Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-337/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-08
Bylos Nr.
2-337/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Metbalta“, A.B.
Ieškovas
T.A., P.A., A.B.
Civilinė byla Nr. 2-337/2006Procesinio sprendimo kategorija 110. 1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Metbalta“ ir A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1613-43/2006 pagal ieškovų T.A., P.A., A.B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Metbalta“ ir A.B. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo bei jo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai P.A., T.A. ir A.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: pripažinti 2006 m sausio 20 d. neeilinį visuotinį UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimą neteisėtu; pripažinti visus 2006 m sausio 20 d. neeilinio visuotinio UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimo nutarimus (sprendimus) neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pripažinti atsakovų 2006 m. sausio 27 d. akcijų pasirašymo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio; pritaikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą A.B. grąžinti atsakovui UAB „Metbalta“ 13000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų; sumažinti UAB „Metbalta“ įstatinį kapitalą nuo 2 260 000Lt iki 960 000Lt, anuliuoti 2006 m. sausio 20 d. neeilinio visuotinio UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimo nutarimu išleistus 13000 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Metbalta“ akcijų ir įpareigoti UAB „Metbalta“ įregistruoti atitinkamus bendrovės įstatų pakeitimus.

Ieškovai P.A. ir T.A. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A.B. neteisėtai priklausančių 13000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų bei uždrausti atsakovui visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, tarpe jų ir šių akcijų apimtyje dalyvauti visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose, balsuoti visuose visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas yra susijęs su atsakovo A.B. neteisėtai turimų 13000 vienetų akcijų restitucija bei anuliavimu. Atsakovas, žinodamas, kad akcijos yra išleistos neteisėtai ir turi būti anuliuotos, gali perleisti neteisėtai turimas UAB „Metbalta“ akcijas ar iš jų išplaukiančias turtines bei neturtines teises tretiesiems asmenims ir tuo būdu užkirsti kelią visapusiškam ieškovų pažeistų teisių atstatymui. Atsakovas turi galimybes imtis visų priemonių tam, kad išvengtų iš akcijų kylančių turtinių teisių gaunamos naudos grąžinimo ieškovams. Jis gali šią naudą perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti, todėl siekiant tinkamo teismo sprendimo įvykdymo garantavimo, yra būtinas draudimas pačiam atsakovui A.B. pasinaudoti akcijų suteikiamomis turtinėmis teisėmis. Draudimu apriboti atsakovo A.B. neteisėtai turimų akcijų suteikiamas neturtines teises yra siekiama užtikrinti, kad patenkinus ieškovų ieškinį, šios akcijos bei iš jų kylančios neturtinės teisės UAB „Metbalta“ pereitų neapsunkintos jokiais ribojimais ir tokiu būdu šias akcijas būtų galima anuliuoti. Neapribojus atsakovui šių iš neteisėtai išleistų bei įgytų akcijų kylančių balsavimo teisių, atsakovas galės vienvaldiškai spręsti visus UAB „Metbalta“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir priiminėti sprendimus, dėl kurių neteisėtumo ir negaliojimo, bus sąlygoti nauji teisiniai ginčai, civilinių bylų iškėlimai, visiškai suvaržyta UAB „Metbalta“ veikla ir taip apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų P.A. ir T.A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė ieškovų prašymą atmesti ir už piktnaudžiavimą civiliniu procesu skirti ieškovams CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą. Nurodė, kad ieškovai ne kartą pateikdami nepagrįstus prašymus ir pareiškimus teismui, o taip pat atlikdami kitus neteisėtus ir nesąžiningus procesinius veiksmus, piktnaudžiaudami teise ir civiliniu procesu siekė ir iki šiol siekia nušalinti akcininką A.B. nuo UAB „Metbalta“ valdymo. Prašymo patenkinimas esmingai apribotų atsakovo A.B. teisę dalyvauti bendrovės UAB „Metbalta“ valdyme, o taip pat atsakovo UAB „Metbalta“ galimybę vykdyti įprastinę ūkinę-komercinę veiklą. Teismui patenkinus ieškovų prašymą, bylos nagrinėjimo laikotarpiui bus nutrauktas UAB „Metbalta“ valdymo tęstinumas, o sprendžiamąjį balsą visuotiniame akcininkų susirinkime galėtų įgyti akcininkai, sudarantys mažumą, kuriems priklauso mažiau negu pusė akcijų, suteikiančių balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Reikalaujamų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Absoliučiai visų teisių suvaržymas yra netikslingas, pažeidžiantis ekonomiškumo principo reikalavimus, todėl neteisėtas. Patenkinus ieškovų prašymą, ieškovams P.A. ir A.B. veikiant kartu, jie įgis teisę vienašališkai spręsti bendrovės vadovo skyrimo ir atleidimo klausimą ir turės galimybę visiškai kontroliuoti atsakovą UAB „Metbalta“, kurios atžvilgiu pareikštas ieškinys. Būtų sukurta teisinė situacija, jog laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, ieškovams būtų sudarytos sąlygos įgyti teisę rinkti asmenį, kuris atstovaus atsakovą UAB „Metbalta“ šioje byloje. Bendrovės vadovo kaita, įtakota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemtų bendrovės valdymo sutrikimus, o dėl to sumažėtų UAB „Metbalta“ akcijų, tame tarpe areštuotų akcijų vertė, todėl būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovų P.A. ir T.A. prašymą patenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo A.B. nuosavybės teise valdomų 13000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Metbalta“ akcijų, uždraudžiant atsakovui A.B. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis teisėmis, kitoje dalyje ieškovų prašymą atmetė, atsakovų A.B. ir UAB „Metbalta“ prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovams P.A. ir T.A. baudą taip pat atmetė. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas A.B. jam priklausančių 13000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Metbalta“ akcijų, kurios yra šalių ginčo objektas ir kurias ieškovai reikalauja grąžinti atsakovei UAB „Metbalta“, gali perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui A.B. priklausančių 13000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Metbalta“ akcijų areštas. Teismo teigimu, uždraudus atsakovui A.B. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš UAB „Metbalta“ akcijų kylančiomis neturtinėmis teisėmis, tarpe jų ir šių akcijų apimtyje dalyvauti visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose, balsuoti visuose visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose, akivaizdžiai būtų pažeistas kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros principas. Atsakovui A.B. priklausančių UAB „Metbalta“ akcijų neturtinių teisių suvaržymas suteiktų ieškovams P.A. ir A.B. daugiau teisių priimant bendrovėje sprendimus, o tokia situacija sugriautų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovų P.A. ir T.A. prašymas dalyje uždrausti atsakovui A.B. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš šių akcijų kylančiomis neturtinėmis teisėmis, tarpe jų ir šių akcijų apimtyje dalyvauti visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose, balsuoti visuose visuotiniuose UAB „Metbalta“ akcininkų susirinkimuose, atmestinas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovų P.A. ir T.A. akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis dar neįžvelgiamas, todėl atsakovų prašymas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovams baudą atmestinas.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB ,,Metbalta“ ir A.B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti, o ieškovų T.A. ir P.A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų prašymu, turi būti įvertinta, ar prašymas nereiškimas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir civiliniu procesu. Ieškovų prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sistemingai teikiami skirtingose civilinėse bylose, siekiant tokiu būdu suvaržyti A.B. ir UAB ,,Metbalta“ veiklą.

Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje ieškovų veiksmus piktnaudžiavimo teise aspektu vertino tik spręsdamas dėl atsakovų prašymo skirti ieškovams baudą, tačiau neatsižvelgė į atsakovų atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytus argumentus dėl piktnaudžiavimo teise ir juos patvirtinančius įrodymus.

2. Skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės yra neproporcingos šia nutartimi siekiamam tikslui. Visų turtinių teisių suvaržymas, uždraudžiant jomis naudotis, valdyti ir disponuoti yra netikslingas, pažeidžiantis ekonomiškumo principo reikalavimus, todėl neteisėtas. Teismas nutartyje nenurodė kokiais motyvais ir byloje surinktais įrodymais remiantis buvo nustatyta, kad yra kilusi reali grėsmė ieškovų teisėms. Teismas, konstatuodamas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi prielaida, kad akcijos gali būti perleistos, įkeistos ar kitaip suvaržytos, tačiau nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, nenurodė kokiais įrodymais nustatyta, jog yra kilusi grėsmė, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ekonomiškumo ir proporcingumo principas reikalauja uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kurių grėsmė yra kilusi (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 7 p.), o ne vadovaujantis prielaidomis suvaržyti absoliučiai visas akcijų suteikiamas turtines teises.

Atsiliepimas

Ieškovas A.B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovo A.B., nuosavybės teise valdomų 13000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Metbalta“, akcijų, uždraudžiant atsakovui A.B. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis teisėmis.

Ak­ci­jos yra in­ves­ti­ci­jų ver­ty­bi­niai po­pie­riai, pa­žy­min­tys jų sa­vi­nin­kų – ak­ci­nin­kų dalyvavimą ben­dro­vės ka­pi­ta­le ir su­tei­kian­tys jiems tur­ti­nes bei ne­tur­ti­nes tei­ses. Kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 14 straipsnio 1 dalyje, šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis ribojamos atitinkamos teisės, sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui priklausančių turtinių teisių, taigi ir akcijų suteikiamų turtinių teisių, areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Iš ieškinio matyti, kad galimas ieškovams palankus teismo sprendimas būtų 2006 m. sausio 27 d. akcijų pasirašymo sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia ab initio bei restitucijos taikymas, t.y. A.B. turėtų grąžinti atsakovui UAB „Metbalta“ 13000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai areštavo (uždraudė disponuoti) ginčo akcijas, nes, netaikant šios laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 15straipsnis nustato šias turtines akcininkų teises: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei; 6) kitas ABĮ ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises. Atsižvelgiant į šią teisės normą matyti, kad atsakovas A.B. turi galimybę pasinaudoti ginčijamų akcijų turtinėmis teisėmis ir jų pagrindu įgyti bendrovės turto, kurį, kaip ir pačias akcijas, galėtų perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu būdu teismui priėmus galimą ieškovams palankų sprendimą, restitucijos taikymas būtų apsunkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai uždraudė atsakovui A.B. naudotis turtinėmis teisėmis (CPK 144 str. 1 d.). Išdėstyti argumentai paneigia apeliantų teiginius, jog akcininkų turtinių teisių suvaržymas uždraudžiant akcijomis naudotis, valdyti ir disponuoti yra netikslingas, pažeidžiantis ekonomiškumo, proporcingumo principus.

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Procesinės įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios normos esmė yra ta, kad įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė ir teisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to atmestini apeliantų argumentai, jog teismas, konstatuodamas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi prielaida, kad akcijos gali būti perleistos, įkeistos ar kitaip suvaržytos ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Apeliantai ginčijamos nutarties neteisėtumą motyvuoja ir tuo, jog teismas neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovų atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytus argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą ( CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t.y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog ieškovų P.A. ir T.A. akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis dar neįžvelgiamas, t.y. teismas pasinaudodamas diskrecijos teise sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog ieškovai sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ar ieškovai atliko veiksmus, kurie liudytų, jog jie piktnaudžiauja įstatymu suteiktomis teisėmis. Išdėstyti argumentai paneigia apeliantų teiginius dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

CPK normos nenurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo reikalavimo nepagrįstumo įrodinėjimu, ir dėl šių apeliantų motyvų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 147 str. 3 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovų atlyginti nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovų prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ši norma glaudžiai siejasi su anksčiau minėtu CPK 95 straipsniu ir taip pat gali būti prilyginama piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesuteikia pagrindo skundžiamą teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vincas VerseckasTeisėjai Gintaras PečiulisVigintas Višinskis