Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-03-04, apie 23.20 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu vartodamas dukters E. B. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, varė pastarąją iš namų, neleisdamas patekti į rūsį, stumdė nukentėjusiąją durimis, abiem rankomis sugriebęs E. B. už rankų žasto srityje stipriai spaudė, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir neleisdamas žmonai L. B. įeiti į namą, jis durimis trenkė pastarajai į kairę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino bei parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavame name, pirmame namo aukšte, o jo žmona su dviem vaikais gyvena antrame aukšte. Nors kaltinamasis su žmona neišsituokęs, tačiau jie šeimyninio gyvenimo neveda, gyvena atskirai. 2012-03-04 grįžus namo su draugu jie išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, draugas išvažiavo, o jis nuėjo į virtuvę pasigaminti maisto. Pavalgęs užmigo ant sofos svetainėje ir pabudo nuo triukšmo, kadangi dukra pradėjo ant jo šaukti. Atsikėlęs pamatė savo lėkštę su varške, kuri buvo pastatyta ne toje vietoje, kur jis ją paliko. Supykęs jis paėmė žmonos lėkštes ir kitus indus ir pradėjo juos nešioti ant laiptų, vedančių į antrą namo aukštą. Duktė indus nešė atgal į virtuvę, sakydama „ko čia vadovauji“. Prasidėjo žodinis konfliktas. Duktė paskambino mamai ir kažkuri iš jų iškvietė policiją. Jis tada išėjo į lauką pavedžioti šunį. Grįžęs norėjo per rūsį užeiti į namo vidų, sutiko jau atvažiavusią žmoną ir dukrą bei tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas dėl be reikalo kviečiamos policijos. Kaltinamasis norėjo užeiti į rūsio patalpą, kurioje laikomi instrumentai, tačiau duktė jo nepraleido. Tada jis sugriebė jai už abiejų rankų, pastūmė į šalį, bet jos nemušė. Tuo metu žmona, paėmusi diržą, norėjo jam suduoti į veidą, bet jis pasilenkė, sagtis pataikė į duris ir atšokusi nuo durų pataikė jam į kairę akį. Tada jis pabėgo į namo rūsį, dukra bėgo jam iš paskos, nes nenorėjo įleisti jo į rūsį, kur padėti instrumentai. Tuo metu lauke buvusi žmona išdaužė rūsio langą. Kai viskas nurimo, žmona su dukra nuėjo į antrą namo aukštą. Jis taip pat užlipo į antrą aukštą ir paklausė dukters kada ši jam grąžins pasiskolintus 1000 Lt operacijai. Duktė pasakė, kad pinigų neturi ir juos grąžins, kai turės. Tada jis pasakė, kad paslėps jos avalynę ir pradėjo iš spintos pirmame aukšte rinkti dukros batus bei dėti juos į maišą. Tuomet sūnus pamatė atvažiuojančią policiją, jis pasislėpė namuose ir policija jo nerado. Žmona parašė pareiškimą ir byla atsidūrė teisme. Kaltinamasis nurodė, kad jis žmonos L. B. nestumdė, nemušė, nevarė jos iš namų ir nevadino necenzūriniais žodžiais. Durimis taip pat nebuvo jos prispaudęs. Dukters E. B. jis taip pat nemušė, tik buvo ją sugriebęs už rankų, dėl ko dabar gailisi.

Nukentėjusioji E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra kaltinamojo V. B. duktė. Nors jos tėvai neišsituokę, tačiau jie šeimyninio gyvenimo neveda, gyvena atskirai. Tėvas turi savo kambarį pirmame namo aukšte, o ji su mama ir broliu gyvena antro aukšto kambariuose. Tą dieną tėvas grįžo namo neblaivus su draugu ir nuėjo miegoti į svetainę, o ne į savo kambarį. Motinos namuose tuo metu nebuvo. Nukentėjusioji su broliu gražiai paprašė jo eiti miegoti į savo kambarį ir čia neknarkti, nes norėjo pažiūrėti televizorių. Tada supykęs tėvas pašoko ir ištraukė televizoriaus laidą. Nuėjęs į tualetą pamatė stovinčią lėkštę su varške ne toje vietoje, kur ją paliko ir, supykęs dėl tos lėkštės, paėmė atsuktuvą, grasindamas sulaužyti baldus, pradėjo mėtyti maisto produktus iš lentynų, indus nešioti ir dėti ant laiptų į antrą aukštą. Nukentėjusioji prašė liautis, bet tėvas nesiliovė, vadino mamą necenzūriniais žodžiais, grasino išvaryti jas abi iš namų. Ji pradėjo nešioti indus nuo laiptų atgal į virtuvę ir išsigandusi paskambino motinai, kuri liepė kviesti policiją. Tai išgirdęs tėvas pabėgo iš namų, o policija jo neradusi, taip pat išvažiavo. Tuo metu namo atvažiavo mama. Tėvas grįžo namo piktas, pradėjo ant jų šaukti, priekaištaudamas dėl kviečiamos policijos, reikalavo grąžinti jam 1000 Lt dydžio skolą. Nukentėjusioji norėjo užeiti į namo rūsį pažiūrėti automobilio, kadangi tėvas buvo paėmęs kirvį, grasino sudaužyti jos automobilį, nuimti ratus. Tėvas neleido jos į rūsį ir tuo metu tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu tėvas abiem rankom sugriebė jai už žastų bei laikė stipriai suspaudęs, po to spyrė jai į dešinę koją. Norėdama atidaryti rūsio duris, nukentėjusioji kvietėsi pagalbos. Atbėgęs brolis A. B. atitraukė tėvą nuo jos ir sudavė jam kumščiu į veidą. Tuo metu mama buvo išėjusi į lauką, o tėvas specialiai užrakino įėjimo duris. Tada mama, lauke radusi kažkokį gelžgalį, išmušė rūsio langą, nes norėjo patekti į namo vidų. Nukentėjusioji atrakino įėjimo duris, norėdama įleisti motiną, tačiau tėvas jos neleido užeiti ir stumdydamas durimis prispaudė motinai ranką. Prie įėjimo durų esančiame mažame koridoriuje įvyko susistumdymas tarp jos, tėvo ir brolio. E. B. norėjo atitraukti tėvą nuo durų ir įleisti pro duris besiveržiančią motiną, o brolis bandė užstoti mamą, kad tėvas jos nemuštų. Motinai užėjus į vidų, jos nuėjo į jos kambarį antrame aukšte ir užsirakino. Tėvas nenusiramino, atėjo prie durų ir pradėjo jas daužyti, reikalaudamas grąžinti skolą. Kadangi nukentėjusioji pinigų neturėjo, tai tėvas pradėjo krauti visą jos avalynę į maišą. Tuo metu mama iškvietė policiją, kuri atvykusi vėl nerado tėvo. Tuomet mama parašė pareiškimą. Tėvas grįžęs namo buvo ramus ir daugiau nekonfliktavo. Nukentėjusioji nematė, ar tėvas sudavė motinai, ji tik matė, kaip jis durimis buvo prispaudęs jai ranką.

Nukentėjusioji L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra kaltinamojo V. B. žmona. 2012-03-04 jai būnant pas draugę svečiuose, paskambino dukra ir pasakė, kad tėvas viską virtuvėje verčia. Ji pasiūlė iškviesti policiją, pati taip pat greitai parvažiavo namo, o paskui ją atvyko policija. Duris jai atidarė kažkuris iš vaikų. Įėjusi į virtuvę pamatė išpiltą ant grindų arbatą, išmėtytus maisto produktus, indus, vyro namuose tuo metu nebuvo. Duktė atsisakė rašyti pareiškimą policijai ir ji išvažiavo. Iš vaikų papasakojimo sužinojo, kad jie norėjo žiūrėti televizorių, o V. B. tuo metu miegojo svetainėje ant sofos. Vaikai jį pažadino, prašydami eiti miegoti į savo kambarį. Atsikėlęs jis nuėjo į tualetą ir pastebėjo ne toje vietoje pastatytą savo lėkštę su varške, dėl to labai supyko ir prasidėjo konfliktas. Grįžęs namo V. B. buvo piktas, pradėjo šaukti ir priekaištauti dėl kviečiamos policijos. V. B. pradėjo reikalauti iš dukters jai paskolintų pinigų bei rinko į maišą dukters avalynę. L. B. norėjo skolą už dukterį atiduoti pati, bet pinigai buvo palikti automobilyje, rankinuke ir ji nusprendė nueiti iki automobilio paimti pinigų. Jai išėjus į lauką, V. B. staiga užrakino duris ir ji negalėjo patekti į namo vidų. Būdama lauke girdėjo, kaip šaukia duktė, o vyras jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Išsigandusi dėl dukters, L. B. lauke rastu gelžgaliu išdaužė rūsio langą, norėdama pateikti į namo vidų, tačiau nespėjo įlįsti, nes išgirdo atrakinamas įėjimo duris. Jai bandant patekti į namo vidų pro duris, vyras jos neįleido, stumdė durimis bei rankomis. Koridoriuke prie įėjimo durų įvyko susistumdymas. V. B. laikė duris, kad ji negalėtų patekti į namo vidų, o dukra su sūnumi bandė atitraukti tėvą nuo durų, kad ji galėtų užeiti į namus. Laikydamas duris, vyras prispaudė jai ranką tarpduryje, taip pat norėjo suduoti. Paskui ji su dukterimi pabėgo į namo antrą aukštą bei užsirakino. Priėjęs prie kambario durų vyras dar triukšmavo, reikalavo atidaryti duris ir grąžinti pinigus, sakė kad išlauš duris, pradėjo dėti dukters avalynę į maišą, todėl nukentėjusioji dar kartą iškvietė policiją. Atvykus policijai, V. B. namuose jau nebuvo, tačiau nukentėjusioji parašė pareiškimą. Po šio incidento pas ją liko mėlynė ant kairės rankos nuo smūgio durimis. Duktė jai pasakojo, kad tėvas buvo suspaudęs ją rankomis, spyrė į koją, nuo to liko mėlynės. Nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad V. B. prispaudė durimis jai ranką, kai ši norėjo užeiti į namo vidų. Ji, bandydama užeiti, tarpduryje buvo įkišusi ne tik ranką, bet ir koją, tačiau koja buvo su batu, todėl mėlynės neliko. Vaikai prispausti durimis rankos jai negalėjo, nes duktė bandė atidaryti duris, kad ji galėtų patekti į vidų, o sūnus traukė tėvą nuo įėjimo durų. Nukentėjusioji neigia sudavusi kaltinamajam diržu į veidą. Jai sūnus sakė, kad tai jis trenkė tėvui kumščiu į veidą, bet pati ji to nematė.

Nors kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be nukentėjusiųjų parodymų, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai:

- 2012-03-03 Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 –osios kuopos 4 –ojo būrio vyr.patrulio G. J. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti kokių smurtinių veiksmų ėmėsi V. B. savo dukters E. B. atžvilgiu, t.y. rankomis stūmė į duris, neleido įeiti į namo rūsį, sugriebęs už kairės rankos žasto ir užsimojęs norėjo jai trenkti, bet brolis A. B. ją užstojo (b.l. 4-7);

- 2012-03-07 asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nukentėjusioji E. B. ir nustatyta, kad ant jos kairės rankos žasto, ant kairės rankos dilbio bei ant dešinės kojos kelio, sąnario srityje, blauzdos viršutinėje dalyje yra matomos tamsiai mėlynos spalvos kraujosruvos (b.l. 13-18);

- 2012-03-07 asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nukentėjusioji L. B. ir nustatyta, kad ant jos kairės rankos dilbio, tiesiamojo paviršiaus srityje matoma pailgos formos, apie 10 cm ilgio tamsiai mėlynos spalvos su geltona spalva kraujosruva (b.l. 25-28);

- akistatų tarp E. B. ir V. B., taip pat L. B. ir V. B. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko, nes visi laikėsi savo ankstesnių parodymų (b.l. 41-42; 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą.

Iš byloje esančių asmens apžiūros protokolų matyti, kad E. B. ir L. B. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku buvo padarytos kraujosruvos. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais, kadangi kraujosruvų išsidėstymas nukentėjusiųjų kūnuose atitinka jų parodymus, duotus apie įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji E. B. nurodė, kad jai bandant nusileisti į rūsį bei pažiūrėti, ar supykęs tėvas neapgadino jos automobilio, pastarasis neleido jai to padaryti, stipriai suspaudęs laikė už rankų, spyrė į koją. Apžiūrėjus E. B. nustatyta, kad ant jos kairės rankos žasto, ant kairės rankos dilbio bei ant dešinės kojos kelio, sąnario srityje, blauzdos viršutinėje dalyje yra matomos tamsiai mėlynos spalvos kraujosruvos. Nors kaltinamasis teigia atvirkščiai, kad duktė jam trukdė nusileisti į rūsį, tačiau neneigė griebęs dukrai už rankų bei ją pastūmęs.

Kaltinamajam pradėjus reikalauti iš dukters jai paskolintų pinigų, nukentėjusioji L. B. išėjo į lauką, norėdama iš automobilio paimti rankinuką bei grąžinti V. B. dukters skolą, tačiau šis tyčia užrakino namo duris, nenorėdamas jos įsileisti į namus. Būdama lauke ji girdėjo dukters šauksmą ir kaltinamojo vartojamus necenzūrinius žodžius dukters atžvilgiu. Bijodama dėl dukters ir išgirdusi atrakinamų durų garsą, L. B. bandė patekti į namo vidų, tačiau V. B. tyčia laikė duris, trukdydamas jai įeiti į namus, prispaudė jai tarpduryje laikytą ranką. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes apžiūrėjus L. B. nustatyta, kad ant jos kairės rankos dilbio, tiesiamojo paviršiaus srityje matoma pailgos formos, apie 10 cm ilgio kraujosruva. Nukentėjusioji E. B. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino mačiusi, kaip tėvas durimis buvo prispaudęs motinai ranką.

Kaltinamojo gynėjas prašo išjungti iš kaltinimo fizinio skausmo sukėlimą L. B., nes, jo teigimu, ranką motinai durimis netyčia galėjo prispausti vaikai grumtynių su tėvu metu. Teismas nesutinka su tokia gynybos pozicija, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad vaikų ir kaltinamojo grumtynės prie durų įvyko būtent dėl to, kad V. B. tyčia, laikydamas duris, neleido į namo vidų patekti L. B., nors ši atkakliai bandė tą padaryti, laikydama tarpduryje ranką ir koją. Iš nukentėjusiųjų L. B. ir E. B. parodymų matyti, kad tėvui tyčia laikant užrėmus duris, duktė bandė jas atidaryti, o sūnus traukė tėvą nuo durų. Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo teigti, kad vaikai galėjo netyčia durimis motinai prispausti ranką, nes jie atvirkščiai bandė padėti jas atidaryti. BK 140 straipsnyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, laikydamas užrėmęs duris ir neleisdamas jų atidaryti nukentėjusiajai L. B., nors ši tarpduryje jau laikė ranką ir koją, numatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau savo veiksmų nenutraukė. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo, todėl jis turi atsakyti ir už fizinio skausmo sukėlimą L. B..

Nors kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąsias, tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti gręsiančios atsakomybės, kadangi jis pats prisipažino, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo, todėl du kartus į namus buvo kviečiama policija, ką patvirtina byloje esanti pažyma (b.l. 3). Atvykę nurodytu adresu policijos pareigūnai abu kartus nerado V. B. namuose, nes jo paties teigimu, pamatęs pareigūnus, jis pasišalindavo iš namų. Toks kaltinamojo vengimas bendrauti su policija tik dar labiau patvirtina smurto prieš nukentėjusiąsias vartojimo faktą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu būdu, šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. B. tyčia suspausdamas stipriai rankas bei spirdamas į koją E. B., taip pat prispausdamas durimis L. B. ranką, panaudojo pastarųjų atžvilgiu fizinį smurtą, tuo sukeldamas nukentėjusiosioms fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad L. B. yra kaltinamojo žmona, E. B. – duktė, jie gyvena viename name, tik skirtinguose kambariuose, dalis patalpų jų gyvenamojoje vietoje yra bendro naudojimo, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje ir tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymių.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

V. B. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), kuris sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. anksčiau nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, nedirba, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas skiria jam sankcijoje numatytą minimalią laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. kardomosios priemonės neskirti.

V. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomas įpareigojimas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.