau 5 minučių. Vieną kartą jo lytinis organas buvo išslydęs jai iš makšties ir ji pati įkišo jį atgal. Jis gulėjo ant S., lytinio akto jis nebaigė. Ji tikrai nebuvo „mergaitė“, jam atrodo, kad ji buvo turėjusi lytinių santykių. S. nesakė, kad tai ką jis daro, jai nepatinka. Ji neprašė jos paleisti, nesakė, kad ji norėtų išeiti. Jis tikrai negrasino S. ir jos per prievartą nelaikė. Kai į kambarį užėjo S. senelis ir mama, tuomet viskas ir pasibaigė. Kai jis mylėjosi su S., ji nebuvo girta ir suprato, kas su ja vyksta. Jei ji būtų jo paprašiusi „to“ nedaryti, jis tikrai būtų nedaręs. S. neišžagino. Viskas tarp jų įvyko tarpusavio sutikimu (t.2, b.l. 14-15). Taip pat papildomai paaiškino, kad nebuvo momento, kad paklaustų kiek S. metų, jis patiko S. visą gyvenimą. Prieš meilės aktą S. buvo apsvaigus, bet negirta, suprantanti ką daranti. S. galėjo išeit iš buto, jeigu ji būtų nenorėjus, tai nebūtų ir ėjus pas jį į butą.

Nukentėjusioji S. E. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), jai 14 metų. Tas žmogus R. R., jam 25 metai, jį pažįsta nuo vaikystės, nes ten kur jis gyvena, jos kaimas. Su juo ji nebendravo, nesusitikdavo, jos kaime yra pliažas, kuriame R. R. būdavo su draugais. Nežino, ar jis žinojo kiek jai metų. Tą dieną ji su draugėmis B. N., S. D. ir R. R. pussesere S. R. vaikščiojo po Dūkštą, kalbėjo, alkoholio negėrė. Iki to įvykio alkoholio buvo ragavusi du kartus. Tą dieną gėrė šampaną, taip pat stiklinę alaus. Šampano išgėrė daugiau kaip butelį, jautėsi girta, sukosi galva, bet eiti nebuvo sunku. Alkoholį gėrė visi, draugės alkoholio negėrė. Nesakys iš kur atsirado alkoholis ir kaip jį pradėjo gerti. Tikrai nenorėjo jo gerti. Išprievartavimas atsitiko R. namuose, tai buvo po to, kai gėrė alkoholį. Ji nežinojo kas vyks R. namuose, neįsivaizdavo. Ji žinojo, kad eis pas jį. R. ją išprievartavo. Po to atvažiavo policija, mama, senelis. Ji važiavo į policiją, pas ginekologą. Pirmiausia atvažiavo mama su seneliu, jie užėjo į butą ir paskambino į policiją. Tuo metu, kai užėjo į butą, ją prievartavo. Jų nematė, tik išgirdo. Neatsimena ką jie sakė. Tuo metu, kai ją prievartavo, ji buvo su sijonu, maike. Neatsimena kaip atrodė kambarys, kuriame buvo. Jie buvo lovoje. Kai atėjo mama su seneliu, ji iš ten išėjo. Buto durys nebuvo užrakintos, jie atsidarė ir įėjo. Ji nežinojo, kad durys neužrakintos. Ji buvo neblaivi, todėl buvo sunku susiorientuoti. Bute gėrė šampaną, ji nenorėjo gerti. R. tada nieko nekalbėjo, nieko nesakė. Neatsimena kaip atsirado ant lovos. Tuo metu, kai ją prievartavo, ji negalėjo išeiti. Kaip ji išeis, kai ant jos guli. Kai ją prievartavo, ji nieko nedarė. R. sakė, kad nelįstų, kad nenori ir šiaip, neatsimena, ką R. sakė. Aišku, kad jis lindo, bet neatsimena kaip. Jis bučiavo jos visą kūną, ją glamonėjo. Kažkuriuo momentu ji liko su sijonu ir su maike. Neatsimena ar jis nuėmė rūbus, ar ji pati, nežino ar suprato kas bus. Galbūt automatiškai supranti ko jis nori, jeigu lenda. Ji suprato, kad jis nori lytinių santykių ir sakė kad nelįstų. Kai jis ją bučiavo, lietė, buvo nemalonu. Lytinio akto metu jai skaudėjo, tai buvo pirmas kartas. Ji norėjo pasipriešinti, bet negalėjo jam pasipriešinti, nes buvo girta. Kai atėjo mama ir senelis, ji neišsigando. R. jos neskriaudė, negąsdino. Atsistojusi iš lovos galėjo pati paeiti. Kreivai, bet galėjo. Kiek laiko truko prievartavimas, nežino. Neatsimena ar kam nors skambino po įvykio. R. jai skambino, ji sakė, kad neskambintų. Draugės klausė kas buvo, ji ir pasakė kas buvo. Po įvykio labai skaudėjo lytinius organus. Neatsimena kaip buvo apsirengęs R., kaip atsirado jo bute ir kaip atsigulė. Atvažiavo mašina, į butą nuėjo tik jie dviese. Iš tikro nežinojo, kad važiuoja į jo butą, buvo išgėrusi, todėl negalėjo niekur kitur eiti. Neatsimena ar kam sakė, kad neturi kur nakvoti. Bute jis lindo, bet negrasino. Ji gulėjo ant nugaros, o R. ant jos. Neatsimena ar visą laiką gulėjo ant jos ar dar kažkaip. Pirmiausia gal jis atsistojo, nes ji galėjo atsikelti tik jam nulipus. Pasipriešinti jam trukdė tik jos girtumas, daugiau niekas. Ji vos paėjo, todėl negalėjo pasipriešinti. Negalėjo jo pastumti, nes jis tris kartus daugiau už ją sveria. Šampaną pilstė jis, kiek bute išgėrė šampano, neatsimena, ji pasakė, kad nenori gerti. Neatsimena, ar jis ją nurengė. Kokius veiksmus turi omeny, sakydama „išprievartavimas“, nežino. Kaip įmanoma nesuprasti, kad ją prievartauja. Kaip gali nesuprasti, kai kiša savo lytinį organą į jos lytinį organą. Kai R. kišo jai skaudėjo, ar buvo kraujo nežino. Neatsimena kokia buvo lova ir kaip buvo jos kojos. R. galva buvo prie jos galvos. Nežino kur buvo jo pilvas, nežiūrėjo. Kai atėjo, lova buvo išskleista. Ant lovos buvo paklodė, pagalvės, patalynė. Jis dar anksčiau nei ant lovos, lindo prie jos. Pirmame kambaryje ji sėdėjo ir susirašinėjo „SMS“ žinutėmis. Ten gėrė ir šampaną. Tada jis pradėjo prie jos lįsti. Neatsimena kaip perėjo į kitą kambarį. Jis sakė eiti į jo kambarį, o toliau neatsimena. Tai, kad buvo išgėrusi, žinučių rašymo neapsunkino. Po įvykio sužalojimų nebuvo. Ginekologė sakė, kad ten, kažkur viduj, yra mėlynė. Ant kažkurios rankos ir ant kažkurios kojos buvo mažos mėlynės. Ji pati nematė, bet matė gydytojas. Nežino nuo ko atsirado mėlynės, gal anksčiau jos buvo. Nemano, kad to įvykio metu kažkaip galėjo atsirasti. R. nemušė jos, jokio smurto nebuvo, bet jis nereagavo, kai sakė, kad nieko nenori. Ji sakė žodžiais, kad nenori. Neatsimena, ar nenorą rodė kokiais nors veiksmais. Mano, kad R. pasinaudojo tuo, kad ji buvo išgėrusi. Jei ir nebūtų skaudėję, taip pat manytų, kad ją išprievartavo. Jei mama ir senelis nebūtų atėję, nežino kaip būtų buvę. Tėvams būtų pasakiusi kas įvyko. Gal po kokios savaitės internete parašė kas buvo. Girdėjo frazę „Aš jo nepaklausiau ir padariau savo“. Taip parašyta po jos nuotrauka susirašinėjimo svetainėje. Tai nieko bendro neturi su įvykiu, nesvarbu su kuo tai susiję. Gal po įvykio atsirado frazė „Galvokit, kalbėkit ką norit, tik mes abu žinom“. Tai paprasta frazė, iš galvos. Ji irgi užrašyta (duomenys neskelbtini) po nuotrauka. Nieko nežinodami visi kalba, todėl tokia frazė ir atsirado. Šita frazė sako, kad jai nieko nereiškia, ką jie sako. R. gal ji neapkalba. Taip buvo iš tikrųjų, kaip papasakojo (t.1, b.l. 39-43).

Liudytoja G. E. parodė, kad ji yra nepilnametės nukentėjusiosios S. E. motina, ji su S. gyvena Visagine, o jos tėvai - Dūkšte. 2010 m. gegužės 1 d. leido S. važiuoti pas senelius į Dūkštą, senelis baigė penktadienį darbą ir apie 16 valandą pasiėmė S. iš namų ir kartu nuvažiavo į Dūkštą. Šeštadienį ji atvažiavo į Dūkštą apie 15 valandą, S. namuose nebuvo. Močiutė pasakė, kad S. buvo leista iki 17 valandos būti pas B. N., ir jau 17 valandą ji turėjo grįžti namo. Ji pradėjo rašyti S. „SMS“ žinutes, negavus atsakymų pradėjo jai skambinti, skambino ir senelis, bet ji nebekėlė ragelio. Tada suprato, kad kažkas atsitiko, nes ji visada atrašo ir pakelia ragelį. Ji nuvažiavo pas B., duris atidarė B. brolis R. N. ir, paklausus jo gal jis žino kur yra S., jis atsakė, kad S. buvo su jais, bet dabar visi išsiskirstė ir ji liko tiktai su R. R. ir matyt nuėjo pas jį namo. Ji su seneliu rado R. R. butą, adreso neatsimena, butas (duomenys neskelbtini) aukšte, ir su S. seneliu N. A. įėjo į butą. Buto durys buvo nerakintos. Buto koridoriuje ji pamatė S. daiktus - rankinę ir drabužius, kambaryje stovėjo dvi stiklinės ir, berods, tuščias šampano butelis, o kitame kambaryje lovoje pamatė sėdinčią ant lovos S., kuri dėvėjo viršutinį drabužį ir sijoną, nebuvo ant kojų timpų ir nebuvo kelnaičių, timpos ir kelnaitės gulėjo ant grindų koridoriuje. S. pašoko, ėmė verkti ir ji paklausė: „ar tave išprievartavo“? Ji pasakė: „taip“. R. R. irgi buvo lovoje, buvo rankšluosčiu apsijuosęs per taliją. S. verkė, ant kojų ji beveik visiškai nestovėjo, tiktai prašė greičiau iš ten išeiti. R. R. bute jie buvo labai neilgai, tik išvedė S. Dar matė ant patalynės kraujo dėmes, suprato, kad mergaitė buvo išžaginta, kadangi buvo pažeista mergystės plėvė, iš ten ir kraujas. R. R. atrodė neblaivus ir ji jo klausė: „kodėl tu tai padarei, kam tu tai padarei, ar tai buvo pirmas kartas“. Jis pasakė: „aš nenoriu į tai atsakyti“, ar „neatsakysiu“, ar „koks jūsų reikalas“, kažkas tokio, bet jis neatsakė į tą klausimą. Ir kai ji pasakė, kodėl tu tai padarei, jis atsakė: „ji pati norėjo“. Ji išvedė S. už parankės, kadangi ji buvo tikrai labai stipriai apsvaigus, ant kojų nestovėjo dėl alkoholio, svyravo ir ji koridoriuje ją pagavusi ir vedė už parankės. Laiptais lipant ji su seneliu vedė S. už parankių. Po to jie iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, apie 21 valandą važiavo į Visagino ligoninę pas budintį ginekologą, kuris apžiūrėjo S. Tada važiavo į policijos poskyrį ir buvo atliktas alkoholio testas, po to grįžo namo. Pirmadienį važiavo į ekspertizę į Uteną, po to į Vaikų raidos centrą „Vaikų namas“, nuo gegužės pradžios pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, turėjo apie 10 konsultacijų, važiavo į Naują Vilnią į psichiatrijos ekspertizę. Paaiškino, kad iki to įvykio S. su R. R. buvo pažįstami tiek, kiek augo tame pat miestelyje ir ėjo į tą pačią mokyklą ir jai atrodo, kad jie nebendravo. R. R. gyvena Dūkšte visą laiką ir žinojo, kad yra tokia S., kuri eina į mokyklą ir gyvena pas senelius. Mano, kad R. R. galėjo žinoti, jog S. yra nepilnametė to įvykio metu, nes kai R. N. atidarė duris, ji dar jo klausė, ką S. ir R. R. gali turėti bendro ir ar jis galvoja, kad ten kažkas gali vykti“, R. N. pasakė: „ne, nemanau, kadangi S. yra tik 14 metų“, ir dėl to ji žinojo tikrai, kad R. R. žino apie tai. Taip pat paaiškino, kad S. sakė: „bėgam iš čia, aš labai bijau“, S. bijojo, kad užmušti gali, taip ji ir sakė. S. bijojo R. R. ir kai atvažiavo policija, ji nenorėjo duoti parodymų, kadangi sakė, kad R. R. sakydavo, kad ar senelį nužudys, ar kažkas tokio bus, kad jeigu ji kalbės, jei ji duos parodymus - seneliams bus blogai. Kai ji birželio mėnesį vežė pareiškimą, kai jis laužėsi į kaimynės, į senelio duris, šūkavo laiptinėje, kad „užmušiu“. R. R. grasino užmušti S. senelį ir pliaže daug žmonių tai girdėjo ir matė, kad jis grasino nužudyti senelį. Po įvykio R. R. bandė ieškoti kažkokių santykių su S. – veržėsi į senelio namus ir į kaimynės ir šaukė: „duokit S.“, tai pasakojo S. senelis ir kaimynė. Paaiškino, kad šiuo įvykiu S. buvo padarytas poveikis, ją dažnai kviečia į mokyklą S. auklėtoja ir mokytojai, suprastėjo pažymiai, jaučiasi jos agresyvumas, uždarumas; mergaitės tos, su kuriomis draugaudavo, dabar jau nebedraugauja, į jokius būrelius neprišnekint, labai nepasitiki žmonėmis, ypatingai uždara ir agresyvi, pas senelius į Dūkštą viena visiškai nevažiuoja, kai būna Dūkšte, viena iš namų pas drauges nebeina. Liudytojas N. A. parodė, kad nukentėjusioji S. E. yra jo anūkė, G. E. – jo dukra. 2010 m. gegužės 1 d. atvažiavo dukra viena, o S., kurią jis iš vakaro atsivežė pas save iš Visagino, apie 10 - 11 valandą pasakė, kad eis pas drauges ir grįš apie 14 - 15 valandą, ji visada ateidavo laiku, jei vėluodavo, tai 15-30 minučių. 15 valandą jos nebuvo, dukra G. važiavo jos ieškoti, grįžo neradus, tada jie važiavo abu jos paieškot, apvažiavo Dūkštą, nerado. Kažkas mieste pasakė, kad matė su R. kompanijoje, sužinojo, kur jis gyvena. Nuėjo prie buto durų, paskambino į duris tris kartus, bet niekas neatsiliepė, tada paspaudė durų rankeną, durys atsidarė ir jie užėjo į butą - jis pirmas, dukra iš paskos. Kambaryje iš kairės pusės pamatė šampano butelį, taures, saldainius, kitame kambaryje nieko nebuvo. Kambaryje iš dešinės pusės durys buvo uždarytos, jis atidarė duris ir pamatė lovoje iš po antklodės kyšančią R. R. galvą ir daugiau nieko, patraukė antklodę ir pamatė S., kuri iki pusės buvo tik su marškinėliais ir daugiau nieko, o R. buvo visiškai nuogas. Tada pasakė: „ką tu darai, R.“. Jis išėjo į kitą kambarį, paskui R. R. apsirengė ir atėjo jam iš paskos, pasakė: „nieko aš nedariau, čia aš nekaltas“. Jam buvo stresas. S. atsikėlė iš lovos kaip „zombis“ koks, jam net baisu pasidarė, kas su ja darosi, ji buvo kaip nesava, kaip kitas žmogus, nei jėgų, nieko, labai panaši į girtą žmogų, labai apsvaigusi, jos veidas buvo visas raudonas, taip pat matėsi, kad R. R. išgėręs. S. pašnibždom sakė: „bėgam greičiau iš čia“. Motina iškvietė policiją ir greitąją. Kai atvažiavo policija, R. R. nebuvo, nes jis iš savo buto kažkur išėjo. Paaiškino, kad po to įvykio gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje R. R. buvo priėjęs prie jo ir sakė: „nereikia šito, aš čia nieko nedariau, nekaltas, kam jūs norit mane pasodint“. Jis atsakė, kad jie nenori jo sodinti, reikia teisybės ir viską išaiškint. R. R. sakė: „galim susitart, užmokėsiu, kiek reikia“. Jis suprato, kad R. R. nori, kad byla būtų nutraukta ir dėl to siūlo pinigus. Paaiškino, kad negali pasakyti, jog jie santykiavo tuo metu, kai jis įėjo į kambarį, bet ant jos šono jis buvo užvirtęs, kažkaip apkabinęs, dviem trečdaliais ant jos užvirtęs. Smurto požymių, sumušimo nematė, bet veidas buvo labai raudonas ir ištinęs. Iš pradžių S. verkė, paskui nusiramino. Taip pat paaiškino, kad su berniukais Dūkšte S. nedraugavo, S. iki to įvykio buvo sakiusi, kad Kaniūkuose šokiuose R. R. jos neduoda niekam skriausti, globoja ją, o kad ji draugauja su R. R., nesakė.

Liudytoja B. N. parodė, kad bendrauja su S. E., su ja kelis metus kartu mokėsi. 2010 m. gegužės 1 d. ryte S. jai paskambino ir jos susitiko, kartu vaikščiojo, susitiko su kitomis draugėmis - S. R. ir S. D., bet jos greitai išėjo. Jos nuėjo į darželį, kur buvo R. R. ir dar kiti 3-4 vaikinai, jie sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alų. Jis siūlė visom išgerti alaus, ar kažko, tada kažkodėl S. išgėrė su juo. Ar daug išgėrė, nematė, nes ji su S. ir S. nuėjo truputį toliau, o S. pavėsinėje sėdėjo ir kalbėjo su R. R. Po to jos ėjo pasivaikščioti, S. pasiliko darželyje, bet po 15 minučių vėl atėjo prie jų, o vėliau pasiliko kažkur Dūkšte, mieste su ja išsiskyrė. Su S. susirašinėjo „SMS“ žinutėm, po kiek laiko ji parašė, kad kažkur išvažiavo, paskui skambino ir sakė, kad ji yra pas R. R. ir kad jos iš ten neišleidžia. Ji pasakė S.: „tai išeik, ką tu ten darai“, S. atsakė, kad „šiaip“. Ji klausė S., kaip ji ten atsirado ir ką ji ten daro, S. atsakė, kad ji atėjo, nes ji jau girta ir kad jos neišleidžia. Ji pasakė, kad nieko negali padėt. Po kiek laiko ji skambino S., bet telefonas buvo išjungtas ir vėliau sužinojo kas įvyko. Paaiškino, kad jos akivaizdoje S. darželyje išgėrė kelias vienkartines plastikines stiklines kažkokio gėrimo, R. R. visoms tuo metu ten buvusioms merginoms siūlė išgerti, sakė: „gal norit atsigerti“, jos nesutiko, o S. iš pradžių atsisakė, bet vėliau kažkaip vieną stiklinę paėmė, o dar vėliau – kitą. R. sakė: „išgerk, išgerk, jeigu nori“. Paaiškino, kad kai ji jau buvo namuose, jai kažkas perdavė S. telefoną, kad jį perduotų S. ir kad S. jai paskambino ir pasakė: „Va, mane išprievartavo R. R.“, pasakė, kad „aš dabar namie, kitam kambary policija, dabar negaliu kalbėt, susitiksim, papasakosiu“. Taip pat paaiškino, kad kažkada S. jai paskambino ir pasakė: „aš pasakysiu močiutei, kad lieku pas tave, o iš tikrųjų būsiu su R. R.“, kažką sakė apie R. R., o ar jie bendravo, nežino, taip pat nežino, ar iki įvykio S. bendravo su R. R. telefonu, „Skype“, ar elektroniniu paštu.

Liudytoja S. R. parodė, kad kaltinamasis R. R. jos pusbrolis. 2010 m. gegužės 1 d. Dūkšto mieste ji ir B. N. susitiko su S. E., joms paskambino R. R. ir pakvietė ateit į darželį pakalbėt. S. pasakė: „einam, einam“ ir jos nuėjo į darželį, S. paklausė: „gal kas turi parūkyti“. R. R. pasakė, kad neturi, bet ten buvęs T. G. davė S. parūkyti. Ji parūkė ir tada R. R. pasiūlė jai išgert. S. iš pradžių atsisakė gerti, bet paskui pasakė: „na, gerai, įpilkit man truputį alaus“ ir pradėjo su jais gerti. Ji su B. sakė S.: „einam namo, jau gana“, S. pasakė, kad dar pabus. Ji pasiliko, o jos išėjo. Čia viskas vyko darželio teritorijoje, ten buvo apie valandą, gal mažiau, darželio teritorijoje buvo R. R., T. B., T. G. ir K. U., jie buvo kažkiek išgėrę. Tada ji su B. nuėjo namo, o S. pasiliko. Paskui dar S. paskambino, siūlė jai eiti pasivaikščioti, ji sakė: „ne, aš su jais pabūsiu“. Vakare, po to įvykio, jos susitiko su R. R., kuris pasakė, kad nelaimė atsitiko, sakė, kad S. neišprievartavo, viskas buvo ne taip kaip kiti galvoja. Kitą dieną S. jai paskambino ir pasakė: „ką tu ten per Dūkštą gandus leidi, kad manęs R. neišprievartavo“, pradėjo grasinti ir baigė pokalbį. Paaiškino, kad R. R. siūlė joms parūkyti, bet paskui pats sakė, kad jos per jaunos, kad negadintų savo sveikatos. R. R. žinojo jų visų amžių, tame tarpe ir S., žinojo, kad jos visos klasiokės.

