Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje R. R., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 400 MGL (20 000 eurų) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 kovo 13 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 378 MGL (18 900 eurų) bauda;

2) 2019 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso per šį laikotarpį išdirbant 80 (aštuoniasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 378 MGL (18 900 eurų) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė– viešieji darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso per šį laikotarpį išdirbant 80 (aštuoniasdešimt) valandų, ir 378 MGL, tai yra 18 900 (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų) eurų dydžio bauda. 2020 m. kovo 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus. Bauda nesumokėta;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2022 m. gegužės 22 d. apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į pistoletą, tyčia nukreipė jį į nukentėjusiąją L. G. ir į nukentėjusįjį L. D., kurie tokius veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad T. G. yra jo pažįstamas, su kuriuo kartais išgeria alkoholio. T. G. jam dažnai skųsdavosi, kad nesutaria su savo žmona, kad ji ant jo rėkia, kad jis viską perka, o žmona nepatenkinta, neduoda jam gerti, skundėsi ir savo sūnumi. 2022 m. gegužės 22 d. po pietų, laiko neprisimena, su T. G. vartojo alkoholį kieme netoli bendrabučio, kuriame T. G. gyvena. Jis su savimi turėjo pasiėmęs maždaug apie 20 cm ilgio, apie 2 cm skersmens metalinį vamzdį, kurį planavo atiduoti garažuose dirbančiam R., jo pavardės nežinantis, kad jis pragręžtų vamzdyje skylę. Vamzdį būtų naudojęs sportiniam inventoriui kaip svarmenį, nes pats pasportuoja klube „(duomenys neskelbtini)“. T. G. vėl pradėjo jam skųstis, kad žmona jį skriaudžia. T. G. buvo labai girtas ir jis jį lydėjo namo, rankose turėjo minėtą metalinį vamzdį, kurį įsikišo į striukės rankovę iš vidinės pusės prie riešo. Vamzdis buvo išlindęs ir matėsi, galima buvo nežinant pagalvoti, kad tai pistoleto vamzdis. Kitoje rankoje turėjo tamsios juodos spalvos piniginę. Kai atvedė T. G. namo, galėjo būti apie 18.00 val., laiko tiksliai neprisimena. Buto durys buvo neužrakintos, jis užėjo, o T. G. liko laiptinės koridoriuje. Užėjęs į buto koridorių pamatė moterį, suprato, kad tai T. G. žmona. Jis atstatė į ją rankovėje užkištą metalinį vamzdį norėdamas pagąsdinti, giežtai liepė neskriausti T., matė, kad moteris labai išsigando nukreipto į ją vamzdžio, ji galėjo pagalvoti, kad tai ginklas. Tačiau kitoje rankoje jis turėjo tikrai tik piniginę. Jis tyčia pagąsdino moterį su turėtu vamzdžiu, galimai jai nestipriai spyrė. Moteris pradėjo isteriškai šaukti ir tuomet į butą užėjo nepažįstamas vaikinas. Jis atėjo kaip ir į pagalbą T. žmonai. Jis buvo piktas, kažką jam sakė, ką dabar neprisimena. Jis taip pat galėjo išsigąsti į jo rankovę įkišto vamzdžio, nes konflikto metu galėjo ir į jį būti nukreipęs vamzdį. Jis nieko neketino žaloti, neketino naudoti jokio fizinio smurto, tiesiog pavaidindamas, kad neva tai turintis ginklą, vamzdį nukreipė į juos. Norėjo užstoti draugą, buvo išgėręs, nepagalvojo apie pasekmes, labai gailisi. Po to išėjęs iš buto, išėjęs iš laiptinės jis kažkur lauke išmetė vamzdį, kur išmetė parodyti negali, nes neprisimena. Jautė, kad šitas jo išpuolis gali turėti pasekmių. Tą pačią dieną vakare pas jį atvyko policijos pareigūnai daryti kratos, ieškojo ginklų, kurių jis niekada gyvenime neturėjo ir neturi. Labai gailisi savo neapgalvoto poelgio, neplanavo naudoti jokio smurto, tiesiog norėjo padėti T. G. ir tai padarė tokiu nevykusiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2022 m. gegužės 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. D. pranešė, jog 2022 m. gegužės 22 d. apie 18:10 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo žinomas vyriškis, būdamas maždaug pusės metro atstumu nuo jo, atsisuko ir jam į krūtinę, kairėje pusėje įrėmė daiktą, panašų į pistoletą. Daiktas atrodė kaip juodos spalvos pistoletas garso slopintuvu. Įrėmęs minėtą daiktą, vyras pasakė „nesikišk“, leisdamas suprasti, kad jei nepasitrauks, daiktas bus panaudotas. Tuomet supratęs, kad vyras gali jį nušauti, išsigando dėl savo gyvybės.

Nukentėjusysis L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. d. apie 18:10 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gretimame bute išgirdo triukšmą, moteris šaukėsi pagalbos. Išėjęs į koridorių pamatė, kad praviros (duomenys neskelbtini)buto durys. Užėjus į minėtą butą, pamatė, kad iš matymo žinomas vyriškis, kuris jų name negyvena, konfliktuoja su minėtame bute gyvenančia L. G.. Tuomet priėjęs pamėgino nustumti vyriškį nuo kaimynės ir šis, būdamas maždaug pusės metro atstumu nuo jo, atsisuko ir jam į krūtinę, kairėje pusėje, įrėmė daiktą, panašų į pistoletą. Daiktas atrodė kaip juodos spalvos pistoletas su garso slopintuvu. Įrėmęs minėtą daiktą, vyras pasakė „nesikišk“, leisdamas suprasti, kad jei nepasitrauks, daiktas bus panaudotas. Tuomet jis suprato, kad vyras gali jį nušauti, išsigando dėl savo gyvybės, tačiau toliau bandė nustumti minėtą vyriškį nuo kaimynės. Tuomet vyriškis su ginklu rankoje atsitraukė ir išėjo iš buto nežinoma kryptimi. Vyras buvo apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, praplikęs, pražilęs, plaukai trumpi. Vilkėjo baltos spalvos striukę ir mėlynos spalvos kelnes. Apie 19:20 val. vedžiodamas šunį, minėtą vyriškį matė prie (duomenys neskelbtini)namo. Vyriškis prie šiukšlių konteinerio paliko baltos spalvos striukę, kurią vilkėjo įvykio metu ir krūmuose už konteinerių atsitūpęs galimai paliko dar kažką. Minėto vyriškio anketinių ar kontaktinių duomenų nežino, pamatęs, atpažintų. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, prisiminęs, papildys tyrimo eigoje. Prašo nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nustačius nusikalstamos veikos požymių, nubausti jį įstatymų numatyta tvarka. Jam yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis L. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 18:10 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą pas kaimynę L., bute Nr. (duomenys neskelbtini), ji šaukė: „Nelįsk, iškviesiu policiją“. Skubiai užėjo į minėtą butą, pamatė jam su kaimynės L. sutuoktiniu matytą vyrą (matydavo juos geriančius alkoholį prie namo) kuris, kaip jam tada pasirodė, laikė į L. nutaikęs kažkokį daiktą, panašų į ginklą. L. buvo susijaudinusi ir išsigandusi, ką vyras sakė, jis nesuprato. Jam užėjus į butą, vyras atsuko minėtą daiktą į jį, ir jis pagalvojo, kad tai gali būti ginklas, nes matė metalinį vamzdį. Gali būti, kad tai nebuvo ginklas, galėjo būti į rankovę prie riešo įkištas vamzdis, bet tuo metu, stresinėje situacijoje jis pagalvojo, kad tai ginklas. Jis išsigando, bet vis tiek bandė vyriškį traukti nuo L.. Minėtas vyras jį bandė traukti už drabužių, pats išėjo į laiptinę ir nusileido žemyn laiptais. Tuomet pamatė, kad netoliese laiptinėje stovi girtas kaimynės vyras T.. Jis kaimynei ir jam grasinusį vyrą atpažino iš nuotraukų. Kadangi išsigando minėto vyro rankoje turimo daikto, kurį jis tyčia buvo nukreipęs į jį, tuo metu jam pasirodė, kad tai kažkoks ginklas, jam buvo mintis, kad jis gali į jį šauti. Viskas vyko labai greitai. Jis jokių sužalojimų nepatyrė. Jis byloje jokio ieškinio nereiškia ir nereikš, tik nori, kad jo atpažintas vyras už tokį elgesį būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad L. D. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį R. R..

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 18:00 val. tarp jos ir jos vyro T. G. jos bute (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl to, nes jai grįžus iš kaimo vyras namie buvo girtas. Konflikto metu ji pasakė savo vyrui T. G., jog jeigu jis nenusiramins, ji iškvies policiją. Jos vyras susierzinęs išėjo iš namų, kur, nesakė. Vėliau, maždaug apie 18:10 val. į jos butą pro nerakintas buto duris įėjo jai nežinomas vyriškis, anksčiau jo nebuvo mačius. Jis buvo apie 65 metų amžiaus, apie 1,85 metrų ūgio, trumpų žilų plaukų, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu kostiumu. Įėjęs į butą jis abejose rankose laikė į ginklą panašius daiktus. Kairėje rankoje buvo didesnis daiktas, panašus į ginklą, tamsios spalvos, panašus iš formos į pistoletą. Dešinėje rankoje daiktas, panašus į ginklą, buvo mažesnis, šviesios spalvos, panašus iš formos į pistoletą. Įėjęs į butą, minėtas vyriškis pradėjo ant jos šaukti, sakydamas, kad neva skriaudžia savo vyrą. Šaukdamas ant jos, vyriškis buvo nukreipęs į ją minėtus daiktus, panašius į ginklą. Ji labai išsigando dėl savo gyvybės ir pradėjo šaukti, kad jis eitų iš jos buto. Konflikto metu minėtas asmuo jai spyrė koja į šlaunį, dėl ko ji pajuto momentinį skausmą. Įsiaudrinus konfliktui, į jos butą įbėgo jos kaimynas L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), norėdamas apginti ją. Matė, kaip L. ištempė užpuoliką į koridorių, tačiau kas vyko koridoriuje tarp jų, nematė, kadangi kol rengėsi chalatą, užpuolikas pabėgo. Viso įvykio metu buvo labai išsigandusi ir juto didelį stresą.

Papildomai nukentėjusioji L. G. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Parodė, kad viso įvykio metu buvo labai išsigandusi ir juto didelį stresą, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja būtent dėl grasinimo. Dėl spyrio į kojos šlaunį ji pretenzijų jam neturi, nes fizinis skausmas buvo nestiprus ir momentinis. Ji jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia ir nereikš. Nori, kad jos atpažintasis vyras būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Po šio įvykio, po 15 minučių grįžo į namus jos vyras T. G., ji jam viską papasakojo, tuomet jis dar skambino jo telefone įvestam abonentui, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. T. pradėjo jam sakyti, kodėl šis spyrė jai, girdėjo, kad atsiliepęs asmuo kalba uždusęs, ką sakė, negirdėjo, bet pokalbis truko labai trumpai. Atsiliepęs „(duomenys neskelbtini)“ greitai išjungė telefoną. T. tuo metu buvo labai girtas, tik pasakė, kad ją gąsdinusio vyro vardas R.. Po to atvykusiems policijos pareigūnams T. pasakė ir minėto R. adresą ar namą, kuriame jis gyvena.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad L. G. atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį R. R..

Liudytojas T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. R. yra jo pažįstamas, jis yra savo mobiliojo ryšio telefone įsivedęs jo telefoną, įvardindamas jo kontaktą „(duomenys neskelbtini)“. Jie kartais su juo išgerdavo alkoholio. 2022 m. gegužės 22 d. jis buvo susitikęs su R. ir jie prie Lampėdžių išgėrė degtinės butelį ir alaus, begeriant jis draugui skundėsi, kad nesugyvena su žmona, kad pykstasi. R. siūlėsi pakalbėt su jo žmona, sakė, kad gali kažką padaryt, ką jis neprisimena. Jis neprisimena, kad skatintų jį pasiaiškinti su jo žmona, daug ko neprisimena, nes buvo girtas. Jis asmeniškai nematė jokių daiktų panašių į ginklus ar ginklų pas R.. Po to grįžo namo, galimai apie 18.00 val. grįžo jo žmona L. G. ir radusi jį girtą, supyko. Tarp jų kilo konfliktas, žmona ant jo rėkė, ir jis išėjo iš namų. Ar buvo sutikęs vėl R. neprisimena. Po to jam grįžus namo, L. pasakė, kad buvo kažkoks vyras, jai grasino, spyrė. Jis iš karto suprato, kad tai R. R. ir jam paskambino, klausdamas ką jis čia pridarė, pastarasis kažką mykė, lygtai atsiprašinėjo ir išjungė telefoną. Jis pasakė ką prisimena, bet nuoširdžiai sako, kad buvo labai girtas ir smulkiai bei tiksliai visko papasakoti negali.

2022 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 22 d. 19:37 val. Kauno apskrities VPK OVS buvo gautas L. D. pranešimas, kad 2022 m. gegužės 22 d. dieną, apie 18:10 val. vyriškis išgirdo, kaip pas kaimynę į (duomenys neskelbtini)butą įsiveržęs vyriškis pradėjo triukšmauti, iš kaimynės riksmų suprato, kad reikalinga pagalba. Nuėjęs bandė užpuoliką atitraukti, kuris atsisukęs šiam pagrasino ginklu. L. D. jį bandė nustumti kuo toliau nuo savęs, bei moters, tuomet užpuolikas išėjo. Asmuo matytas keletą kartų lauke su nukentėjusios kaimynės vyru kartu išgeriantis. 2022 m. gegužės 22 d. apie 20:28 val. dirbamas ekipaže radijo šaukiniu „K1014“ kartu su Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėju G. D. ir Kauno apskrities VPK PR vyr. patrule G. S., bei Kauno apskrities VPK KP NVRS vyr. tyrėju E. Ž. nuvyko pranešime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), kur daugiabučio namo kieme juos pasitiko pranešėjas L. D., kuris paaiškino, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 18:10 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gretimame bute išgirdo, kaip moteris šaukėsi pagalbos. Išėjęs į koridorių pamatė, kad praviros (duomenys neskelbtini)buto durys. Užėjus į minėtą butą, pamatė, kad iš matymo žinomas vyriškis konfliktuoja su minėtame bute gyvenančia L. G.. Tuomet priėjęs pamėgino nustumti vyriškį nuo kaimynės ir šis, būdamas maždaug pusės metro atstumu nuo L. D., atsisuko ir jam į krūtinę įrėmė daiktą, panašų į pistoletą ir pasakė „nesikišk“, leisdamas suprasti, kad jei nepasitrauks, daiktas bus panaudotas. Daiktas atrodė kaip juodos spalvos pistoletas garso slopintuvu. Vyras buvo apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, praplikęs, pražilęs, plaukai trumpi. Vilkėjo baltos spalvos striukę ir mėlynos spalvos kelnes. Dėl šio įvykio iš L. D. priimtas pareiškimas. Kaip paaiškino L. D., apie 19:20 val. minėtą vyriškį matė prie (duomenys neskelbtini) namo, kur šis prie šiukšlių konteinerio paliko baltos spalvos striukę, kurią vilkėjo įvykio metu ir krūmuose už konteinerių atsitūpęs galimai paliko dar kažką. Apžiūrėjus L. D. nurodytas vietas, šalia esantį miškelį, bei konteinerius, nieko, galinčio turėti reikšmės tyrimui, nerasta. Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo rastas akivaizdžiai neblaivus T. G., kuris nurodė, kad minėtas vyriškis yra vardu R. ir gyvena (duomenys neskelbtini)name, pirmoje laiptinėje, tačiau nežino, kuriame tiksliai bute. Pradėjus ieškoti gyventojo, vardu R., vienas iš namo gyventojų nurodė, kad R. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Patikrinus (duomenys neskelbtini) butą, viduje buvo rastas R. R., kurio išvaizda atitiko apibūdinimą. Minėto vyriškio bute ir butui priklausančiame rūsyje atlikta krata. Kratos metu ginklų, draudžiamų, ar kitų daiktų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta. T. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, vyrui nepavyko įpūsti į alkoholio matuoklį ir pasitikrinti blaivumo, jam įteiktas šaukimas 2022 m. gegužės 24 d. 10:00 val. atvykti apklausai į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK. Atlikta L. G. apklausa. 2022 m. gegužės 22 d. 23:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK VTV areštinę.

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. R. 2022 m. gegužės 23 d. 00:28 val. nustatytas 0,62 promilių girtumas (1 t., b. l. 109–110).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, kad jis buvo užėjęs į nukentėjusiosios L. G. nukreipęs į ją metalinį vamzdį, dėl kurio moteris galėjo pagalvoti, kad tai ginklas, priekaištavo jai dėl konfliktų su T. G., moteris buvo išsigandusi, taip pat buvo nukreipęs vamzdį ir į pagalbą atėjusį L. D., kuris vėliau iš buto pasišalino, nukentėjusiųjų L. G. parodymais, kad į namus atėjęs nepažįstamas vyriškis nukreipęs į ją daiktus, panašius į pistoletą, priekaištavo dėl jos konfliktų su sutuoktiniu, ji labai išsigando, jai į pagalbą atėjo kaimynas L. D., L. D. parodymais, kad išgirdęs triukšmą ir atskubėjęs kaimynei L. G. į pagalbą matė iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris jam į krūtinę buvo nukreipęs daiktą, panašų į ginklą, todėl jis išsigando dėl savo gyvybės, liudytojo T. G. parodymais, kad jam grįžus namo žmona papasakojo apie jai išreikštus grasinimus, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Šių asmenų parodymais nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis turėjo su savimi daiktą, kurį, siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, nukreipė į juos, sudarydamas įvaizdį, kad tai šaunamasis ginklas, t. y. grasino jiems, o šie dėl to, kad daiktas buvo pateiktas kaip šaunamasis ginklas, nukreiptas į juos iš jiems nepažįstamo asmens, neblaivaus, agresyviai nusiteikusio asmens, atsižvelgiant į visą situaciją turėjo pagrindo manyti, kad ginklas gali būti panaudotas ir jų sveikatai ar gyvybei gresia realus pavojus, labai išsigando. Be to, minėti įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo tikslas ir buvo pagąsdinti, o nukreipdamas daiktą panašų į pistoletą į jam nepažįstamus žmones, suvokė, kad jie gali išsigąsti dėl savo gyvybės, sveikatos ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nustatyta, jog R. R. 2022 m. gegužės 22 d. apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į pistoletą, tyčia nukreipė jį į nukentėjusiąją L. G. ir į nukentėjusįjį L. D., kurie tokius veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą patvirtina tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, grasino nukentėjusiesiems daiktu, panašiu į pistoletą. Abu nukentėjusieji manė, kad kaltinamojo rankoje esantis daiktas yra tikras ginklas ir jiems gresia pavojus būti nužudytiems. Šios aplinkybės parodo, kad grasinimas nužudyti buvo pakankamai realus. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. R. veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

R. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Anksčiau R. R. yra teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 34), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 38, 39), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šį nusikaltimą R. R. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 378 MGL, tai yra 18 900 (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų) eurų dydžio baudos, todėl paskirtos bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą baudą, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką, įskaitytinas R. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 22 d. 23.00 val. iki 2022 m. gegužės 23 d. 15.31 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 80 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės pridėti visą neatliktą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 378 (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 18 900 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą, ir galutinę bausmę R. R. skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 80 valandų) ir 378 (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 18 900 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 22 d. 23.00 val. iki 2022 m. gegužės 23 d. 15.31 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

R. R. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.