- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-233/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė (pran.)
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. M., E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. D., S. M., A. A., J. V., S. T., G. P.
- Trečiasis asmuo
- Gyvenamojo namo statybos bendrija
- Advokatai
- Jonas Butkus, Edmundas Mikučiauskas, Linas Cirtautas
- Kategorijos
- 27.3.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (pranešėja),
sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Vaidai Stepanavičiūtei
atsakovų E. G. A. , R. V. , D. S. , R. M. , D. D. , S. M. , V. M. , A. A. , R. M. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui,
atsakovų J. V. –P. ir G. P. atstovui advokatui Linui Cirtautui.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-943-262/2008 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. G. A. , R. V. , D. S. , S. T. (K.), R. M. , D. D. , S. M. , V. M. , A. A. , R. M. , J. V. , G. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Gyvenamojo namo statybos bendrija Nr. 385.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš E. G. A. 46 482,08 Lt (iš jų 39 797,96 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 4 694,69 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 1 989,43 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš R. V. 23 725,83 Lt (iš jų 20 311,05 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 2 396,31 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 1 015,47 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš D. S. 12 642,12 Lt (iš jų 10 824,19 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 276,85 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 541,08 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš S. T. 2 249,84 Lt nuompinigių už žemės sklypą, iš R. M. 11 703,75 Lt (iš jų 10 020,75 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 182,08 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 500,92 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš D. D. 16 703,59 Lt (iš jų 14 301,61 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 687,06 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 714,92 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš S. M. 18 515,84 Lt (iš jų 15 858,26 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 870,10 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 792,48 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš V. M. 18 592,83 Lt (iš jų 15 919,18 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 1 877,88 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 795,77 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš A. A. 20 829,54 Lt (iš jų 17 834,26 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 2 103,78 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 891,50Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš R. M. 27 984,96 Lt (iš jų 23 960,72 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 2 826,48 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 1 197,76 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš J. V. 7 090,91 Lt (iš jų 6 071,24 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 716,18 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 303,49 Lt už įrengtą vandens gręžinį), iš G. P. 7 090,91 Lt (iš jų 6 071,24 Lt skolos dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 716,18 Lt nuompinigių už žemės sklypą, 303,49Lt už įrengtą vandens gręžinį).
Ieškovė nurodė, kad 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas iš GNSB Nr. 385 jos naudai priteisė 199 029,97 Lt skolą, susijusią su namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimu-pardavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu iš GNSB Nr. 385 priteisė ieškovei 34 608 Lt (24 608 Lt nuompinigių už žemės sklypą ir 10 000 Lt už vandens gręžinio įrengimą). Ieškovė nurodė, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturčiai atsako pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Savo teises ir pareigas bendraturčiai įgyvendina per gyvenamojo namo savininkų bendriją. Bendrijos egzistavimas nepanaikina jų prievolių, susijusių su bendru daiktu. Šių prievolių vykdymas negali būti tiesioginis ir turi būti vykdomas per tam sukurtą juridinį asmenį – gyvenamojo namo savininkų bendriją. GNSB Nr. 385 valdymo organai nesurenka iš bendraturčių lėšų, bendrija negali įvykdyti savo prievolių, todėl ieškovė mano, jog CK 6.68 straipsnis suteikia jai teisę veikti GNSB Nr. 385 vardu ir pareikšti ieškinį įgyvendinant skolininko teises. Teismų sprendimais nustatyta, kad GNSB Nr. 385 tapo nemokia ir nesurenka lėšų prievolėms įvykdyti. Nurodė, kad sudėjus visus savininkų valdomus plotus bendras daugiabučio namo plotas sudaro 1 122,90 m². Jį ieškovė pasirinko kaip atskaitos tašką, skaičiuodama kiekvieno savininko mokėtiną sumą, būtiną bendrijos prievolėms įvykdyti, ir mano, jog iš viso bendraatsakoviai privalo sumokėti 233 637,97 Lt, iš kurių 199 029,97 Lt yra dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo, 24 608 Lt nuompinigiai už žemės sklypą ir 10 000 Lt už įrengtą vandens gręžinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu, kuris yra visiškai įvykdytas, iš atsakovo GNSB Nr. 385 buvo priteista ieškovei skola, delspinigiai ir palūkanos. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimu iš atsakovo GNSB Nr. 385 ieškovei yra priteista 151 381 Lt skolos, 27 627,16 Lt delspinigių, 15 138,17 Lt palūkanų ir 4 882,94 Lt žyminio mokesčio (iš viso 199 029,97 Lt). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu iš atsakovo GNSB Nr. 385 ieškovei yra priteista 33 600 Lt skolos už vandens gręžinio įrengimą. Vykdant 2006 m. vasario 23 d. sprendimą paaiškėjo, kad skolininkas GNSB Nr. 385 turto ar lėšų neturi, kitų sprendimų įvykdymo galimybių nerasta. Teismas sprendė, kad ieškovė G. M. neturi teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovams E. G. A. , R. V. , D. S. , S. T. , R. M. , D. D. , S. M. , V. M. , A. A. , R. M. , J. V. , G. P. , nes netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai skolininkas (GNSB Nr. 385) turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditorei G. M. . Toks ieškinys galėtų būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu GNSB Nr. 385 turėtų tam tikrą turtinę teisę atsakovams, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas, nustatyta, kad tam, jog bendrija negalėjo atsiskaityti su ieškove, neturėjo įtakos nesąžiningi atsakovų veiksmai. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovės S. T. 22 275,61 Lt, nes su ja 2001 m. buvo pasirašytas ir užregistruotas susitarimas, kad atsakovė visiškai atsiskaitė ir bendrija jai pretenzijų neturi, iš S. T. reikalavo priteisti tik 2 249,84 Lt žemės mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės S. T. atsiskaitymą su bendrija, o tokį ieškovės pasirinkimą, iš kurio asmens, turinčio nuosavybės teise gyvenamąją patalpą name (duomenys neskelbtini), reikalauti priteisti skolą, atsiradusią dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo, vertino kaip ieškovės nesąžiningumą, patvirtinantį, jog bendrijos nariai, fiziniai asmenys, esantys atsakovais šioje byloje, nėra skolingi GNSB Nr. 385. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovai jokių prievolių skolininkui GNSB Nr. 385 neturi, tai pastaroji neturi įgyvendintinos teisės atsakovų atžvilgiu ir todėl ieškovė G. M. (kreditorė) negali įgyvendinti skolininko GNSB Nr. 385 turtinės teisės, nes ši yra neįgyvendintina. Nesant visų sąlygų, būtinų pareikšti ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, teismas ieškinį atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturčiai atsako pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, nes 385-oji gyvenamojo namo statybos bendrija į gyvenamojo namo savininkų bendriją nebuvo perregistruota. Pati GNSB Nr. 385 nevykdo pagal Daugiabučių namų savininkų įstatymą daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančių vykdyti funkcijų. Gyvenamojo namo statybos bendrija Nr. 385 ir atsakovai tarpusavyje jokių turtinių santykių ir jokių turtinių prievolių neturi, nes šalys neturi jokio bendro turto, kurio išlaikymo išlaidas turėtų padengti kaip bendraturčiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė negali reikšti netiesioginio ieškinio, nes Gyvenamojo namo statybos bendrija Nr. 385 neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovams. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu, kurį paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau neatkreipė dėmesio, kad reikalavimai buvo nagrinėjami pagal CK 2.50 straipsnį ir atmesti, tačiau kitos teisės normos, kurių pagrindu buvo reiškiamas ieškinys minėtoje civilinėje byloje, nebuvo atskiras juridinis ieškinio pagrindas. Teismas, nagrinėdamas pareikštą ieškinį, neatkreipė dėmesio į skirtingą šios ir jau išnagrinėtos bylos teisinį pagrindą bei į svarbias faktines aplinkybes, tai yra kad gyvenamojo namo statybos bendrija nėra baigusi savo veiklos, ji nepertvarkyta į daugiabučių namų eksploatavimo bendriją, butų savininkai neturi sutarties su turto administratoriumi, ieškovė negali būti laikoma nesąžininga atsakovų atžvilgiu, nes jos reikalavimai reiškiami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kadangi bendrijos valdymo organai nevykdo jų kompetencijai priskirtų veiksmų vykdant teismo sprendimus, nagrinėjamas ginčas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 11-13 straipsniais, Gyvenamųjų namų statybos bendrijų pavyzdinių įstatų 11.4, 12, 15.5 ir 40 punktais bei galiojančiais GNSB įstatų 11, 12, 13, 15.2 ir 17 punktais.
2. Teismas, atmesdamas ieškinį, pasisakė tik dėl vieno juridinio ieškinio pagrindo, tai yra CK 4.76 straipsnio, tačiau dėl kitų teisės normų nepasisakė, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
3. Kooperatyvų įstatymo 12 straipsnis numato dvi kapitalo rūšis – pagrindinį ir rezervinį. Pagrindinis turėjo būti naudojamas gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklai (namui pastatyti ir bendrijos narius aprūpinti butais), o rezervinis turėjo būti sukauptas nenumatytoms išlaidoms bei nuostoliams padengti. Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimais yra priteistos skolos, kurios pagal Kooperatyvų įstatymo 12 straipsnį laikomos nenumatytomis išlaidomis. Įstatymas kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo dydžio nereglamentuoja, tačiau jo turi užtekti įstatuose numatytai veiklai plėtoti. Kadangi gyvenamojo namo statybos bendrijų pagrindinė veikla yra aprūpinti narius butais, kapitalo turi užtekti teisėtai įsigyti butus. Bendrija negali likti skolinga pagal prievoles. Kooperatyvų įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalys numato, kad bendrovės narys privalo vykdyti kooperatinės bendrovės įsipareigojimus, atsakyti pagal bendrovės prievoles, prisiimtas iki jam įstojant. Esant įstatymo ir žemesnės galios teisės akto nesutikimų turi būti vadovaujamasi įstatymu. Tam, kad būtų įvykdytos gyvenamojo namo statybos bendrijos prievolės, nereikia bendrijos narių kaltės. Bendrijos lėšų šaltiniai pagal įstatus yra pajus, kreditai, kitos įplaukos. Bendrijos narys privalo laiku mokėti visas įmokas ir tikslines įmokas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką numato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Gyvenamojo namo statybos bendrija turi neįvykdytų prievolių pagal pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis, tačiau nei valdyba, nei visuotinis akcininkų susirinkimas nenustato tikslinių rinkliavų, kad prievolės būtų įvykdytos, nėra sumokėta pagal namo pirkimo-pardavimo, vandens gręžinio ir žemės nuomos sutartis.
4. Priešingai nei nurodė teismas, yra visi įstatyme numatyti pagrindai, leidžiantys ieškovei veikti bendrijos vardu ir pareikšti ieškinį. Ieškovė turi įsiteisėjusiais teismo sprendimais aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę GNSB Nr. 385 atžvilgiu, bendrija, remdamasi Kooperatyvų įstatymo nuostatomis, turi teisę surinkti papildomas įmokas, kad būtų įvykdytos bendrijos prievolės, o bendrijos nariai ir ne nariai privalo papildomai įmokas sumokėti. Ne bendrijos nariai, jei jie nėra įstoję arba yra išstoję, privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nes CK 2.45 straipsnio prasme jie yra GNSB Nr. 385 dalyviai, kadangi turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. GNSB Nr. 385 neįgyvendina turimos turtinės teisės, GNSB Nr. 385 teisė, kurios ji neįgyvendina, nėra asmeninė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. V. (P.) ir G. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu galima pareikšti tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytos sąlygos, tai yra kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu, reikalavimas turi būti vykdytinas, skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui (savo skolininkui), tačiau to nepadaro arba atsisako daryti ir tai pažeidžia kreditoriaus teises. Be to, ieškinį galima pareikšti tik tuo atveju, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Atsikirsdami į ieškovės argumentus, kad teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes bei skirtingą jau išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos teisinį pagrindą, atsakovai pažymėjo, kad teismas nustatė, jog nėra vienos iš esminių sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tai yra GNSB Nr. 385 vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovus. Atsakovai taip pat priminė, kad butą jie įgijo teismo sprendimams vykdyti nustatyta priverstinio turto realizavimo tvarka 2004 m. gruodžio 23 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui pagrindu be jokių suvaržymų ar prievolinių įsipareigojimų. Butas buvo įgytas vėliau nei atsirado bendrijos įsipareigojimai ieškovei. Be to, atsakovai niekada nebuvo ir nėra bendrijos nariai, už butą yra visiškai atsiskaityta, lėšos pervestos išieškotojai (ieškovei). Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti nepagrįstai remiasi Kooperatyvų įstatymo ir Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdiniais nuostatais ir aiškina, kad ne bendrijos nariai, įgiję ir visiškai atsiskaitę už butą, privalo sumokėti bendrijos skolas. Toks ieškinys atsakovams galėtų būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad bendrija tapo nemoki ar jai padaryta žala dėl atsakovų veiksmų, tačiau byloje nėra nustatyta nė viena iš deliktinę atsakovų atsakomybę bendrijai patvirtinančių sąlygų. Atsakovai taip pat negali būti laikomi atsakingi už bendrijos prievoles, atsiradusias iki jiems įsigyjant ginčo namo butą, nes bendrijos skola ieškovei negali būti laikoma prievole, susijusia su bendru daiktu CK 4.76 ir 4.82 straipsnių prasme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. G. A. , R. V. , D. S. , R. M. , D. D. (Sniečkienė), S. M. , V. M. , A. A. , R. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo, galiojusio iki 2002 m. gegužės 28 d., 11 straipsnio 3 dalį kooperatinės bendrovės narys atsako pagal kooperatinės bendrovės prievoles, priimtas iki jam įstojant, su kuriomis, stodamas į kooperatinę bendrovę, susipažino. Bylas išnagrinėję teismai nustatė, kad nors atsakovai įstodami į GNSB Nr. 385 žinojo, kad namą bendrija įsigijo iš ieškovės, tačiau jiems nebuvo žinoma tikroji bendrijos finansinė padėtis, todėl atsakovų pareiga atsakyti už bendrijos prievoles pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 4 dalį nėra galima. Be to, Kooperatinių bendrovių įstatymas nurodo kooperatyvo narių atsakomybės ribas, tai yra atsakoma įdėto pajaus dydžiu, nebent įstatuose numatyta didesnė atsakomybė, kuri taip pat negali viršyti dvigubo pajaus dydžio (Įstatymo redakcija iki 2002 m. gegužės 28 d.). GNSB įstatuose nebuvo numatyta didesnė atsakomybė, visi atsakovai pajus yra įnešę, su bendrija visiškai atsiskaitę, todėl didesnė atsakomybė už bendrijos prievoles nėra galima. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad E. G. A. ir R. M. niekuomet nebuvo bendrijos narėmis, o kiti anksčiau buvę nariais šiuo metu jais nėra. GNSB Nr. 385 Kooperatyvų įstatymas nėra taikomas, kadangi ji įsteigta ne vystyti bendrą ekonominę ar ūkinę veiklą, o aprūpinti narius butais. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams buvo taikomas 1990 m. spalio 16 d. Įstatymas dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, kuris nenumato kooperatyvo narių atsakomybės už kooperatyvo prievoles. Pagal Vyriausybės patvirtintus Gyvenamųjų namų statybos bendrijų pavyzdinius įstatus parengti GNSB įstatai numato, kad bendrijos nariai neatsako už bendrijos prievoles. Ieškovė buvo bendrijos steigėja, pirmininkė, finansininkė, todėl jai žinoma bendrijos narių atsakomybės apimtis ir ribos. Priešingai nei nurodo ieškovė, nė vienas teisės aktas nenumato, kad bendrijos nariai savo lėšomis privalo sukaupti kapitalą tam, kad bendrija galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad juridinio asmens dalyviai privalo atsakyti už juridinio asmens prievoles. Atsakovai pažymėjo, kad šiuo pagrindu byla jau yra išnagrinėta ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl ieškovė juo negali remtis. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai už bendrijos skolas atsako be kaltės. Atsakovai nurodė, kad, net ir esant atsakovų civilinei atsakomybei be kaltės, turi būti įrodyti pagrindai taikyti tokią atsakomybę, o nagrinėjamu atveju jų nėra. Tai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia analogiškus reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti, todėl ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra patvirtinta, kad bendrijos skolos atsirado dar tuo metu, kai jai vadovavo kiti asmenys, tarp jų pati ieškovė, todėl atsakovų atsakomybė už bendrijos prievoles ieškovei nėra galima. Ieškovės nesąžiningumas atsakovų atžvilgiu pasireiškia tuo, kad, jai būnant bendrijos vadove, o vėliau finansininke, remiantis audito išvadomis buvo nustatyti pažeidimai tvarkant bendrijos apskaitą, atliekant mokėjimus, todėl bendrija tapo nemoki. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nenurodė apeliaciniame skunde minimų aplinkybių ir nesivadovavo Kooperatinių bendrovių įstatymu. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą, t. y. konkrečias materialinės teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialinį santykį. Ieškovė skolininko Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 vardu atsakovams pareiškė netiesioginį ieškinį. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 naudai grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis: ji, kaip Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 kreditorė, turi aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę; Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimu iš Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 jos naudai priteista 199 029,97 litų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu – 34 608 litų; Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 385 negali įgyvendinti savo prievolės, nes yra nemoki; atsakovai yra Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 nariai, todėl, ieškovės manymu, atsako už bendrovės skolas.
Ieškinio pareiškime nurodytas ir juridinis ieškinio pagrindas. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, Gyvenamųjų namų statybos bendrijų pavyzdinių įstatų, Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatų, Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 įstatų pagrindu bei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio pagrindu (b. l. 7-9, t. 2).
Pirmosios instancijos teismas netiesioginį ieškinį atmetė. Reikalavimo nepagrįstumą motyvavo tuo, kad ieškovė neturi turtinės teisės atsakovams, nes Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl tos pačios skolos, kaip ir šioje byloje, priteisimo ieškinį atmetė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2⁵³-315/2004).
Su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu netiesioginis ieškinys atmetamas, negalima sutikti.
Ieškovės reikalavimas atsakovams, išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³–315/2004, buvo grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Reikalavimą iš atsakovų priteisti jos naudai skolą ieškovė grindė tuo, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 385 negali su ja atsiskaityti dėl atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių, nesąžiningų veiksmų. Teisinis ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovė grindė reikalavimą, buvo CK 2.50 straipsnio 3 dalis Tačiau šioje byloje tą pačią skolą reikalauja priteisti Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 naudai tuo pagrindu, kad atsakovai, kaip bendrijos nariai, pagal Gyvenamųjų namų statybos bendrijų pavyzdinius įstatus, Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatus, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnį reikalavimus bei Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 įstatus atsako už bendrijos skolas. Netiesioginis ieškinys yra pareikštas dar ir CK 4.76 straipsnio., 4.82 straipsnio pagrindu. Ieškovė netiesioginį ieškinį pareiškė ne tik dėl skolos už parduotą namą, bet ir dėl 34 608 litų skolos už vandens gręžinio įrengimą bei dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Tokio pobūdžio reikalavimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³-315/2004 atsakovams pareikštas nebuvo. Dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 265 str. 2 d.).
Minėta, kad pirmosios instancijos teismas netiesioginį ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikšti tokio pobūdžio ieškinio negalėjo, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu nustatyta, jog atsakovai Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 385 prievolių neturi. Kaip matyti iš 2004 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartyje išdėstytų motyvų (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³-315/2004), šioje byloje teismas nenustatė, kad Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 385 negali ieškovei įvykdyti prievolės (sumokėti skolą už parduotą namą) dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, ir todėl ieškinį, pareikštą CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, atmetė. Teismas pasisakė ir priėmė sprendimą dėl atsakovų atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taip pat buvo išnagrinėtas ir atmestas reikalavimas, pareikštas atsakovams kaip bendraturčiams CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio pagrindu. Minėta, kad dabar nagrinėjamoje byloje atsakovams reikalavimas yra pareikštas ir kitais pagrindais, kuriais reikalavimai nebuvo pareikšti išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³-315/2004.
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovai D. D. , R. V. , E. G. A. , D. S. , S. T. , S. M. , V. M. , A. A. , R. M. pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnį už Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 prievoles ieškovei neatsako. Reikalavimas pagal ieškovės netiesioginiame ieškinyje nurodytas kitas materialinės teisės normas Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 385 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³-315/2004 atsakovams nebuvo pareikštas. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2⁵³-315/2004 ieškovė G. M. atsakovams pareiškė tiesioginį ieškinį. Šioje byloje G. M. reiškia netiesioginį ieškinį, kaip Gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. 385 kreditorė. Reikšdama netiesioginį ieškinį, ji veikia skolininko Gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. 385 vardu. Netiesioginis ieškinys yra skolininko ieškinys, pareikštas prieš jo valią. Materialinės teisės prasme ieškovas yra Gyvenamojo namo statybos bendrija Nr. 385. Ieškovė G. M. įgyvendina tik jos skolininko Gyvenamojo namo statybos bendrijos teisę, kurią bendrija turi savo skolininkams (atsakovams). Taigi lyginamose bylose skiriasi tiek ieškinio pagrindas, tiek subjektų sudėtis.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė pagal CK 6.68 straipsnį negali pareikšti atsakovams netiesioginio ieškinio, ir pripažįsta, kad ieškovė tokią teisę turi.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė negali reikšti netiesioginio ieškinio, ieškovės reikalavimų nenagrinėjo. Kadangi teismas nesprendė ieškovės reikalavimų, tai teismo sprendime nėra ir motyvų, ar pagal ieškovės išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytas materialinės teisės normas atsakovai atsako už bendrovės skolas, t. y. ar ieškinys yra tenkintinas, ar atmestinas.
CPK 329 str. 2 d. išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, t. y. tokie proceso teisės pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas yra be motyvų, kai teismas neišsprendžia visų reikalavimų (CPK 329 str. 2 d. 4 ir 7 punktai).
Ieškovė pirmosios instancijos teisme neturėjo tinkamo teismo proceso, nes teismui pripažinus, kad ji negali reikšti netiesioginio ieškinio, ieškovės reikalavimai atsakovams nebuvo išspręsti. Tokiu būdu iš ieškovės buvo atima teisė į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme, t. y. teisė į vieną instanciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra niekinis ir negaliojantis (CPK 329 str. 2 d. 4 ir 7 punktai).
Pripažinus sprendimą negaliojančiu, byla iš naujo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi reikalavimai netiesioginiame ieškinyje yra grindžiami Gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. 385 ir atsakovų narystės bendrijoje pagrindu, tai nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas dėl tų atsakovų, kurie nebuvo bendrijos nariai, tinkamumo būti atsakovais ir dėl įtraukimo į bylą atsakovais asmenų, kurie, būdami bendrijos nariais, atitinkamų sandorių pagrindu butus perleido kitiems asmenims. Byloje yra duomenų, kad E. G. A. , R. M. , J. V. –P., G. P. niekada nebuvo bendrijos nariai, atsakovai J. V. –P., G. P. butus įsigijo teismo sprendimams vykdyti nustatyta priverstinio turto realizavimo tvarka, E. G. A. ir R. M. butus įgijo atitinkamų sandorių pagrindu iš asmenų, kurie buvo bendrijos nariai. O bendrijos nariai S. Š. , A. A., E. S. butus perleido kitiems asmenims. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų statuso klausimus, esant pagrindui – pasiūlyti ieškovei pakeisti netinkamas šalis tinkamomis, taip pat spręsti asmenų, turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukimo trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, klausimą (CPK 45 str., 47 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.