Liudytojas P. U. parodė, kad nukentėjusiąją S. E. pažįsta iš matymo, ji atvažiuoja pas savo senelius, gyvenančius netoli jo namų, žino, kad jai apie 14-15 metų. Tą dieną susitiko su R. R. Dūkšto mieste, išgėrė truputį alaus ir nuėjo į darželį, ten jo teritorijoje sėdėjo ir gėrė alų, kartu buvo T. B., K. U., R. R. ir T. G.. Jiems begeriant alų, atėjo S. su B. ir dar viena mergina. Jos atėjo, pasėdėjo, iš tų trijų merginų tik S. gėrė alaus – išgėrė porą stiklinių 5 laipsnių alaus, kas jai pylė ir padavė alų, neatsimena. S. nebuvo apsvaigusi, buvo linksma, net nepasakysi, kad ji gėrė. Paskui R. R. pasakė: „einu aš namo“. Tada S. sako: „palauk, aš tave palydėsiu“. Tuo viskas ir baigėsi. Liudytojas K. U. parodė, kad buvo ant tiltuko su broliu, T., R. ir dar su kažkuo, paskui perėjo į darželį ir ten sėdėjo, gėrė alų ir kažkaip atsirado tos trys merginos - S., B. ir S. S. ir B., atrodo, šeštokės, o S. nežino „kelintoke“. Pasiūlė stiklinę alaus S., ji paėmė tą stiklinę alaus ir išgėrė. Paskui sėdėjo, tada R. R. ėjo namo ir S. jį pasivijo. Daugiau nepamena. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos savo parodymus patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. U. parodė, kad 2010 metų pavasarį ėjo Dūkšte pro vaikų darželio teritoriją ir pamatė pavėsinėje daug jaunimo. Kas ten tiksliai buvo, negali pasakyti, tik žino, kad ten buvo R. R. Vaikinai pavėsinėje turėjo alaus, kurį patys ir gėrė. Į vaikų darželio teritoriją atėjo merginos B., S. ir S., kokiu tikslu jos atėjo, nežino. S. atvažiuoja į Dūkštą pas senelius, o šiaip ji gyvena Visagine, jos nepažįsta, žino tik iš matymo. Merginos buvo priėję prie jų pasikalbėti, pasiklausyti muzikos. Atsimena, kad S. tikrai išgėrė vieną stiklinę alaus, kas jai pasiūlė išgerti, neprisimena. Ji galėjo atsisakyti gerti, niekas jos gerti nevertė. Merginos šiek tiek pabuvo, o vėliau B. ir S. išėjo į namus, o S. dar buvo pasilikusi su jais pavėsinėje. S. su visais vienodai bendravo, neišskiriant nei vieno. Po kurio laiko R. R. susiruošė eiti į namus, jis neatrodė labai girtas. S. išėjo R. R. iš paskos, o kur jie abu nuėjo, negali pasakyti. Negirdėjo, kad S. būtų sakiusi, kad ji bijo eiti į namus. Girdėjo kas paskui Dūkšte įvyko tarp S. ir R. R., ar pastarasis galėjo nuskriausti S., jis nežino (t.1, b.l. 78-79).

Liudytojas T. B. parodė, kad 2010 m. balandžio gal 31 d., tiksliai neprisimena, jis su K. ir P. U. Dūkšto mieste ant tiltuko sutiko R. R. Tada sugalvojo nueit į darželio teritoriją pagert ir nuėję ten gėrė alų – turėjo porą butelių 2 litrų talpos 5 laipsnių alaus. Tada atėjo merginos S., S. ir B. pasisupti ant sūpynių. Visos buvo atėjusios prie jų, šnekėjo, alaus lyg tai išgėrė S., kas jai pasiūlė ir kas įpylė alaus, neatsimena. Paskui dvi merginos išėjo, o S. pasiliko. Pabuvus R. R. pasakė, kad eina namo ir ėjo, o S. jį pasivijo, sako:„ aš tave palydėt noriu“. Ir jie išėjo kartu. Daugiau tą dieną nebuvo susitikęs su S. ir R. R. Iki tos dienos buvo girdėjęs apie S., bet bendraut su ja anksčiau neteko. Tada jai buvo 14 metų, tą žinojo. Nelabai normalu, kad keturiolikmetė gėrė su jais alų. Mano, jog žinojo visi, kad ji nepilnametė. Tada, kai gėrė, jam buvo 15 metų. Jis žinojo, kad S. 14 metų, nes S. anksčiau Dūkšte mokėsi ir buvo B. ir S. klasiokė. S. išgėrė gal kokias dvi stiklines alaus, nežino, ar ji kažkiek apsvaigo.

Liudytojas T. G. parodė, kad tą dieną susitiko ant tilto su R. R. ir kitais vaikinais, gėrė alų – turėjo du 2 litrų talpos butelius. Prasidėjo lietus ir nuėjo į vaikų darželio teritoriją, kur toliau gėrė alų ir atėjo ta S. ir dar dvi iš matymo pažįstamos merginos. S. priėjo prie jų, gėrė su jais alų, kiek jai metų, jis nežinojo, ji buvo panaši į suaugusiąją. Tada R. R. kažkas paskambino ir jis turėjo į Seną Dūkštą važiuot, atsistojo eit ir iki vartų nepriėjus, S. prie jo pribėgo, sakė: „aš einu su tavim“. R. R. sakė: „ne, aš važiuoju savo reikalais, o tu būk čia, būk su savo draugėm“. Ji apkabino R. R. ir pasakė: „aš važiuosiu“ ir jie abu išėjo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šių savo parodymų nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. parodė, kad 2010 metų gegužės 1 dieną, apie 11 valandą, su R. R. susitiko Dūkšte ant tilto, išgėrė alaus, kas be jų dar buvo ant tilto, neprisimena. Pasėdėję nuėjo į vaikų darželio teritoriją, kur toliau vartojo alų. Po kurio laiko į teritoriją atėjo trys jaunos merginos, kurias pažįsta tik iš matymo. Tos mergaitės suposi ant sūpynių, vėliau viena iš jų, blondinė vardu S., priėjo prie jų. Ji pagrinde šnekėjo su R. R., jam atrodo, kad jie buvo pažįstami. Vėliau ji paprašė jai įpilti alaus, pasakė, kad nori išgerti. Kuris iš jų jai įpylė alaus, neprisimena. S. alų išgėrė, ar ji buvo girta, pasakyti negali. Ar kitos merginos buvo prie jų priėję, neprisimena. Po kurio laiko R. R. susiruošė eiti į namus, nes jau buvo gerokai išgėręs. S. jam pasakė, kad ji eis su juo kartu ir jie abu nuėjo. Kur nuėjo R. R. su S., nežino (t.1, b.l. 87-88). Po šių parodymų pagarsinimo liudytojas taip pat paaiškino, kad S. neatrodė kaip keturiolikmetė, atrodė, kad yra vyresnė, nes bendravimas visai kitoks, rengiasi visai kitaip - viliojančiai. Pagal savo elgesį, pagal kalbą ir apsivilkimą ji atrodė 17-18 metų amžiaus. Jo akivaizdoje S. išgėrė 2-3 plastmasinės stiklines.

Liudytojas R. N. parodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. jam paskambino M. M. ir pasakė, kad išeitų į lauką, nes važiuoja į Salaką, kaip tarėsi. Jis išėjo į lauką, automobilyje „Opel Astra“ už vairo sėdėjo A. B., jis atsisėdo šalia jo, gale jau sėdėjo M. M., R. R. ir S., kurios pavardės nežino. Visi važiavo į Salaką jo reikalais, nes jam reikėjo pas pusbrolį, o kiti važiavo už kompaniją. Pakeliui į Salaką sustojo prie parduotuvės Senojo Dūkšto kaime, kur R. R. nupirko vieną ar du butelius šampano, važiuojant M. M., R. R. ir S. gėrė šampaną, matė, kad gėrė ir S. Jie trumpam nuvažiavo ir grįžo atgal į Dūkštą ir jis daugiau nebuvo su jais. S. kelionės metu elgėsi ramiai, buvo atsipalaidavusi, gėrė kartu, niekas nekalbėjo, nesiūlė, siuntė ratu ir gėrė. Jis nežino, ar S. yra pilnametė, ji atrodė jaunesnė, bet kiek jai metų, tikrai nežino. Tą pačią dieną, apie 15 - 17 valandą pas jį į namus užėjo S. mama, klausė, kur jos dukra. Jis pasakė, kad ji važiavo kartu su jais, išvardino visus, su kuo buvo. Taip pat paaiškino, kad visko gerai neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, kad 2010 metų gegužės 1 dieną, apie 14 valandą, paskambino R. R. ir pasakė, kad kartu su juo važiuos į Salaką pas savo giminaitį. Automobilyje „OPEL ASTRA“, kurio valstybinio numerio ženklo neprisimena, sėdėjo M. M., o vairavo A. B. Automobilio gale sėdėjo R. R. ir S., kurios pavardės nežino. Jis taip pat atsisėdo į automobilio galą ir visi nuvažiavo į Salaką. Automobilyje buvo butelis šampano, kurį visi kartu gėrė. Jis šampano negėrė. S. taip pat gėrė šampaną. Ar jie tuo metu jau buvo girti, jis nepasakyti negali, gal ir buvo kažkiek išgėrę, bet tikrai nebuvo girti. S. šampaną gėrė savo noru, niekas jos nevertė to daryti, ji pati norėjo, dėl to ir gėrė. Salake jis susitiko su savo giminaičiu, pasišnekėjo ir visi grįžo atgal. Važiuodami į Salaką buvo sustoję Senajame Dūkšte prie parduotuvės, kurioje R. R. nusipirko dar butelį šampano, kurį jie taip pat išgėrė. Kur jie buvo prieš važiuojant į Salaką ir ką veikė, jis nežino. Grįžus iš Salako A. jį užvežė į namus ir paliko, o kur jie patys nuvažiavo, nežino. S. jis nepažįsta, žino, kad ji atvažiuoja į Dūkštą pas savo senelius. Ar S. yra iš anksčiau pažįstama su R. R., nežino, nėra matęs jų kartu. Girdėjo, kad S. nėra labai gera mergaitė, kad ji mėgsta pabūti su vaikinais, mėgsta kompanijas. Važiuojant į Salaką, S. pasakė, kad neturi kur pernakvoti, kodėl ji taip sakė, nežino, gal ji bijojo eiti į namus dėl to, kad buvo išgėrusi, ar dėl kažkokių kitų priežasčių. R. R. jai pasiūlė pernakvoti pas jį namuose, jei tik ji nori. R. R. nėra „šventasis“, tačiau jis nėra blogas žmogus ir jis negali patikėti, kad galėjo išprievartauti S. Apie tai, kad kažkas tarp jų įvyko, jis sužinojo iš miestelio gyventojų. S. paskambinusi jam pasakė, kad paminėjo jo vardą policijai, nes kartu važiavo į Salaką, todėl jį gali iškviesti apklausai. Dar ji sakė, kad policija klausinėjo apie tai, kas įvyko, bet ji policijai nieko nesako. Vėliau „SMS“ žinutėse ji rašė, kad policijai nieko nesako ir nesakys, ji rašė, kad nuo 14 metų ji gali mylėtis su vaikinais abipusiu sutikimu, todėl, jei ji nieko nesakys policijai, nieko R. R. ir nebus. Jis nežino iš kur ji tai žino, matyt jai kažkas tai paaiškino. Jis nemano, kad R. R. galėjo S. nuskriausti, gal tiesiog ji išsigando mamos. S. „SMS“ žinučių jis neišsaugojo, nes jas iš karto ištrina. Šiuo metu ryšių su S. nepalaiko (t.1, b.l. 56-57).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį važiavo savo mašina, kurią vairavo A. B. Dūkšte prie apleisto pastato sėdėjo R. R. su S., kurios pasiėmė, dar pasiėmė R. N. ir važiavo į Salaką. Jis sėdėjo mašinos priekyje, o kiti gale. Nuvažiavo į Salaką, sustojo Senam Dūkšte, kažkas nuėjo į parduotuvę šampano, važiuodami į Salaką gėrė šampaną - gėrė jis, R. R. ir S. Primygtinai gerti šampaną S. niekas nesiūlė, ji gėrė savo noru. Niekas net nesiūlė, tiesiog pylė ir gėrė ratuku be jokios prievartos, S. normaliai gėrė su visais. Pakeliui S. šnekėjo su kažkokia drauge, prašėsi pernakvot, nes bijojo į namus eit išgėrus. Tada, kai ta draugė jos nepriėmė, ji sakė, kad neturi kur nakvoti ir pasiprašė pas R. R., sakė: „eisiu su tavim“ ir juos išleido prie R. R. namų. Iki tos dienos jis negirdėjo šnekos, kad R. R. draugauja su S. Jis tiksliai nežinojo kiek S. metų, galvojo kad 16-ka tikrai. Taip pat paaiškino, kad visko gerai neatsimena. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. paskambino R. R. ir paprašė paimti jį pasivažinėti automobiliu, penktadienį jis girdėjo, kad R. N. planuoja važiuoti pas savo giminaitį į Salaką ir paprašė paimti jį kartu. Su R. N. jis buvo sutaręs važiuoti jo automobiliu „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė, kad automobilį pavairuotų jo draugas Artūras. Kartu su Artūru nuvažiavo prie apleisto pastato, kuris yra prie Dūkšto seniūnijos, ten buvo R. R. kartu su S. Jie abu sėdėjo ant palangės, jam atrodė, kad jie tuo metu jau buvo apsvaigę nuo alkoholio ir dar turėjo su savimi butelį šampano, kuris buvo atidarytas ir kurį jie abu tuo metu gėrė, S. taip pat gėrė šampaną. Ji pati gėrė šampaną savo noru, R. R. jos neprašė ir nereikalavo, kad ji gertų. S. su R. R. įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo prie R. namų ir visi kartu važiavo į Salaką. Važiuodami sustojo Senajame Dūkšte prie parduotuvės, kurioje R. R. nusipirko dar vieną butelį šampano, kurį pakeliui gėrė. S. taip pat gėrė šampaną, jis tai matė. S. beveik visą laiką šnekėjo telefonu su savo drauge, sakė, kad ji bijo eiti į namus dėl to, kad yra išgėrusi, prašė, kad draugė ją priimtų pas save nakvoti, bet greičiausiai draugė nesutiko, nes vėliau ji visiems pasakė, kad neturi kur nakvoti. Tuomet R. R. jai pasakė, kad ji galinti nakvoti pas jį namuose ir S. pasakė, kad gerai. Kai nuvažiavo į Salaką, visi išlipo iš automobilio, o S. pasiliko sėdėti jame. S. tuo metu jau buvo gerokai apsvaigusi. R. pašnekėjus su savo giminaičiu, visi grįžo atgal į Dūkštą. Šampanas tuo metu jau buvo pasibaigęs. Dūkšte sustojo visai netoli R. R. namų, R. nuėjo į savo namus, R. su S. taip pat išlipo. Ar jie tuo metu nuėjo pas R. R., jis jau nebematė, nes su A. nuvažiavo pas jį į namus (t.1, b.l. 52-53).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį Dūkšto mieste jam paskambino M. M. ir paprašė pavairuoti jo mašiną. Jis nuėjo, jie atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo prie R. R. namų, ten prie apleisto pastato sėdėjo R. R. su S., kurie buvo akivaizdžiai apsvaigę, ten buvo tuščias butelis šampano. Jie atsisėdo pas juos į mašiną ant galinės sėdynės ir nuvažiavo prie R. N. namų, paėmė pastarąjį ir važiavo į Salaką. Pakeliui sustojo Sename Dūkšte, R. R. pirko du butelius šampano. Nuvažiavo į Salaką ir po 20-30 minučių važiavo atgal. Šampaną gėrė, kai važiavo į priekį, iškart nuo parduotuvės, niekas jo nepilstė, tiesiog iš butelio gėrė. Jis vairavo, negėrė. Važiuojant iš nuogirdų suprato, kad S. turėjo nakvoti pas savo draugę, bet draugei gal nesigavo priimti S., tai kai važiavo atgal, S. sakė, kad nenori eiti pas senelius, nes yra šiek tiek išgėrus ir nenori seneliams rodytis. Ir tada juokais, ar ne juokais R. R. pasakė: „S., gali nakvoti pas mane“, ji pasakė: „gerai“. Grįžo į Dūkštą, išleido prie R. R. namų R. N. ir R. R. su S. Tuo metu jis nežinojo kiek S. metų, jam susidarė įspūdis, kad ji kokių 17-18 metų amžiaus. Liudytoja E. B. parodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kelių policijos patrule, kartu dirbo A. L. Tą dieną patruliuojant Dūkšto miestelyje iš budėtojo gavo pranešimą, kad Dūkšto miestelyje, Aušros gatvėje yra išžaginta nepilnametė, atrodo, kad netgi pranešė kas, galimai, išžagino. Kartu su A. L. nuvyko į įvykio vietą prie namo, kuriame gyvena R. R. Prie namo stovėjo automobilis, kurio viduje buvo verkianti nukentėjusioji. Nukentėjusioji visai nieko nešnekėjo, ji sakė kad nieko nesakys, kad ji bijo. Tada atvažiavo kriminalinės policijos tyrėjas E. L. R. R. tada ten vietoje nebuvo, paskui kiti tyrėjai buvo atvažiavę ir jį kažkur susirado.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirba Ignalinos rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialiste. Per jos budėjimą buvo priimtas iškvietimas, kad gal išprievartavo merginą Dūkšte. Iškart nuvažiavo į Dūkštą, prie namo kieme stovėjo būrelis žmonių, policijos darbuotojas. Nukentėjusiosios motina parodė į mašiną, kur sėdėjo jos dukra, paklausė, ar ji atvežė vaistų prieš pastojimą, ji atsakė, kad „greitojoje“ tokių vaistų niekada nebuvo ir kad reikalinga ginekologiškai patikrinti, nuvežti į Visaginą. Mergaitė sėdėjo mašinoje, kurios durys buvo uždarytos, ir kalbėjosi telefonu. Ji priėjo prie mašinos, atidarė dureles ir mergaitės paklausė, ar reikia kokios pagalbos, bet ji nenorėjo kalbėti. Ji paklausė, ar važiuos su ja į Visaginą. Motina pasakė, kad jie nuvažiuos savo transportu, ar su policija, bet su ja atsisakė važiuoti ir jie grįžo į Ignaliną. Mergaitės ji nelabai matė, tik gali pasakyt, kad mergaitė kalbėjo telefonu, kažką aiškinosi, gana piktai su kažkuo kalbėjo, negali pasakyt, ar nukentėjusiosios kalba buvo rišli, ar girto žmogaus.

Įvykio vietos apžiūros metu 2010 m. gegužės 1 d. buvo apžiūrėtas butas, esantis Ignalinos rajone, Dūkšto miestelyje, Aušros g. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti ir paimti du pagalvės užvalkalai, antklodės užvalkalas, lovos čiužinys (t.1, b.l. 17-22).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo seka, kad 2010 m. gegužės 6 d. iš nukentėjusios S. E. paimtas DNR ėminys – tamponas su seilėmis (t.1, b.l. 92).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo seka, kad 2010 m. gegužės 6 d. iš įtariamojo R. R. paimtas DNR ėminys – tamponas su seilėmis (t.1, b.l. 93).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad nukentėjusioji S. E. 2010 m. gegužės 1 d. pateikė savo pilkos spalvos sijoną, juodos spalvos marškinėlius, rausvos spalvos kelnaites, juodos spalvos tampres (t.1, b.l. 153).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2010 m. gegužės 1 d. įtariamasis R. R. pateikė pilkos spalvos vyriškus šortus, striukę, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šlepetes (t. 1, b.l. 154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2010 m. gegužės 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad pažeista S. E. mergystės plėvė, praėjimas į makštį su plyšimu ir kraujosruva rodo, kad nukentėjusi turėjo lytinius santykius prieš 1-2 dienas; nukentėjusiajai yra pažeista (plyšusi) mergystės plėvė ties 17-19 valandomis pagal laikrodžio ciferblatą, plyšimas iki mergystės plėvės pagrindo, plyšimo srityje yra kraujosruva, kuri nurodo, kad plyšimas gali būti 1-2 parų. Nukentėjusiosios tyrimo metu rastos kraujosruvos kairio dilbio srityje ir dešinėje šlaunyje, sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, suduodant ar atsitrenkiant, prieš 1-2 dienas iki tyrimo 2010 m. gegužės 3 d. 10.35 valandą, šie sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi konstatuota traumuotos dvi anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis tepinėliuose ir tampone su S. E. makšties turiniu spermos nerasta (t.1, b.l. 95). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2010 m. gegužės 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad R. R. kūno paviršiuje sužalojimų nėra, lytiniuose organuose sužalojimų ir ypatybių nėra (t.1, b.l. 98). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2010 m. liepos 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad ant dviejų pagalvės užvalkalų, antklodės užvalkalo, antklodės rastas žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai, atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. R. DNR profiliu 99,9999999999 % tikimybe; ant S. E. sijono rasti žmogaus kraujo ir sperminio skysčio pėdsakai, atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį moteriškos lyties asmens DNR profilį, kuris sutampa su S. E. DNR profiliu 99,9999999999 %, su nežymia vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, kuri galimai priklauso R. R. Taip pat gautas vieno vyriškos lyties asmens haplotipas, kuris sutampa su R. R. haplotipu su nemažesne nei 99,99 % tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų; ant R. R. šortų rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimą, profilių, tinkamų asmens indentifikavimui, negauta; ant S. E. marškinėlių spermos nerasta, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta (t.1, b.l. 101-103).

Iš asmens blaivumo testo seka, kad 2010 m. gegužės 1 d., 21 val. 08 min. S. E. nustatytas 0,84 promilės girtumas (t.1, b.l. 112).

Iš asmens blaivumo testo seka, kad 2010 m. gegužės 1 d., 22 val. 13 min. R. R. nustatytas 1,65 promilės girtumas (t.1, b.l. 113).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės 2010 m. rugsėjo 16 - 18 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad S. E. galėjo teisingai suprasti reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (apsvaigusi nuo alkoholio) S. E. parodymai gali stokoti detalumo, ji gali nevalingai užmiršti įvykio detales, jas supainioti ir kt. S. E. yra nepilnametė, nukentėjusioji, įvykio prisiminimas, susidūrimas su įtariamuoju jos psichiką veikia neigiamai, todėl jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdžiuose. S. E. nagrinėjamo įvykio metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, nagrinėjamo įvykio metu (2010 m. gegužės 1 d.) ji buvo nepilnametė – 14 metų ir 2 mėnesių, remiantis jos pačios bei liudytojų parodymais ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (S. E. nagrinėjamo įvykio metu buvo paprasto girtumo būsenoje). S. E., atsižvelgiant į turimas žinias, įvykio metu galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės. Nebejotina, jog visa tai bei S. E. būsena įvykio metu (apsvaigusi nuo alkoholio, įtariamojo baimė, fizinis silpnumas) didele dalimi sąlygojo jos elgesį – ji nesugebėjo laiku numatyti tikrųjų įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, o vėliau – aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. S. E. demonstruoja gana paviršutinišką reagavimą į įvykį, yra gynybiškai nusiteikusi, ir tai atitinka jos būseną dėl įvykio (nesaugumas) bei jai būdingus ypatumus ir turimas žinias (dėl nepakankamo seksualinės prievartos reikšmės suvokimo ji nesugeba įvertinti šio įvykio tolimųjų pasekmių savo asmenybei ir kt.) (t.1, b.l. 137-149).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė, įvykdžius šias nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta nukentėjusiosios S. E. parodymais, liudytojų G. E., N. A., B. N., S. R., P. U., K. U., T. B., T. G., R. N., M. M., A. B., E. B. ir R. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvada, asmens blaivumo testais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktu bei šią ekspertizę atlikusių specialistų A. Š. ir V. K. paaiškinimais teisme, taip pat iš dalies paties kaltinamojo R. R. parodymais.

Teismui nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis R. R. nugirdė vaiką – nukentėjusiąją S. E., t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje. Pati nukentėjusioji paaiškino, kad tą dieną ji gėrė alų ir šampaną, išžaginimas atsitiko kaltinamojo namuose po to, kai ji gėrė alkoholį. Kaltinamasis R. R. parodė, kad S. E. vaikų darželio teritorijoje gėrė alų kartu su juo ir kitais vaikinais, prieš važiuojant į Salaką jie dviese gėrė šampaną, kurį jis nusipirko, taip pat S. E. gėrė šampaną automobilyje bei jo namuose prieš lytinį aktą. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji gėrė alų vaikų darželio teritorijoje, patvirtino liudytojai B. N., S. R., P. U., T. B. ir T. G.. Nors R. R. teigė, kad nežinojo kokio amžiaus yra S. E., nežiūrėjo į metus, bet žiūrėjo į bendravimą, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo 25 metų amžiaus, o nukentėjusioji tik 14, todėl kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, kad ji yra dar vaikas. Liudytoja S. R. paaiškino, kad jos pusbrolis R. R. žinojo visų atėjusių į darželio teritoriją mergaičių amžių, tame tarpe ir S., žinojo, kad jos visos klasiokės. Be to, kitiems, kartu buvusiems tą dieną su R. R. ir S. E., asmenims buvo kilę įtariamų dėl nukentėjusiosios amžiaus. Liudytojas R. N. paaiškino, kad nukentėjusioji atrodė jaunesne negu pilnamete, liudytojas M. M. paaiškino, kad galvojo, jog S. E. yra 16 metų, liudytojas A. B. paaiškino, kad jam susidarė įspūdis, kad S. E. yra 17-18 metų, liudytojas T. G. paaiškino, kad S. E. atrodė 17-18 metų amžiaus. Todėl teismas mano, jog kaltinamasis, net nežinodamas kiek tikslai S. E. metų (nors tai paneigė liudytoja S. R.), beveik visą dieną bendraudamas su ja, turėjo ir galėjo žinoti, jog ji yra nepilnametė ir kad jai yra tik 14 metų. Be to, pats R. R. teisme paaiškino, kad su S. ilgokai bendravo – ne dieną ir ne mėnesį, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. E. pažįsta du ar tris metus, ji dažnai atvažiuodavo pas senelius į Dūkštą. Pagal Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nugirdė vaiką. Vaiko nugirdymą sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Pats kaltinamasis neneigė, kad vaikų darželio teritorijoje pasiūlė merginoms išgerti, prieš važiuojant į Salaką įpylė ir padavė S. E. šampano, liudytoja S. R. parodė, kad R. R. vaikų darželio teritorijoje pasiūlė S. E. išgerti alaus, liudytojas R. N. parodė, kad važiuojant į Salaką R. R. nusipirko vieną ar du butelius šampano ir gėrė automobilyje su S. E., liudytojas M. M. taip pat parodė, kad automobilyje kartu su juo ir R. R. šampaną gėrė ir S. E. Visi šie parodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. R. visą bendravimo su nukentėjusiąja laiką sąmoningai skatino ją gerti alkoholinius gėrimus ir ją nugirdė. Todėl kaltinamajam teisingai yra inkriminuota ši nusikalstama veika.

Taip pat teismas laiko visiškai įrodytu, kad kaltinamasis padarė ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, t.y. kad išžagino nepilnametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška šio asmens būkle. Pagal šią Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai auka neturi 18 metų ir kaltininkas tai žinojo, numatė arba pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti. Kaip jau nurodyta aukščiau, kaltinamasis tikrai žinojo, kad S. E. yra nepilnametė, t.y. neturinti 18 metų amžiaus, tai patvirtinantys įrodymai jau nurodyti ir išanalizuoti. Išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią, jeigu tai daroma panaudojant fizinį ar psichinį smurtą ar kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją S. E., neneigė ir pats kaltinamasis, paaiškinęs, kad lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, t.y. įvedė savo lytinį organą jai į makštį, lytinis aktas truko ne daugiau penkių minučių, lytinio akto nebaigė, kai į kambarį užėjo nuketėjusiosios senelis ir mama, viskas pasibaigė. Nukentėjusioji S. E. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis atliko su ją lytinį aktą, kurio metu jai skaudėjo, tai buvo jai pirmas kartas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2010 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad pažeista S. E. mergystės plėvė ir ji turėjo lytinius santykius prieš 1-2 dienas iki 2010 m. gegužės 3 d. tyrimo. Todėl yra neginčijamai įrodyta, kad 2010 m. gegužės 1 d. kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Nors kaltinamasis teigia, kad nežagino (neprievartavo) nukentėjusiosios, ji pati geranoriškai sutiko mylėtis, kad nukentėjusioji nebuvo girta ir suprato, kas su ja vyksta, šį kaltinamojo teiginį paneigia kiti esantys byloje įrodymai. Pati nukentėjusioji paaiškino, kad norėjo pasipriešinti kai kaltinamasis atlikinėjo su ja lytinį aktą, bet negalėjo to padaryti, nes buvo girta; kad R. R. jos nemušė, nebuvo jokio smurto, bet jis nereagavo, kai ji sakė, kad nieko nenori; mano, kad R. R. pasinaudojo tuo, jog ji buvo išgėrusi. Tą aplinkybę, kad nukentėjusioji tuo metu buvo girta, patvirtina ir jos blaivumo testas – 2010 m. gegužės 1 d. 21 val. 08 min., t.y. praėjus 3 valandoms po įvykio, jai buvo nustatytas dar 0,86 promilės girtumas. Nukentėjusiosios motina G. E. parodė, kad užėjus į kaltinamojo butą ir pamačius lovoje dukrą S., dukra iškarto patvirtino, kad ją išprievartavo, verkė, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, svyravo ir nestovėjo ant kojų. Liudytojas N. A. taip pat parodė, kad užėjęs į kaltinamojo butą ir pamatęs S., pastaroji pašnibždomis pasakė: „bėgam greičiau iš čia“, taip pat paaiškino, kad S. buvo labai apsvaigusi, panaši į girtą žmogų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad žaginimo metu nukentėjusioji buvo girta ir kad lytinis aktas su ja buvo atliktas prieš jos norą. Atliktos byloje kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte yra konstatuojama, kad nukentėjusioji S. E. galėjo teisingai suprasti reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl jos būsenos įvykio metu (apsvaigimo nuo alkoholio) S. E. parodymai gali stokoti detalumo, ji gali nevalingai užmiršti įvykio detales, jas supainioti ir kt., taip pat nurodoma, kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės ir dėl jos būsenos įvykio metu – apsvaigimo nuo alkoholio, įtariamojo baimės, fizinio silpnumo - ji nesugebėjo laiku numatyti tikrųjų įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, o vėliau – aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Atlikusios šią ekspertizę ekspertės A. Š. ir V. K. teisme patvirtino, kad jų nuomonė nepasikeitė, ekspertizės išvadą patvirtino. Ekspertė vaikų ir paauglių psichiatrė V. K. teisme paaiškino, kad nukentėjusioji buvo iš tikrųjų gana stipriai apsvaigusi, alkoholio poveikis jai buvo stiprus ir labai paveikė jos elgesį ir psichiką, turėjo esminės įtakos, praėjus po įvykio trims savaitėms nukentėjusioji buvo depresiškos būsenos. Ekspertė vaikų ir paauglių psichologė A. Š. teisme paaiškino, kad nukentėjusioji nenumatė kaltinamojo ketinimų, nesuvokė, kad lytiniai santykiai pakeis jos asmenybę, kad, jeigu eis ir gers alkoholį, gali atsitikti, jog suaugęs asmuo gali turėti lytinių santykių prieš jos valią, ji to nenumatė, dėl jos išgerto alkoholio ji negalėjo aktyviau ir adekvačiau pasipriešinti. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. R. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle - girtumu, dėl kurio ji negali pasipriešinti. Taip pat yra akivaizdu, kad kaltinamasis pats sąmoningai privedė nukentėjusiąja prie tokios būklės, nes, bendraudamas su ja tą dieną, nuolat skatino vartoti alkoholį, ir nukentėjusiajai dėl girtumo būnant bejėgiškos būklės, tuo pasinaudojo ir ją išžagino.

R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį, nes jis nugirdė vaiką. Jo nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, nes jis išžagino nepilnametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas šeštą kartą, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą, po šių nusikalstamų veikų padarymo padarė dar kitus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, taip pat į tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teistumo (jo ankstesnis teistumas buvo išnykęs), už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui teisiamas pirmą kartą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, padarymą tikslinga skirti arešto bausmę, kurios dydis atitinka šios bausmės vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką; už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas jos vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt, bauda.

Kadangi R. R. teisiamas šeštą kartą, įvykdė sunkų nusikaltimą, dabartiniu metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, iki jo įsiteisėjimo kaltinamajam skiriama kardomoji priemonė suėmimas.

Nukentėjusiosios S. E. ir jos motinos G. E. pareikštas 15234,14 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji ir jos motina patyrę 234,14 Lt turtinę žalą, kurią sudaro jų turėtos išlaidos degalų įsigijimui kelionėms į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir į ekspertinę įstaigą, šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais – degalų pirkimo kvitais ir bilietais (t.2, b.l. 119-120), todėl ši 234,14 Lt suma priteisiama iš kaltinamojo nukentėjusiosios motinos G. E. naudai. Taip pat yra tenkintinas ir reikalavimas priteisti nukentėjusiosios S. E. naudai 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas tas aplinkybes, kad nukentėjusioji S. E. buvo nugirdyta ir išžaginta jai būnant tik 14 metų amžiaus, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sunkius dvasinius sukrėtimus, prarado nekaltybę, po kaltinamojo nusikalstamų veikų jai išsivystę depresiška būsena, ką patvirtino teisme ekspertė psichiatrė V. K., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, jog nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos turės neigiamos įtakos jos asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad šis prašomas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir todėl gali būti priteistas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios bei kaltinamojo drabužiai ( S. E. pilkos spalvos sijonas, juodos spalvos marškinėliai, rausvos spalvos kelnaites, juodos spalvos tamprės, R. R. pilkos spalvos vyriški šortai, striukė, marškinėliai trumpomis rankovėmis ir šlepetės ) – grąžintini jų savininkams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Esanti byloje kaltinamojo R. R. asmens tapatybės kortelė paskelbus nuosprendį turi būti perduota Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui ir saugoma suimtojo asmens byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti areštu dvidešimt penkioms paroms. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,2,4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto dvidešimt penkioms paroms bausme už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinti, taikant bausmių apėmimą, su šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo šešeriems metams bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą, griežtesne laisvės atėmimo šešeriems metams bausme apimant švelnesnę arešto dvidešimt penkioms paroms bausmę, bei subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, bausmes iš dalies sudedant, paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams bei dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct,) baudą. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 23 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. (dvi paras), Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius: sulaikymo laiką nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (dvi paras), kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. kovo 15 d. bei laisvės atėmimo bausmę, iš dalies atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį - nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Taip pat įskaityti laisvės atėmimo bausmę, iš dalies atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį - nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. R. kardomąją priemonę – suėmimą, areštuojant jį teismo salėje.

Nukentėjusiosios S. E. ir jos motinos G. E. pareikštą 15234,14 Lt civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš R. R. G. E. naudai 234,14 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litus 14 ct) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš R. R. S. E. naudai 15000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – nukentėjusiosios S. E. drabužius - pilkos spalvos sijoną, juodos spalvos marškinėlius, rausvos spalvos kelnaites, juodos spalvos tampres - grąžinti savininkei S. E.; kaltinamojo R. R. drabužius - pilkos spalvos vyriškus šortus, striukę, marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šlepetes – grąžinti R. R.

R. R. asmens tapatybės kortelę perduoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam R. R. skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis