Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-29 · Administracinė byla Nr. I-1305-283/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
I-1305-283/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01972-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
Jurgitai Daunienei, J. D.
Atsakovas
Šiaulių apylinkės teismo
Advokatai
Darius Bolzanas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1305-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01972-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.4.; 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjai Jurgitai Daunienei,atsakovo Šiaulių apylinkės teismo atstovui advokatui Dariui Bolzanui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Šiaulių apylinkės teismui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. D. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“; 2) priteisti iš Šiaulių apylinkės teismo 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. J. D. skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi Šiaulių apylinkės teismo komisijos galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – Komisija) pateiktoje 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos J. D. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) išdėstytos J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės įvykio aplinkybės visiškai neatitinka objektyvios tiesos. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. ji turėjo nuvykti į Radviliškio rajono apylinkės teismą pasidaryti civilinės bylos, kurioje ji dalyvavo kaip ieškovė, dokumentų kopijų. Teigė, kad, žinodama, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės, pareiškėjos tiesioginės vadovės, 2015 m. gegužės 11 d. nėra darbe, paprašė teisėjos G. M., su kuria tuo metu buvo paskirta dirbti, leidimo išeiti iš darbo. Pareiškėja pripažino, kad ji 2015 m. gegužės 11 d., apie 15.45 val. išėjo iš savo darbo kabineto, apie 15.47 val. išvyko automobiliu ir iki 17.00 val. nebegrįžo į darbą. Pareiškėja nurodė, kad iš pradžių ji planavo iš darbo išeiti iki 12.00 val., todėl apie 11.19 val. per pokalbių programą Spark (toliau – ir programa Spark) parašė teisėjai G. M., kad nori iki 12.00 val. išeiti iš darbo. Tačiau vėliau persigalvojo, todėl apie 12.53 val. teisėjai G. M. programoje Spark parašė, kad ji norėtų iš darbo išeiti nuo 16.00 val. ir apie tai informuoja teisėją. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintų Pavyzdinių valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pavyzdinės taisyklės) 7 punktu, teigė, jog nepagrįstas Išvados teiginys, kad ji privalėjo pranešti apie priežastis, dėl kurių ji nori palikti savo darbo vietą. Pareiškėja nurodė, kad ji nesivadovavo Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), pakeistu Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-7, kadangi šis įsakymas teismo vietiniame intranete buvo paskelbtas tik 2015-05-19. Tai patvirtino Komisijai pateiktas Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) I. K. paaiškinimas. Be to, pareiškėja teigė, kad jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes tyrė neobjektyvi Komisija, nes nuo Komisijos darbo, nepatenkinus pareiškėjos prašymo, nebuvo nušalintas Komisijos narys E. S. J. D. tvirtino, kad Komisija, tirdama tarnybinį nusižengimą ir rengdama Išvadą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir poįstatyminių aktų, konkrečiai, Pavyzdinių taisyklių, viršenybe, kadangi individualūs sprendimai grindžiami įstatymo viršenybės ir objektyvumo principais. Teigė, kad visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinamos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, todėl buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebuvo užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Be to, pareiškėja, nurodžiusi, kad iki ginčijamo tarnybinio nusižengimo padarymo ji nėra turėjusi jokių tarnybinių nuobaudų, 2014 m. eilinio tarnybinio vertinimo metu jos tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, teigė, kad Komisija, pasiūlydama skirti tarnybinę nuobaudą, pažeidė proporcingumo principą. Dėl patirtos emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kitų ateityje galinčių iškilti neigiamų padarinių pareiškėja prašė jai priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą (2-6 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėja J. D., remdamasi skunde pateiktais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti reikalavimus. Pareiškėja pripažino, kad ji 2015 m. gegužės 11 d., nuo 15.45 val. iki 17.00 val. nebuvo darbe, ir nurodė, kad, žinodama, jog teismo pirmininkės ir pirmininkės pavaduotojos tą dieną nėra darbe, leidimo išeiti nuo 16.00 val. paprašė teisėjos G. M., su kuria tą dieną dirbo. Pareiškėja pripažino, kad 2015 m. gegužės 11 d. ji paprašė A. Ž. ir E. A. prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) esančių Radviliškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, duomenų. Pareiškėjos teigimu, prašydama šių asmenų pažiūrėti civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, duomenis, jokio pažeidimo nepadarė. J. D. nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda neproporcinga, kadangi buvo visiškai neatsižvelgta į jos teigiamą charakteristiką ir labai gerą pareiškėjos 2014 metų tarnybinės veiklos įvertinimą. Pažymėjo, kad ir tuo atveju, jeigu buvo nustatyti formalūs pažeidimai, turėjo būti apsiribota žodiniu įspėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas atsiliepimu prašė J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjai paskirta teisėtai ir pagrįstai. Komisija, tirdama J. D. padarytą tarnybinį nusižengimą, veikė teisėtai ir teisės normų reikalavimų bei bendrųjų teisės principų nepažeidė. Komisija pateiktoje Išvadoje išanalizavo surinktus duomenis ir pagrįstai nustatė, jog J. D. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje yra nurodyta J. D. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. išvardinti veiksmai, kuriais pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatytas priežastinis ryšys tarp J. D. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir atsiradusių pasekmių, įvardinta J. D. kaltės forma. Komisija, siūlydama pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo sudėtį, į tai, kad nebuvo nustatyta J. D. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tarnybinį nusižengimą padarė dėl savanaudiškų paskatų; kad pareiškėja nebe pirmą kartą nebūna darbe; į tai, kad paskutiniųjų tarnybos metų laikotarpyje skatinta nebuvo, drausminių nuobaudų neturėjo; kad J. D. atžvilgiu buvo atliekamas kitas tarnybinis tyrimas pagal gautą D. R. prašymą dėl domėjimosi jo asmens duomenimis Nekilnojamojo turto registre (50-53 b. l.).

Teismo posėdyje atsakovui Šiaulių apylinkės teismui atstovavęs advokatas D. Bolzanas, iš esmės remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytomis aplinkybėmis, prašė J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad teisėjo padėjėjui, kaip valstybės tarnautojui, prisidedančiam prie teisingumo vykdymo, keliami aukščiausi moralės ir etikos reikalavimai. J. D. šiuos standartus pažeidė, todėl Komisija, ištyrusi visas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis J. D. Tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentais (toliau – ir Tyrimo dokumentai), kitais byloje nustatytais duomenimis, bylos dalyvių paaiškinimais, nustatyta, kad 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėja J. D. dirbo Šiaulių apylinkės teisme teisėjo padėjėja ir buvo valstybės tarnautoja. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. gavo Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad šio teismo teisėjai D. Š. 2015 m. gegužės 11 d. du kartus skambino J. D., ieškovė teisėjos nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuri su teisėja kalbėjo pakeltu tonu, priekaištavo dėl teisėjos priimtų sprendimų bei LITEKO atliktų veiksmų. Be to, tą pačią dieną, apie 16 val. 30 min. J. D. Radviliškio rajono apylinkės teisme posėdžių sekretorės kabinete sukėlė triukšmą, priekaištavo posėdžių sekretorei dėl teisėjos darbo ir kitų atliktų veiksmų (Tyrimo dokumentai, 3-4 l.). Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė Komisiją ir jai pavedė ištirti Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjos J. D. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (Tyrimo dokumentai, 6 l.). Komisija 2015 m. gegužės 19 d. J. D. įteikė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėją informavo apie turimus duomenis, kad ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, nurodė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esmę ir pasiūlė per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti Komisijai paaiškinimą dėl nurodyto nusižengimo (Tyrimo dokumentai, 13-14 l.). Komisija, ištyrusi J. D. tarnybinio nusižengimo aplinkybes, 2015 m. gegužės 28 d. parengė Išvadą, kurioje konstatavo, kad teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgusi į J. D. kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir padarinius, jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos veiklą iki šio tarnybinio nusižengimo padarymo, pasiūlė skirti J. D. tarnybinę nuobaudą – pastabą (Tyrimo dokumentai, 66-73 l.). Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, atsižvelgusi į Išvadą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 14.1 punktu, 2015 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pripažino, kad J. D. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą (7 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojai paskirtos tarnybinės nuobaudos - pastabos - teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnautojų atsakomybę už tarnybinius nusižengimus ir tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta, pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008). Tik nustačius šių elementų visetą, konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012). Tokia tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmė įpareigoja teismą patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013).

Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė, turėdama duomenų apie atliekamą teisėjos padėjėjos J. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. D. prisijungimo prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės laikino apribojimo“ laikinai apribojo J. D. prisijungimą prie LITEKO. Pareiškėja J. D. su šiuo įsakymu susipažino 2015 m. balandžio 20 d. (Tyrimo dokumentai, 7 l.). Komisija, atsižvelgusi į 2015 m. gegužės 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pateiktą medžiagą, iš kurios buvo matyti, kad teisėjo padėjėjai J. D. tapo žinoma civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eiga, 2015 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S-228 kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją prašymu pateikti informaciją apie vartotoją, kuris 2015 m. balandžio 20 d. - 2015 m. gegužės 14 d. laikotarpiu domėjosi civiline byla Nr. 2-509-766/2015 (Tyrimo dokumentai, 15 l.). Nacionalinė teismų administracija 2015 m. gegužės 27 d. pateikė duomenis apie Radviliškio rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-509-766/2015 LITEKO atliktus duomenų tvarkymo veiksmus, tarp jų - ir šios bylos duomenų peržiūrą (Tyrimo dokumentai 60-61 l.). Šiaulių apylinkės teismo valstybės tarnautojos E. A. ir A. Ž. 2015 m. gegužės 28 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad J. D. prašymu ir jai nurodžius, kad civilinė byla Nr. 2-509-766/2015 yra jos asmeninė byla, 2015 m. gegužės 11 d. jungėsi prie LITEKO esančių šios civilinės bylos duomenų (Tyrimo dokumentai, 64-65 l.). Komisija, remdamasi šiais duomenimis bei AB „TEO LT“ raštu, kuriame buvo pateikta informacija apie skambučius iš Šiaulių apylinkės teismo į Radviliškio rajono apylinkės teismą, 2015 m. gegužės 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. Š. pranešimu, nustatė, kad po 11.16 val. valstybės tarnautojos A. Ž. jungimosi prie LITEKO esančios civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, iš teisėjo padėjėjos J. D. laidinio darbo telefono 11.28 val. buvo skambinama į Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. Š. laidinį darbo telefoną, o po nuo 14.49 val. iki 15.20 val. trukusio valstybės tarnautojos E. A. jungimosi prie minėtos civilinės bylos iš teisėjo padėjėjos J. D. laidinio darbo telefono 14.56 val. buvo paskambinta į teisėjos D. Š. laidinį darbo telefoną (Tyrimo dokumentai, 46 l.). Teisėja D. Š. 2015-05-12 pranešime nurodė, kad 2015-05-11 jai du kartus telefonu skambino J. D. ir priekaištavo dėl teisėjos veiksmų, nurodinėjo, kaip ji turėjo pasielgti, kokius sprendimus priimti, teigė, kad LITEKO duomenų bazėje nėra patalpintos nutartys (Tyrimo dokumentai, 4 l.).

Pareiškėja J. D. iš esmės neginčijo aplinkybės, kad jai buvo laikinai apribotas naudojimasis LITEKO esančiais duomenimis, todėl 2015 m. gegužės 11 d. ji paprašė A. Ž. ir E. A. prisijungti prie LITEKO esančių civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, duomenų. Tačiau pareiškėja tokių savo veiksmų nevertino kaip tarnybinio pažeidimo, kadangi ji pati LITEKO duomenų bazėje jokių duomenų nerinko, o tik paprašė kitų teismo darbuotojų pažiūrėti šioje duomenų bazėje esančius duomenis apie civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą. Teismas tokius pareiškėjos teiginius vertina kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad J. D. savo tyčiniais veiksmais, kuriais ji, pasitelkusi teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., įgyvendino savo siekimą LITEKO surinkti duomenis apie civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, proceso eigą ir jais panaudoti asmeniniais tikslais, pažeidė Šiaulių apylinkės teisme taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, keliamus tvarkant asmenų duomenis.

Teismas, patikrinęs Komisijos nustatytus duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog teisėjo padėjėja J. D., būdama valstybės tarnautoja, žinodama, kad jai laikinai uždrausta prieiga prie LITEKO ir kad dėl to ji negali naudotis šioje bazėje esančiais duomenimis, 2015 m. gegužės 11 d. pasitelkė Šiaulių apylinkės teismo darbuotojas E. A. ir A. Ž., t. y. 11.16 val. paprašė A. Ž., o nuo 14.49 val. iki 15.20 val - E. A. prisijungti prie LITEKO duomenų bazėje esančių Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė, duomenų ir taip stebėjo šios bylos proceso eigą bei tuo pačiu šiuos duomenis naudojo ne tarnybos tikslais, o siekdama naudos sau. Be to, teismas vertina, jog Komisija pagrįstai nustatė, kad tokiais veiksmais J. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.1, 4.2, 4.3 ir 4.5 punktus, Asmens duomenų tvarkymo Šiaulių apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-76 (2015-04-15 įsakymo redakcija) 5.1 punktą ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Be to, Komisija 2015-05-28 parengtoje Išvadoje konstatavo, kad J. D. 2015 m. gegužės 11 d. nuo 15.46 val. nebuvo darbo vietoje, apie išėjimą iš darbo nepranešė teismo pirmininkui ar pavaduotojui, neinformavo tiesioginio vadovo (teisėjo), raštinės vedėjos ar raštinės vyriausiojo specialisto ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) ir iki 17.00 val. į darbovietę negrįžo, o tuo metu buvo nuvykusi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė, tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktus, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015-01-22 redakcija) 21 ir 22 punktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 200, kuriuo buvo patvirtintos Pavyzdinės taisyklės, 2-uoju punktu pavedė valstybės institucijoms ir įstaigoms, išskyrus institucijas ir įstaigas, atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos Prezidentui, per 6 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pagal Pavyzdines taisykles patvirtinti savo vidaus tvarkos taisykles. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms tvirtinant savo vidaus tvarkos taisykles, Pavyzdinių taisyklių nuostatos gali būti detalizuojamos, valstybės institucijos ar įstaigos, atsižvelgdamos į jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, į savo vidaus tvarkos taisykles gali įrašyti kitas nuostatas, neprieštaraujančias Pavyzdinių taisyklių nuostatoms (3 punktas). Valstybės tarnautojų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, valstybės tarnautojo pareiga yra laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Šiaulių apylinkės teismo vidaus darbo tvarką nustato šio teismo pirmininko įsakymu Nr. V-5 patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašas (Tyrimo dokumentai, 41-43 l.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo laikytis įstaigos, kurioje ji dirba, vidaus tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis, įtvirtintomis Apraše. Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 punktas nustatė, kad dirbantieji privalo ateiti į darbą ir išeiti iš jo nustatytu laiku; jeigu į darbą neateinama laiku dėl svarbių priežasčių (ligos ar kt.), apie tai dirbantysis privalo pranešti teismo pirmininkui, pavaduotojams, informuoti teisėją ir raštinės vedėją, o 17 punktas - kad esant svarbioms priežastims, teismo posėdžių sekretores ne ilgiau 4 valandų išleidžia su ja dirbantis teisėjas, apie tai privaloma informuoti raštinės vedėją ar raštinės karjeros valstybės tarnautoją vyriausiąjį specialistą, o jiems nesant, vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu); kitą teismo personalą tokia pat tvarka išleidžia tiesioginis vadovas, apie tai informuojant raštinės vedėją ar vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu).

J. D. teigė, kad ji 2015-05-11 privalėjo vadovautis 2013-01-02 įsakymu Nr. V-5 patvirtintu Aprašu, kadangi naujos redakcijos Aprašas į Šiaulių apylinkės teismo vietinį intranetą, kuriame Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai gali susipažinti su visais teismo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nebuvo įkeltas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme galiojęs 2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašas buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-01-22 įsakymu Nr. V-7 „Dėl Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo pakeitimo ir papildymo“. Šiaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) 2015 m. gegužės 27 d. paaiškinimas patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. V-7 į Šiaulių apylinkės teismo vietinį intranetą buvo įkeltas 2015 m. gegužės 19 d. (Tyrimo dokumentai, 62 l.). Atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, kaip pagrįstas vertinamas pareiškėjos argumentas, kad ji privalėjo vadovautis Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo nuostatomis. Tačiau teismas konstatuoja, kad 2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo 16 ir 17 punktuose įtvirtintos teisės normų nuostatos Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2015-01-22 įsakymu Nr. V-7 nebuvo pakeistos ar papildytos, šio įsakymo 8-uoju punktu tėra nustatyta, kad Aprašo IV skirsnio 12-20 punktai atitinkamai laikomi 17-25 punktais, t. y. 16 punktas laikomas 21-uoju, o 17 punktas – 22-uoju punktais (Tyrimo dokumentai, 63 b. l.). Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo pasikeitusių Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 ir 17 punktų numeravimo, pareiškėja privalėjo laikytis šiose teisės normose įtvirtintų Šiaulių apylinkės teismo darbuotojams privalomų elgesio taisyklių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos išvada, jog J. D. pažeidė 2015-01-22 įsakymo Nr. V-5 redakcijos Apraše įtvirtintas teisės normas nelaikoma esminiu Komisijos išvados trūkumu ir tarnybinio nusižengimo procedūrinių taisyklių pažeidimu. Be to, pareiškėja teigė, kad Pavyzdinių taisyklių 7 punktas nereikalauja, jog valstybės tarnautojas, išvykstantis iš darbo ne darbo tikslais, nurodytų išvykimo priežastis. Teismas, išanalizavęs Pavyzdinių taisyklių 7 punkto turinį, sprendžia, kad ši teisės norma numato ne tik šią pareiškėjos nurodytą elgesio taisyklę, bet ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, norinčių išvykti iš įstaigos ne darbo tikslais, pareigą gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Teismo vertinimu, pastaroji Pavyzdinių taisyklių 7 punkto nuostata buvo perkelta į 2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcijos Aprašo 17 punktą ir išliko 2015-01-22 įsakymo Nr. V-7 redakcijos Aprašo 22 punkte.

Teismas, išanalizavęs Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 16 ir 17 punktų nuostatas, daro išvadą, kad šiose teisės normose yra įtvirtintos dirbančiųjų pareigos, jeigu į darbą neateinama laiku dėl svarbių priežasčių (16 punktas), ir pareigos, kai teismo personalas, esant svarbioms priežastims, ne ilgiau nei 4 val. nebūna darbo vietoje (17 punktas). Taigi, pagal Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punktą, Šiaulių apylinkės teisme dirbantį teisėjo padėjėją, dėl svarbių priežasčių pageidaujantį išeiti iš darbo ne ilgiau 4 valandų, iš darbo išleidžia tiesioginis vadovas, apie tai informuojant raštinės vedėją ar vyriausiąjį specialistą (darbui su personalu). Tyrimo dokumentų duomenys patvirtina, kad 2015-05-11 Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. ir teismo pirmininko pavaduotoja R. M. bei teisėjas J. S., su kuriuo J. D. buvo paskirta nuolat dirbti, buvo išvykę tarnybos reikalais, o pareiškėja nurodytą dieną buvo paskirta dirbti su teisėja G. M. (Tyrimo dokumentai, 23-24, 28, 39 l.). Teismas, remdamasis Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punkte įtvirtinta taisykle, konstatuoja, kad pareiškėja J. D., norėdama 2015-05-11 dėl svarbių priežasčių išeiti iš darbo, privalėjo tuo reikalu kreiptis į tiesioginį vadovą - Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją A. B., ir, gavusi jo leidimą, iš darbo išeiti, apie tai pranešusi raštinės vedėjai ar vyriausiajam specialistui (darbui su personalu).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji, žinodama, jog Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės (tiesioginio vadovo) 2015 m. gegužės 11 d. nėra darbe, leidimo išeiti iš darbo paprašė teisėjos G. M., su kuria tuo metu buvo paskirta dirbti. J. D. teigė, kad iš pradžių ji planavo iš darbo išeiti prieš 12.00 val., todėl 11.19 val. per programą Spark parašė teisėjai G. M., kad ji nori iki 12.00 val. išeiti iš darbo, tačiau vėliau persigalvojo ir 12.53 val. teisėjai G. M. per programą Spark pranešė, kad ji norėtų iš darbo išeiti nuo 16.00 val. Pareiškėja patvirtino, kad ji apie 15.46 val. išėjo iš teismo ir išvyko į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl civilinės bylos, kurioje ji yra ieškovė. Pareiškėjos vertinimu, ji nurodytu laiku iš darbo išėjo gavusi teisėjos G. M. leidimą. Teisėja G. M. pateiktame 2015 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime Komisijai nurodė, kad 2015-05-11, 11.19 val. J. D. per programą Spark kreipėsi į ją ir prašė išleisti iš darbo iki 12 val. Teisėja G. M. tarnybiniame pranešime pateikė programoje Spark išlikusį dialogą, iš kurio matyti, kad ji sutiko pareiškėją išleisti iki 12 val. Tačiau baigiantis pietų pertraukai, J. D. atėjo į jos kabinetą ir paprašė išleisti iš darbo likusiai darbo dienos daliai. Teisėja G. M. teigė, kad ji J. D. informavo, jog tokiam ilgam laikui išleisti jos iš darbo negali, kad dėl leidimo išeiti iš darbo tokiam laikui ji turėtų kreiptis į teismo administraciją. Be to, teisėja G. M. nurodė, kad tą dieną J. D. su ja daugiau nebuvo susisiekusi (Tyrimo dokumentai, 26 l.). Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta teisėja G. M. apie 2015-05-11 su J. D. vykusius pokalbius nurodė analogiškas aplinkybes. Teismo posėdyje G. M. patvirtino, kad 2015-05-11, nepasibaigus pietų pertraukai, pas ją į kabinetą atėjusi J. D. paprašė išleisti iš darbo. G. M. nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme jau buvo žinoma apie su J. D. kilusį konfliktą, todėl liudytoja pasakė, kad pareiškėjos išleisti iš darbo negali, ir nurodė, kad dėl leidimo išeiti iš darbo ji turi kreiptis į tuo metu buvusį teismo pirmininko pavaduotoją. Iš Tyrimo dokumentuose esančios J. D. darbo kompiuteryje esančios programos Spark duomenų matyti, kad 2015-05-11, 12.53 val. pareiškėja teisėjai G. M. parašė, kad ji yra darbe ir norėtų nuo 16.00 val. išeiti iš darbo, apie tai informuoja teisėją (Tyrimo dokumentai, 32 l.). Iš teisėjos G. M. Komisijai pateikto tarnybinio pranešimo, šios teisėjos teismo posėdyje duotų parodymų apie susirašinėjimą per programą Spark su J. D., teisėjos G. M. darbo kompiuteryje likusio pokalbio išklotinės matyti, kad teisėjos G. M. kompiuteryje aukščiau nurodyto turinio žinutės nėra (Tyrimo dokumentai, 27 l.). Teismo posėdyje liudytojas V. K., Šiaulių apylinkės teismo vyresnysis specialistas (informatikas), teikdamas paaiškinimus apie naudojimąsi programa Spark, nurodė, kad 12 val. 53 min. žinutė „esu teisėja darbe, norėčiau nuo 16 val. išeiti, informuoju jus“ iš J. D. darbo kompiuterio buvo išsiųsta, tačiau ji teisėjos G. M. kompiuteryje esančioje programoje Spark nerasta. Liudytojas paaiškino, kad taip galėjo atsitikti dėl interneto trikdžių ar kitokių techninių sutrikimų, galimybės ištrinti pasirinktas žinutes nėra, norint ištrinti konkrečią žinutę, tektų ištrinti visą pokalbį. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja, net ir manydama, kad jos žinutė 12 val. 53 min. tikrai buvo išsiųsta teisėjai G. M., privalėjo suprasti, kad ji iš teisėjos žinutės, patvirtinančios sutikimą nuo 16 val. išeiti iš darbo, negavo. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nuo 12.53 val., kai parašė žinutę, iki 15.46 val., kai išėjo iš darbo, su teisėja G. M. jokiais būdais nesusisiekė ir neįsitikino, kad ši teisėja yra informuota apie tai, kad su ja dirbti paskirta teisėjo padėjėja išėjo iš darbo, ir kad teisėja tam neprieštarauja. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, kaip nepagrįstus vertina J. D. teiginius kad ji teisėjai G. M. pranešė apie savo išėjimą iš darbo ir gavo jos sutikimą išeiti iš darbo nuo 16 val.

Įvertinus teisėjos G. M. tarnybinį pranešimą, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo A. B. 2015-05-22 paaiškinimą, vyriausiosios specialistės (darbui su personalu) I. K., Šiaulių apylinkės teismo raštinės vedėjos D. S., vyriausiosios specialistės R. M. 2015-05-21 paaiškinimus ir kitų dokumentų duomenis, daroma išvada, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog J. D. apie tai, kad ji 2015-05-11, 15 val. 46 min. išeina iš darbo ir iki 17 val. 00 min. į jį nebegrįš, Šiaulių apylinkės teismo pavaduotojui nepranešė, teisėjos, su kuria dirbti buvo paskirta, raštinės vedėjos ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) neinformavo.

Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjo padėjėjo išleidimą iš darbo reguliavo Aprašo (2013-01-02 įsakymo Nr. V-5 redakcija) 17 punkte įtvirtintos nuostatos ir tai, kad 2015-05-11 Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J. tarnybos reikalais nebuvo darbe, iš J. D. tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinos aplinkybės, kad ji pažeidė Aprašo (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-7) 21 punktą ir kad apie išėjimą iš darbo ji nepranešė Šiaulių apylinkės teismo pirmininkui ir šio teismo raštinės karjeros valstybės tarnautojui vyriausiajam specialistui.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Komisija pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog J. D., pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1 ir 3.3 punktus, Šiaulių apylinkės teismo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo pirmininko 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-5 (2015-01-22 įsakymo Nr. V-7 redakcija) 22 punktą, 2015 m. gegužės 11 d. nuo 15.46 val. nebuvo darbo vietoje, apie išėjimą iš darbo nepranešė teismo pavaduotojui, neinformavo teisėjo, su kuriuo buvo paskirta dirbti, raštinės vedėjos ar vyriausiojo specialisto (darbui su personalu) ir iki 17.00 val. į darbovietę negrįžo, o tuo metu buvo nuvykusi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-509-766/2015, kurioje ji yra ieškovė.

J. D., pagrįsdama skundo reikalavimą, teigė, kad jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes tyrė neobjektyvi Komisija, kadangi, nepatenkinus jos prašymo, nuo darbo Komisijoje nebuvo nušalintas E. S. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos 2015-05-20 prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šio Komisijos nario nušalinimas, ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015-05-25 atsakymą, sprendžia, kad į pareiškėjos prašymą dėl Komisijos nario nušalinimo buvo atsakyta išsamiai ir motyvuotai (29-30 b. l.). Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nesutikti su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nurodytais motyvais, pagrindžiančiais sprendimą nenušalinti Komisijos nario E. S., ir pagrįstai abejoti minėto Komisijos nario veiklos nešališkumu tiriant J. D. tarnybinį nusižengimą.

Teismas, ištyręs tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir juos patvirtinančius duomenis, daro išvadą, jog pareiškėjos J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytų valstybės tarnautojos, įtariamos padarius tarnybinį nusižengimą, teisių bei pagrindinių procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą: tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal gautą oficialią informaciją; J. D. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta Komisija; pareiškėjai buvo pranešta apie tarnybinį nusižengimą; pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimą, teikti su tarnybiniu nusižengimu susijusius dokumentus, susipažinti su Komisijos surinktais duomenimis; Komisija su J. D. tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius klausimus nagrinėjo ir sprendimus priimdavo kolegialiai, baigusi tarnybinio nusižengimo tyrimą pateikė motyvuotą Išvadą su pasiūlymu skirti tarnybinę nuobaudą, su kuria pareiškėja buvo supažindinta. Komisija surinko pakankamai duomenų, juos ištyrė ir tyrimo rezultatus dėl valstybės tarnautojos atliktų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių veiksmų ir jų kvalifikavimo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnautojo kaltės formos, tarnybinės nuobaudos parinkimo, įformino Išvadoje. Teismas sprendžia, kad Komisijos pasiūlyta J. D. taikyti švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba - yra proporcinga pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti J. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. D. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Šiaulių apylinkės teismui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė