Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-13013-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-20
Bylos Nr.
e2-13013-1080/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07924-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
R. J. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13013-1080/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07924-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; (S) 2.6.8.10.; 2.6.1.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. J. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. J. C. 4 923,54 Eur skolos, 1 674,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovui įteikti 2020 m. kovo 23 d. asmeniškai, remiantis CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 14 d. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius J. G. 2013 m. gegužės 15 d. sudarė su atsakovu R. J. C. rašytinę Paskolos sutartį, kurios pagrindu paskolino atsakovui grynais pinigais 4 923,54 Eur (17 000,00 litų) sumą. Šią sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gegužės 30 d. Tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki nustatyto termino paskolos negrąžino, atsakovas liko skolingas 4 923,54 Eur.

2020 m. kovo 3 d. neatlygintine reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius J. G. perleido ieškovui 4 923,54 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Paskolos raštelio, taip pat ir papildomas teises, įskaitant prievolės vykdymo užtikrinimui nustatytas teises (palūkanas, baudas, delspinigius, kt. netesybas). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2020 m. kovo 4 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Be to, atsakovui yra įteiktas ir ieškinys su jo priedais. Taigi atsakovas yra informuotas ne tik apie tai, kad pradinis kreditorius J. G. perleido savo reikalavimo teises ieškovui, bet ir apie nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju, ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina kad paskolos raštelio sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio redakcija numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, taip pat įtvirtino specialią sutarties paprastos rašytinės formos sampratą, numatančią, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Iš į bylą pateikto 2013 m. gegužės 15 d. Paskolos raštelio turinio matyti, kad atsakovas pasiskolino 4 923,54 Eur paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. gegužės 30 d. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas nustatytu terminu suteiktą paskolą grąžino (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi atsakovui kyla prievolė įvykdyti įsipareigojimą ieškovui, kilusį Paskolos raštelio pagrindu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neginčija pinigų pagal Paskolos raštelį gavimo fakto. Dėl nurodyto konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 923,54 Eur negrąžintos paskolos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.870 straipsnis).

CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Paskolos raštelyje nėra numatytas kitoks vėlavimo palūkanų dydis, todėl ieškovas atsakovui paskaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo 4 923,54 Eur negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. kovo 17 d., kurios sudaro 1 674,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas pagrįstai paskaičiavo 1 674,00 Eur dydžio palūkanas ir šios palūkanos priteistinos iš atsakovo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (6 597,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 148,00 Eur žyminis mokestis ir 544,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, viso 692,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 923,54 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus ir 54 ct) skolos, 1 674,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 597,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 692,50 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė