- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- I-633-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Č. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl neišmokėto tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas Č. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki skundo padavimo teismui dienos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau – Valdyba) (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–5).
2. Pateiktame atsiliepime Valdyba nurodė, kad apskaičiuodama pareiškėjo darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, vykdė teisės aktų, dar nepripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, reikalavimus. Valdybos, vykdžiusios galiojančius teisės aktus, veiksmai buvo teisėti. Valdyba pripažįsta, jog pareiškėjui dėl antikonstitucinių teisės aktų taikymo darbo užmokesčio nepriemoka (skirtumas) sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, ši suma nurodyta pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 26 d. išduotoje pažymoje ir teismui patiektoje 2013 m. spalio 18 d. pažymoje Nr. 13-6-289(4.15-6), tačiau pareiškėjas skunde nurodė ne šią sumą, o tokią, kokia būtų atskaičiavus privalomus mokesčius, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt. Taip pat nurodė, kad Valdyba nesutinka su pareiškėjo prašoma priteisti suma. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) apribotinas 3 metų laikotarpiu; tokiu būdu priteistina suma sudarytų (duomenys neskelbtini) Lt (neatskaičiavus privalomų mokesčių). Valdyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinus skundą, apriboti priteistiną sumą 3 m. laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) Lt, atsižvelgti į tai, kad Valdyba neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, ir atidėti teismo sprendimo vykdymą (b. l. 21-23).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. J. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt (apskaičiavimo lentelės, b. l. 8-11). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjas dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Č. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.