- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- eI-4873-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02766-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo atstovui advokatui Giedriui Danėliui, atsakovo atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) 2017-07-13 sprendimą „Dėl R. B. šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo“; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK pakartotinai išduoti R. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamu sprendimu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p. pagrindu, t. y. policijai turint duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas.
Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams.
Atsakovo išvada yra grindžiama faktiniais duomenimis, dalis kurių neatitinka tikrovės. Nutarimai dėl jo padarytų veikų buvo priimti dar iki skundžiamo sprendimo pasirašymo dienos, be to Vilniaus aps. VPK buvo apie minėtus nutarimus informuotas arba net jo atstovas dalyvavo juos priimant.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui
Atkreipia dėmesį, kad dvi iš Vilniaus aps. VPK sprendime minimų administracinių pažeidimų bylų buvo nutrauktos, baudžiamoji byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiaisiais, o paskutinis administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio padarymo jis pripažintas kaltu, tiesiogiai nesusijęs su ginklų naudojimu.
Priešingai nei gali atrodyti susipažinus su skundžiamu sprendimu, jo veiksmai, dėl kurių buvo pradėtos visos skundžiamame sprendime minimos teisenos, buvo atlikti vienkartiniais tos pačios dienos veiksmais – vėlų 2016-07-23 vakarą. Tą vakarą jo atliktų veiksmų pagrindu Vilniaus aps. VPK inicijavo net keturias skirtingas teisenas. Dalis teisenų buvo inicijuota praėjus nemažai laiko po pačių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui tik 2017 m. vasario mėnesį Vilniaus aps. VPK kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 str. 5 d. nustatyto nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės įrodo, kad jo neteisėti veiksmai buvo vienkartiniai, nepasižymintys tęstinumo ar pakartotinumo požymiais, o sprendime jie pateikiami tendencingai formuojant neigiamą jo charakteristiką.
Pažymi, kad jis jau ilgą laiką priklauso įvairiems medžiotojų, šaudymo klubams, turi ir naudoja ginklus, tačiau niekada nėra baustas už pažeidimus, susijusius su minėta veikla. Pateikti duomenys įrodo, kad jis turi patirties naudojant ginklus, jo priklausymas nurodytiems klubams ir užimamos pareigos charakterizuoja jį kaip patikimą ir profesionalų asmenį, besilaikantį elgesio su ginklais taisyklių.
Pažymi ir tai, kad bendradarbiavo su jo veiksmus tyrusiais pareigūnais ir aiškiai išreiškė savo gailestį dėl padarytų teisės pažeidimų. Šiuos teiginius pagrindžia ir Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės r. PK) pareigūnų surašyti procesiniai dokumentai, kuriuose kaip lengvinančios aplinkybės nurodomas jo bendradarbiavimas tiriant pažeidimus ir jo nuoširdus gailėjimasis.
Baudžiamoji byla taip pat nutraukta tuo pagrindu, kad jis susitaikė su nukentėjusiaisiais, kas papildomai įrodo, kad jis neigiamai vertino savo veiksmus ir siekė juos ištaisyti. Teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, turėjo galimybę taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, kuri realiai būtų sukėlusi tas pačias pasekmes kaip ir skundžiamas sprendimas – leidimai būtų panaikinti. Tačiau šiuo atveju teismas nusprendė, kad jo asmenybė ir jo veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo buvo pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės netaikant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad aplinkybės, charakterizuojančios jį teigiamai, skundžiamame sprendime buvo ignoruojamos ir neaptariamos. Jo tariamą pavojingumą kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui pagrindžiančios aplinkybės pateikiamos tendencingai, iškraipant objektyviai egzistuojančius faktus. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, vienkartiniai asmens veiksmai, dėl kurių jis nuoširdžiai gailėjosi ir kuriuos pats padėjo atskleisti, negali būti laikomi neginčijamais įrodymais, kad asmuo kelia grėsmę sau ir aplinkiniams ar turi polinkį nusikalsti, negerbti valstybėje galiojančių įstatymų ir nepaklusti jų reikalavimams.
Atsakovas Vilniaus aps. VPK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai ir šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį (padarė pažeidimus viešoje vietoje, gabeno teisėtai įsigytus šaunamuosius ginklus ir panaudojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.66 prom.)), jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad R. B. panaudodamas ginklą sukėlė grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o už tai Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vilniaus aps. VPK, priimdamas 2017-07-13 sprendimą Nr. 17-IL-10-02819-e, tinkamai įvertino Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. (kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) nuostatas.
Pabrėžia, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012-04-12 nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Konstitucinis Teismas 2013-01-25 nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.
Šių teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Įstatymo 1 str. 1 d. nustatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Pareiškėjo elgesys akivaizdžiai yra nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti, atsakovo atstovas atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus aps. VPK 2017-07-13 sprendimo Nr. 17-IL-10-02819-e, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK R. B. registruoti ginklai: pistoletas SIG SAUER P 239, kal. 9 mm Para, Nr. SA38466; lygiavamzdis šautuvas Beretta 686 Silver Pigeon S, kal. 12x76, Nr. R58323S; graižtvinis šautuvas SAKO 85 M, kal. 3006 Spring, Nr. A82712; graižtvinis šautuvas MARLIN Golden 39 AS, kal. 22 LR, Nr. 09254869; graižtvinis šautuvas CZ 527 Full Stock, kal. 223 Remington, Nr. A461990; pistoletas PM, kal. 9x18, Nr. IR3097; pistoletas Beretta 8000F, kal. 9 mm Para, Nr. 039447MC ir išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001853 ir Europos šaunamojo ginklo leidimas Nr. L1-15-0198.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-05-05 nuosprendžiu R. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), jam susitaikius su nukentėjusiais. Teismas nurodė, kad 2016-07-24 Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34686-16 R. B. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos nustatytos BK 145 str. 1 d. požymius. R. B. minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pripažintas įtariamuoju, dėl to iš jo buvo paimti ginklai laikinam saugojimui. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad 2016-07-23 R. B. po žodinio konflikto telefonu su L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (buvo nustatytas girtumas 1,66 prom.), automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) į L. P. ir R. J. namų kiemą, kur išlipęs iš automobilio išsitraukė pistoletą ir šovė į jų pusę, vėliau išsitraukė medžioklinį peilį, tačiau L. P. jį išmušė iš R. B. rankų. Vėliau iš automobilio atsinešė užtaisytą šaunamąjį ginklą - graižtvinį šautuvą SAKO ir juo grasino nužudyti L. P. ir R. J., tačiau L. P. atėmė šautuvą ir jie susigrūmė. K. R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. P. namo kieme vieną kartą šovė į L. P. ir jo sugyventinės pusę. Neprisimena kaip išsitraukė peilį ir graižtvinį šautuvą. R. B. sutinka su pareikštu kaltinimu, kuris paremtas byloje surinktais įrodymais, nes jis kai kurių detalių neprisimena dėl savo girtumo. Su nukentėjusiais jis susitaikė. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d, byla nutraukta vadovaujantis BPK 303 str. 4 d., BK 38 str. 1-4 p. (jam susitaikius su nukentėjusiais).
R. B. 2016-07-23 būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs lengvą kūno sužalojimą arba nulėmęs transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą) ir jam buvo paskirta nuobauda - bauda 1 200 Eur ir specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones 42 mėn. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarimas paliktas nepakeistas). Tuo metu R. B. automobilyje laikė ir gabeno šaunamojo ginklo priedėlį, t. y. naktinį taikiklį, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 199¹ str. (Ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimas, laikymas ir naudojimas) ir jam skirta nuobauda - bauda 57 Eur, daiktų konfiskavimas. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-29 nutarimu paliko Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-15 nutarimą nepakeistą, t. y. R. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 199¹ nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o naktinio matymo prietaisą - „Dedal – 541“ Nr. 102838 konfiskuoti.
R. B. 2016-07-23 medžioklės metu medžiojo neblaivus ir su savimi turėjo medžioklinį šautuvą SAKO 85 M, Nr. A82712 su šoviniais, dėl to padarė administracinį nusižengimą nustatytą ANK 290 str. 5 d. (Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 prom. iki 2,5 prom.) ar sunkus (nuo 2,5 prom. ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse). Vilniaus aps. VPK tik konstatavo, kad buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 str. 5 d., o apie tai, kad buvo priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą, informacijos Administracinių nusižengimų registre nebuvo, todėl ši aplinkybė ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo vertinama.
Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.). Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus). Atitinkamai, pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Kaip minėta, pagal Įstatymo 1 str. 1 d., vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tuo tarpu ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2013-01-25 nutarimai). Taigi, iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) 75, 75.6 p. nurodyta, kad ginklas, atsižvelgiant į šių Taisyklių 76-84 p. nuostatas išregistruojamas, jeigu ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Taisyklių 81 p. nurodyta, kad ginklo išregistravimo pagrindas šių Taisyklių 75.6 p. atveju yra jo realizavimas arba konfiskavimas ir tai patvirtinantys dokumentai.
Taisyklių 92, 92.3, 92.4 p. nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 p. ir 18 str. 2 d., išskyrus 8 p., numatytoms sąlygoms. Kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taisyklių 93 p. nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Taisyklių 104 p. nurodyta, kad jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ar pasibaigęs jo galiojimas ir yra priimtas teritorinės policijos įtaigos sprendimas realizuoti ginklus, šaudmenis, paimtas ginklas nedelsiant perduodamas įvertinti jo būklę ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai. Sudėtingais atvejais komisijos sprendimu ginklas įvertinti jo būklę gali būti perduotas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ar jo padalinių ekspertams.
Aukščiau nurodytu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas R. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiesiems, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Įsiteisėjęs minėtas teismo nuosprendis yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, darydamas grasinamo pobūdžio veiką, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vilniaus apygardos teismo 2017-06-29 nutartimi, kuria paliktas nepakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-15 nutarimas nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas R. B., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. R. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 str. 3 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs lengvą kūno sužalojimą arba nulėmęs transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą) buvo nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, naktinio matymo prietaisas - „Dedal – 541“ Nr. 102838 konfiskuotas. Įsiteisėjusi teismo nutartis yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį neblaivus ir su savimi laikydamas naktinio matymo prietaisą, kurio civilinė apyvarta yra draudžiama, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, t. y. darydamas veiką kvalifikuojamą pagal ATPK 127 str. 3 d., kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis nustato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, padarė grasinamo pobūdžio veiką ir veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 127 str. 3 d. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.
Visuma faktinių aplinkybių, kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. veikimo sritį. Teismas, įvertinęs minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendis atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-05-15 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo pakankamas teisėtam sprendimui priimti.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino įstatymų reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.
Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis darbe charakterizuojamas teigiamai, o medžiotojų ar šaudymo būrelių nario funkcijoms atlikti jam yra reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Įstatymo nuostatas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo atlyginti patirtas teismo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.