Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovės A. T. priešieškinį ieškovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė A. T. pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo A. T. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę A. T., nustatyti nepilnamečio vaiko E. T. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove A. T., nustatyti tokią laikiną ieškovo A. T. bendravimo su dukra E. T. tvarką: ieškovas A. T. nepertraukiamai bendrauja su dukra E. T. kiekvienos savaitės pirmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas trečiadienį į jos gyvenamąją vietą 17 val. Tokiu atveju, jei ieškovas A. T. negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, tai jis privalo apie tai informuoti atsakovę raštu (telefono žinute ir / arba elektroniniu paštu) prieš tris kalendorines dienas.Atsakovė nurodė, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas turi būti taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugant vaiko interesą, užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Atsakovės dukra gyvena su ja Anglijoje, o ieškovas šiuo metu gyvena Lietuvoje. Dukters gyvenimas su ieškovu galimai padarytų jai neigiamą įtaką, kadangi ji yra pripratusi prie atsakovės, atsakovė ja rūpinasi, taigi dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Nustačius laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, prašo priteisti dukrai po 200 Eur mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį jos išlaikymui. Siekiant išsaugoti dukters ryšį su tėvu atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovės A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba nukentėtų turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjo norma nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų yra privalomai taikytina visais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su vienu iš tėvų daro jam neigiamą poveikį. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės dėstomas aplinkybes dėl ieškovo netinkamo elgesio. Teismas sprendė, kad iš atsakovės pateiktų į bylą nuotraukų negalima daryti išvados, jog ieškovas negali tinkamai pasirūpinti vaiku, kad nepilnamečio vaiko buvimas ir bendravimas su tėvu daro jam neigiamą poveikį, kadangi nuotraukos neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, jos nėra aprašytos. Be to, byloje nėra pateiktos išvadą teikiančios institucijos išvados, kuri įvertintų gyvenamosios vietos sąlygas ir pateiktų šiuo klausimu savo išvadą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su atsakove bei bendravimo tvarką su ieškovu, šioje proceso stadijoje atmetė. Teismas iš ieškovo atsiliepimo į priešieškinį nustatė, kad jis dukra rūpinasi, perka jai rūbus, leidžia su ja laisvalaikį, vienodomis dalimis ir abi šalys prisideda prie vaiko išlaikymo. Todėl, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas neprisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iš ieškovo A. T. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę A. T., nustatyti nepilnamečio vaiko E. T. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove A. T., nustatyti tokią laikiną ieškovo A. T. bendravimo su dukra E. T. tvarką: ieškovas A. T. nepertraukiamai bendrauja su dukra E. T. kiekvienos savaitės pirmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas trečiadienį į jos gyvenamąją vietą 17 val. Tokiu atveju, jei ieškovas A. T. negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, tai jis privalo apie tai informuoti atsakovę raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) prieš tris kalendorines dienas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba nukentėtų turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Iš į bylą pateiktų ieškovo nuotraukų matyti, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus, turi priklausomybę alkoholiui, svaigiuosius gėrimus vartoja matant mažametei dukrai. Taigi dukters laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, kadangi ieškovas dėl savo žalingų įpročių nesudarytų jai tinkamų vystytis sąlygų. Ieškovo aplinka dukrai yra nesaugi. Ieškovas teigia, kad ketina gyventi Lietuvoje, tačiau faktiškai gyvena Anglijoje. Jis yra neapsisprendęs dėl savo gyvenamosios vietos. Dukra yra prisitaikiusi prie Anglijos aplinkos, ja rūpinasi išimtinai viena atsakovė, Anglijoje yra jos pastovi (nuo pat gimimo) gyvenamoji vieta. Dėl šių priežasčių yra būtina išspręsti klausimą dėl nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Dukra gyvena su atsakove Anglijoje, ji yra labai prisirišusi prie atsakovės. Jai dar tik dveji metai, todėl yra reikalinga atsakovės, jos mamos, nuolatinė priežiūra. Tuo tarpu ieškovas neturi dukters auginimo įgūdžių. Vos gimus dukrai jis atsakovei visiškai nepadėdavo. Jam nėra žinoma, kada dukra keliasi, ką valgo, kokias higienos procedūras jai reikia atlikti. Taigi dukters interesus atitiktų jos laikinos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad dukters interesų neatitinka gyvenimas Anglijoje kartu su atsakove.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas neprisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo. Ieškovas šiuo atveju į bylą nepateikė nei vieno mokėjimo kvito, mokėjimo pavedimų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu dukra gyvena su atsakove, todėl jai tenka pareiga ją išlaikyti ir prižiūrėti. Kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, tai būtų teisinga, jei ieškovas prisidėtų prie dukters išlaikymo. Atsakovė niekada netrukdė ieškovui bendrauti su dukra. Sutinka, kad ieškovas turi lygiai tokias pačias teises į dukters auklėjimą ir rūpinimąsi ja. Nustačius dukters laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė ir toliau ketina dėti visas pastangas, kad dukra bendrautų su ieškovu.Ieškovas A. T. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų būtinybę nagrinėjamos bylos atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, o taip pat neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė bei išimtinės aplinkybės, jog ieškovas darys neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, kels grėsmę esminiams vaiko interesams. Atsakovė nurodo, jog laikinoji gyvenamoji dukros vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi mažametė dukra gyvena kartu su atsakove Anglijoje ir yra labai prie jos prisirišusi. Tačiau atsakovė nepaneigia ir neįrodo fakto, kad ieškovas mažiau ar daugiau nei pati atsakovė leidžia laiką su dukra. Ieškovas su vaiku bendrauja iš esmės lygiomis dalimis, todėl dukra yra vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų. Atskirojo skundo argumentas, jog neva ieškovas neginčija fakto, kad dukra gyvena šiuo metu su atsakove, yra nepagrįstas, kadangi, ieškovo teigimu, dukra gyvena tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad neva atsakovė su dukra nepertraukiamai gyvena Anglijoje, kadangi dukra gyvena ne tik Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Nors atsakovė nurodo, kad dukra šiuo metu išimtinai gyvena su atsakove, tačiau, kaip jau nurodyta eilėje procesinių dokumentų, dukra gyvena ne tik su atsakove, bet ir su ieškovu ir atitinkamai dukrai būnant su ieškovu jis teikia jai išlaikymą bei visapusiškai rūpinasi. Nors atsakovė nurodo, jog yra būtina užtikrinti abiejų tėvų galimybę netrukdomai bendrauti su vaiku, nepažeisti nei vieno iš jų bei vaiko interesų, ir neva ji ieškovui netrukdo to daryti, tačiau akivaizdu, kad atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka pažeistų ne tik atsakovo, bet ir mažametės dukros interesus. Jei vadovautis atsakovės prašoma nustatyti laikinąja bendravimo su mažamete tvarka, tai ieškovas turėtų galimybę bendrauti su dukra tik dvi dienas per savaitę. Be to, šios dvi dienos yra darbo dienos, todėl bendravimas su dukra būtų visiškai minimalus ar net neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės A. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba nukentėtų turtinės ar neturtinės vaiko teisės, todėl prašymą atmetė.Apeliantė (atsakovė) A. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas išimtinai vadovavosi tik ieškovo A. T. paaiškinimais byloje ir nesirėmė atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šioje civilinėje byloje iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Byloje nustatyta, kad atsakovė A. T. pateikė priešieškinį ieškovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš ieškovo A. T. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę A. T.; 2) nustatyti nepilnametės dukters E. T. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove A. T.; 3) nustatyti laikiną ieškovo A. T. bendravimo su dukra E. T. tvarką: ieškovas A. T. nepertraukiamai bendrauja su dukra E. T. kiekvienos savaitės pirmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas trečiadienį į jos gyvenamąją vietą 17 val. Tokiu atveju, jei ieškovas A. T. negali bendrauti su dukra nustatytu laiku, tai jis privalo apie tai informuoti atsakovę raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu) prieš tris kalendorines dienas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba nukentėtų turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovas A. T., tiek atsakovė A. T. siekia nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl akivaizdu, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir tarpusavio nesutarimai. Tarpusavio konfliktus objektyviai suponuoja ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kelia reikalavimus dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo su kiekvienu iš jų. Atsakovė A. T. priešieškinyje, be kita ko, teismo prašo nustatyti nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą su atsakove A. T. ir nurodo, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ja, dukra yra prie jos labiau prisirišusi, su dukra į Lietuvą grįžta retai, todėl dukra yra visiškai neprisitaikiusi prie Lietuvos socialinės aplinkos. Ieškovas neturi dukters auginimo įgūdžių, nežino dukters dienotvarkės, todėl dukters interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Tuo tarpu ieškovas A. T. ieškinyje nesutinka, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Ieškovas ieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą su juo ir nurodo, kad Lietuvoje jis su dukra ketina gyventi jo tėvams priklausančiame bute. Atsakovė yra praktiškai apsistojusi Didžiojoje Britanijoje, tik kartais grįžta į Lietuvą, planuoja likti gyventi Didžiojoje Britanijoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos gyvenimo sąlygų neapibrėžtumas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams ir neužtikrintų visų būtinų sąlygų dorovingos asmenybės ugdymui bei saugios aplinkos. Ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų atlikimas, tiek materialiai išlaikant dukrą, tiek ją auklėjant, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad mažamečio vaiko interesams neprieštarautų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu. Nors atsakovė A. T. atskirajame skunde teigia, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ja ir jų gyvenamoji vieta yra Anglijoje, tačiau ieškovas su tuo nesutinka ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog jis tiek pat laiko, kaip ir atsakovė, praleidžia su dukra, t. y. iš esmės lygiomis dalimis bendrauja su vaiku, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog neva ieškovas neginčija fakto, kad dukra gyvena šiuo metu su atsakove, nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad dukra gyvena tiek su juo, tiek su atsakove. Taip pat ieškovas laiko nepagrįstu atsakovės argumentą, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad neva atsakovė su dukra nepertraukiamai gyvena Anglijoje. Ieškovas nurodo, kad dukra gyvena ne tik Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Pažymėtina, kad esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – santuokos nutraukimo byloje taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai. Kaip matyti iš aukščiau minėtų duomenų, tarp šalių yra kilęs ginčas (nesutarimas) dėl nepilnametės dukters, jos gyvenamosios vietos, išlaikymo ir pan. Vykstant ištuokos procesui, kuomet sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, yra didelė tikimybė, jog vienas ar kitas sutuoktinis gali pakeisti gyvenamąją vietą (atsakovė gyvena Anglijoje, o ieškovas teigia, jog gyvens su dukra Lietuvoje). Tokiu atveju neišvengiamai tektų spręsti klausimą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl yra didelė šalių ginčo šiuo klausimu rizika. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams tarp šalių, taip pat siekiant užtikrinti, kad dėl kylančių konfliktų tarp šalių nebūtų pažeisti prioritetiniais laikytini vaiko interesai, yra būtina nustatyti šalių nepilnametės dukters laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra tik 3 metų amžiaus, gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jos gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jis būtų įpratęs, o vaiko kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą gali sutrikdyti vaikui įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai bei neatitikti vaiko interesų. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, o teismas tokio pobūdžio bylose turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) bei savo iniciatyva rinkti įrodymus ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė rašytinio proceso tvarka, neišklausęs šalių paaiškinimų ir negavęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados nurodytu klausimu, taip pat nenustatęs faktinės vaiko gyvenamosios vietos (su kuriuo iš tėvų nepilnametė šalių dukra faktiškai gyvena ir praleidžia daugiausiai laiko), neįvertinęs aplinkos, kurioje vaikas gyvena teismo nutarties priėmimo momentu, jos tinkamumo vaiko vystymuisi ir nenustatęs, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškindamas aukščiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, neatskleidė šio klausimo esmės, o pagal pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė (atsakovė) A. T. atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas neprisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovė teigia, jog ieškovas į bylą nepateikė nei vieno mokėjimo kvito, mokėjimo pavedimų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu dukra gyvena su atsakove, todėl jai tenka pareiga ją išlaikyti ir prižiūrėti. Tuo tarpu ieškovas A. T. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, jog dukra gyvena ne tik su atsakove, bet ir su ieškovu, taigi atitinkamai dukrai būnant su ieškovu jis teikia jai išlaikymą bei visapusiškai rūpinasi. Kaip jau minėta, šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinas išlaikymas yra teikiamas vaikui ir turi būti naudojamas išimtinai jo poreikiams tenkinti, o šių lėšų tvarkymas yra pavedamas vaiko motinai (tėvui).Atsižvelgiant į tai, tarp šalių esant ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (ne)teikimo, siekiant užtikrinti nepilnametės šalių dukters prioritetiniais laikomus interesus, nustačius jos laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, yra tikslinga išspręsti klausimą ir dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tam, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrintas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimas. Apeliantė (atsakovė) A. T. atskiruoju skundu, be kita ko, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo A. T. bendravimo su dukra E. T. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas A. T. su atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka ir nurodo, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką ieškovas turėtų galimybę bendrauti su dukra tik dvi dienas per savaitę, šios dvi dienos yra darbo dienos, todėl bendravimas su dukra būtų visiškai minimalus ar net neįmanomas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai teikimo, todėl siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamete dukra, taip pat siekiant užtikrinti, kad dėl kylančių konfliktų tarp šalių nebūtų pažeisti prioritetiniais laikytini vaiko interesai, tikslinga spręsti klausimą ir dėl skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo tam, kad būtų išlaikytas vaiko ryšys su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu (motina), taip pat užtikrinta skyriumi gyvenančio vaiko tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis, kuria atmesti atsakovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.