Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1736-173/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-28
Bylos Nr.
2A-1736-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
R., R. D.
Advokatai
Jurgita Spaičienė
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 74.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1736-173/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Augustinavičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 74.4.3; 75.8; 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgitai Šriupytei-Kekienei, dalyvaujant ieškovei R. D., atsakovo R. D. atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto padalijimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties dalyko, institucija, duodanti išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

ieškovė R. D., patikslinusi ieškininius reikalavimus, prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1992-07-11 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 169) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų O. D. ir V. D. išlaikymui po 500 Lt kiekvienai periodinių išmokų per mėnesį iki jų pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo neteikto nepilnamečiams vaikams O. D., V. D. ir L. D. išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius tris metus iki ieškinio padavimo dienos po 12707 Lt kiekvienam vaikui; 6) pripažinti, kad gyvenamasis namas, 62 600 Lt vertės; viralinė, 1060 Lt vertės; ūkinis pastatas, 1060 Lt vertės; kiti kiemo statiniai, 426 Lt vertės; esantys A.Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo mstl., Marijampolėje, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, ir padalinti nurodytą turtą sutuoktiniams natūra, lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. D. nekilnojamuoju turtu t.y., ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį viralinės, ½ dalį ūkinio pastato ir ½ dalį kitų kiemo statinių, esančių A.Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo mstl., Marijampolėje (35980 Lt vertės); 8) automobilį Citroen XM, v.n. CNG188, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei.

Priešieškiniu atsakovas prašė: 1) ) nutraukti santuoką, sudarytą 1992-07-11 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 169) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų O. D., V. D. po 300 Lt kiekvienai periodinių išmokų per mėnesį iki jų pilnametystės; 4) automobilį Citroen XM, v.n. CNG188, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą 1992-07-11 Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims tas pačias pavardes; pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį A.Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo mstl., Marijampolėje, ir jį padalino priteisiant kiekvienai šaliai po ½ jo dalį; priteisė ieškovei automobilį Citroen XM, v.n. CNG188; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina; priteisė iš atsakovo dukrų Otilijos ir Virginijos išlaikymui po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teisme 2009 m. rugpjūčio 25 dienos iki dukterų pilnametystės; priteisė iš atsakovo sūnaus L. D. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d., vėliau išlaikymą priteisė ½ atsakovui priklausančia turto dalimi (1/4 gyvenamojo namo, ½ viralinės, ½ ūkinio pastato, ½ ūkinio pastato, ½ kiemo statinių ir ½ žemės sklypo, esančių A.Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo mstl., Marijampolėje). Ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkino. Teismas nustatė, jog kad gyvenamojo namo remontui yra išleista apie 40000 Lt, todėl atsižvelgus į turto vertintojo, lyginamosios vertės metodu nustačiusio, kad neremontuoto namo valdos vertė būtų apie 50000 Lt, o dabartinė turto vertė siekia 90000 Lt, įvertinus, kad atsakovo nekilnojamo turto įvertinime (80000 Lt), remontui išleistos sumos sudaro pusę viso turto vertės, atsižvelgus, kad namui buvo atliktas kapitalinis remontas (iš dalies pakeista statinio fasado išvaizda, pristatyta priemenė, įrengta bei pakeista susidėvėjusi namo inžinierinė įranga ir pan.), kuris, turto vertintojo teigimu, iš pagrindų pagerino gyvenamąjį būstą, kokybę, padarė jį modernų, atitinkantį tokiam būstui taikomus reikalavimus (ataskaitos 5 lapas), teismas sprendė, kad asmeninis atsakovo turtas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės, todėl priteisė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Liudvinavo miestelyje, A.Juozapavičiaus g.11, Marijampolėje.

Šalies argumentai

Apeliacinio skundu atsakovas prašo sprendimo dalį dėl reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą šalių bendrąja jungtine nuosavybe panaikinti ir priimti naują sprendimo dalį, kuria šį reikalavimą atmesti, priteisiant iš atsakovo ieškovei 20000 Lt kompensaciją. Be to, apeliaciniu skundu prašoma iš dalies pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo L. D., priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. birželio 26 d., vėliau išlaikymą sūnui priteisiant ¼ atsakovui priklausančio turto dalimi (¼ gyvenamojo namo, ¼ viralinės, ¼ ūkinio pastato, ¼ ūkinio pastato, ¼ kiemo statinių ir ¼ žemės sklypo, esančių A.Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo mstl., Marijampolėje).

Skunde nurodoma, jog santuokos metu atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą viralinę, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, esančius A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavas, Marijampolė (1994-09-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 12316). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą pripažinęs bendrąja jungtine nuosavybe nustatė, kad gyvenamasis namas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Ginčijamu sprendimu nustatyta, kad turto vertė išaugo nuo 50000 Lt iki 90000 Lt (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NTA-10-03-028), gyvenamajam namui buvo atliktas kapitalinis remontas (iš dalies pakeista statinio fasado išvaizda, pristatyta priemenė, pakeista susidėvėjusi namo inžinerinė įranga ir pan.).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje - reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Apelianto nuomone, spręsdamas dėl esminio ginčo turto pagerinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės bei jo vertės padidėjimą siejo išimtinai su atliktu remontu. Remonto darbai, būtini tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti namų valdą, teisine prasme nekvalifikuotini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai esminiai pakeičiančiais daiktą.

Apylinkės teismas neišsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir neišanalizavo, ar remontui išleistos lėšos padidino tik gyvenamojo namo, ar viso turto (žemės sklypo ir kitų statinių) vertę. Vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-10-03-028, kuria vadovavosi apylinkės teismas skundžiamame sprendime, nustatyta visos narnų valdos vertė prieš ir po remonto. Iš ieškovės 2009-11-25 patikslintame ieškinyje nurodytos statybinių medžiagų bei remonto darbų suvestinės taip pat akivaizdžiai matyti, kad buvo remontuojamas ne tik gyvenamasis namas, bet ir pvz. kiemo statiniai - šulinys, tvora, kiemas bei kt., tai yra - visa namų valda (visas Turtas).

Pirmosios instancijos teismui darant išvadą, kad namo vertė santuokos nutraukimo metu yra 70000 Lt, o namo remontui išleista apie 40000 Lt, laikytina, kad namo vertė prieš pagerinimą buvo 30000 Lt, o ūkinių pastatų ir žemės sklypo - 20000 Lt (kai neremontuotos namų valdos vertė prieš remontą - 50000 Lt). Tuo tarpu tiek VĮ „Registrų centro“ 2009-09-17 Nekilnojamojo turto registro išraše, tiek revizuojamame sprendime nustatyta ūkinių pastatų vertė po atlikto remonto siekia 4000 Lt, žemės sklypo 6000 Lt. Akivaizdu, kad gyvenamojo namo vertė prieš pagerinimą buvo didesnė nei 30000 Lt, o 40000 Lt suma buvo investuota į visą Turtą (ką patikslintame ieškinyje patvirtino ir pati ieškovė, paliudijo ir atsakovas), tačiau šis santuokos metu atliktas Turto pagerinimas nėra esminis, sudarantis pagrindą gyvenamąjį namą ir/ar kitą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą Turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 str. pagrindu. Nustatydamas Turto vertes prieš ir po pagerinimo, teismas vadovavosi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NTA-10-03-028, kurioje nustatyta, kad Turto vertė išaugo nuo 50000 Lt iki 90000 Lt, tuo tarpu VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė namo vertė - 62600 Lt (vertės nustatymo data 2009-12-24). Teismas taip pat netyrė ir sprendime nepasisakė, ar namo vertės padidėjimui įtakos galėjo turėti jo pasiūla ir paklausa rinkoje. Tokiu būdu, teismas nepagrindė, kokia dalis bendrų sutuoktinių lėšų buvo investuota į visą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį Turtą (visą namų valdą), o kokia dalis tik į gyvenamąjį namą. Kaip minėta, iš byloje esančios gyvenamojo namo verčių analizės matyti, kad vidutinė namo vertė 2009-12-24 dienai - 62600 Lt (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas), namo vertė santuokos nutraukimo metu 70000 Lt. Tuo tarpu nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-10-03-028, kuria išimtinai vadovavosi teismas gyvenamąjį namą pripažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatytas viso Turto vertės padidėjimas nuo 50000 Lt iki 90000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad į visos namų valdos vertę neabejotinai įtraukta ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,13 ha žemės sklypo vertė. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuoti, kad gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas ir šį turtą tikslinga pripažinti bendra jungtine nuosavybe bei padalinti tarp sutuoktinių, nėra pagrindo (CK 3.90 str.). Ta aplinkybė, kad po atliktų remonto darbų Turto (visos namų valdos) vertė padidėjo, taip pat nėra įrodymas, jog būtent gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas. Taigi, Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai ištyrė byloje esančius dokumentus, neteisingai ir nepakankamai motyvuotai nustatė šalių dalintino turto kiekį bei jo vertę prieš ir po pagerinimo, kas galimai įtakojo teismo nukrypimą nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, neteisingai pritaikė CK 3.90 straipsnį ir nepagrįstai gyvenamąjį namą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kokia dalis bendrų sutuoktinių lėšų buvo investuota j gyvenamojo namo remontą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinimo esminį gyvenamojo namo pagerinimą santuokos metu, šį pagerinimą neteisėtai siedamas su viso Turto vertės padidėjimu. Nenustačius konkretaus turto (gyvenamojo namo) esminio pasikeitimo santuokos metu, t.y. nenustačius šio turto teisinio rėžimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis turtas dalintinas tarp sutuoktinių.

Nors ieškovės prisidėjimas prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Turto pagerinimo bendromis sutuoktinių lėšomis ir nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, ieškovė, prisidėjusi prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią turto pagerinimui išleistų bendrų lėšų dalį. Namo pagerinimui iš viso buvo išleista apie 40000 Lt bendrų sutuoktinių lėšų, o pagal lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principą (CK 3.117 str. 1 d.), ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudarė 20000 Lt. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 20000 Lt dydžio piniginė kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.).

Panaikinus sprendimo dalį, kuri gyvenamasis namas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, keistina ir sprendinio dalis dėl išlaikymo sūnui L. D. priteisimo. Atsakovo asmenine nuosavybės teise valdomas turtas sudaro 80000 Lt (70 000 Lt (gyvenamojo namo vertė) + 6000 Lt (žemės sklypo vertė) + 4000 Lt (ūkinių pastatų vertė). Įvertinus, kad iki sūnaus pilnametystės yra 6 metai, išlaikymo suma sudaro 28800 Lt (6 x 12 x 400 Lt), apeliantas prašo priteisti iš atsakovo sūnaus L. D., išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį, o nuo 2011-06-26 priteisti išlaikymą turtu – ½ gyvenamojo namo, ½ viralinės, ½ ūkinio pastato, ½ ūkinio pastato, ½ kiemo statinių, ½ 0,13 ha žemės sklypo, esančių A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavą, Marijampolėje (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu motyvuojamojoje dalyje išlaikymo nepilnamečiam sūnui L. D., gim. 1997 09 26, dydį nustato atsakovui tenkančia1/2 turto dalimi (45000 Lt/2), tuo tarpu rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas nepagrįstai nurodo, jog sūnui L. D. priteisiama 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5195-9008-3018.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Šeimos bylose yra galimas apeliacinio skundo ribų peržengimas.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės

Atsakovas R. D. paveldėjo namų valdą, esančią A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinave, Marijampolės rajone. Šis turtas yra atsakovo asmenine nuosavybe. Teismui leidžiama pripažinti asmeninį sutuoktinio turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, arba darbu(kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita)(CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino gyvenamąjį namą sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Teismas nustatė, kad kapitalinis remontas buvo atliktas sutuoktinių lėšomis.

Kapitaliniam remontui išleista pinigų suma sudaro pusę viso turto vertės. Kapitalinio remonto atlikimui išleista 40 000 Lt. Neremontuoto gyvenamojo namo vertė buvo apie 50 000 Lt, šio turto vertė po kapitalinio remonto siekia 90 000 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamojo namo kokybė pasikeitė iš esmės: pastatyta priemenė, pakeisti langai, durys, įvestas vandentiekis, sutvarkyta šildymo sistema ir kita(b. l. 85, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NTA-10-03-028).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintinas tik gyvenamasis namas, kurio vertė santuokos nutraukimo metu-70000 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po kapitalinio remonto išaugo ne tik gyvenamojo namo, bet ir visos namų valdos vertė. Kolegija sprendžia, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro visa namų valda, esanti A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje, kurios vertė-80 000 Lt(70 000 Lt vertės gyvenamasis namas, 6000 Lt vertės žemės sklypas, 4000 Lt vertės ūkiniai pastatai, kiti kiemo įrenginiais). Kiekvienai šaliai pripažintinos nuosavybės teisės į ½-dalį namų valdos, esančios A. Juozapavičiaus g.11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje, piniginėje išraiškoje-po 40 000 Lt vertės nekilnojamojo turto.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Atsakovas R. D. neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus Liudviko, gim. 1997 m. rugpjūčio 26 d., išlaikymui priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2009-08-25) iki 2011m. birželio 26 d., o vėliau išlaikymą sūnui pritiesiant ¼ jam priklausančio turto dalimi. Tik atsakovas yra įsitikinęs, jog namų valda yra jo asmeninė nuosavybė. Ginčo namų valdą pripažinta sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, t.y. kiekvienai šaliai nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namų valdos, esančios A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje numatyta priteisti trejopą išlaikymą. Kokiu būdu bus priteistas išlaikymas, pirmiausiai priklauso nuo išieškotojo reikalavimo. Ši norma leidžia teismui savo iniciatyva pritiesti išlaikymą ir kitokiu būdu, nei prašo išieškotojas, jeigu teismo nuomone, tai labiau atitinka vaiko interesus.

Išlaikymas natūra, t.y. priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą skolininko turtą, galimas tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo R. D. sūnaus L. D., gimusio 1997 m. rugpjūčio 26 d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d., vėliau išlaikymą sūnui priteisti ½ atsakovui priklausančio turto dalimi, t. y. pritiesiant sūnaus išlaikymui ½ dalį namų valdos, esančios A. Juozapavičiaus g.11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad išlaikymas turtu pritiestas nepagrįstai. Pirma, teismas neteisingai taikė CK 3. 196 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą. Šioje normoje nurodyta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui galimas ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog išlaikymas priteisiamas ½ atsakovui priklausančio turto dalimi. Turėtų būti nurodyta, kad sūnui priteisiama ½ dalis minėto turto.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad šiuo metu ginčo namų valdoje gyvena iškovė su trimis vaikais. Jie kito gyvenamojo busto neturi. Tai reiškia, kad priteisiant sūnui nuosavybės teise tam tikrą skolininko turtą, jis nebus naudojamas ar realizuojamas gaunant pajamų sūnaus išlaikymui. Šiuo atveju turto priteisimas neatitiks vaiko interesų. Kolegija yra tos nuomonės, kad nepilnamečio vaiko interesus atitiks išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinės išmokos(CK 3. 196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas yra darbingas ir dirba, išgali vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėti po 400 Lt.

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad ginčo namas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe yra visa namų valda, kurios vertė santuokos nutraukimo metu buvo 80 000 Lt. Ieškovė turėtų sumokėti 1200 Lt žyminį mokestį, bet jai žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Sumokėjusi tik 131 Lt žyminį mokestį. Ieškovės ieškininis reikalavimas dėl turto pripažindinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe patenkintas, todėl nesumokėtas 1069 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo, t.y. valstybei priteistas 998 Lt didinamas iki 1069 Lt.

Iš šalių valstybei priteistina po 8, 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(b. l. 144), (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nuta r i a:

apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas gyvenamasis namas, esantis A. Juozapavičiaus g.11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje.

Pripažinti ieškovės R. D. ir atsakovo R. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe namų valdą, kurią sudaro gyvenamasis namas unikalus Nr. 5195-9008-3018, viralinė, unikalaus Nr. 5195-9008-3020, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5195-9008-3031, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 5195-9008-3042, kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 5195-9008-3053, 0, 13 ha žemės sklypą žemės, unikalus Nr. 4400-1116-7896, esančią A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje. Namų valdos vertė-80 000 Lt.

Šį nekilnojamąjį turtą padalinti priteisiant ieškovei R. D. ir atsakovui R. D. po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5195-9008-3018, po ½ dalį viralinės, unikalaus Nr. 5195-9008-3020, po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5195-9008-3031, po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5195-9008-3042, po ½ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 5195-9008-3053, po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1116-7896, esančių A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje.

Panaikinti sprendimą dalį, kuria iš atsakovo R. D. sūnaus L. D., gimusio 1997 m. rugpjūčio 26d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d. vėliau išlaikymą sūnui priteisti ½ atsakovui priklausančio turto dalimi (1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5195-9008-3018, ½ viralinės, unikalaus Nr. 5195-9008-3020, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. 5195-9008-3031, ½ ūkinio pastato unikalus Nr. 5195-9008-3042, , ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 5195-9008-3053, ½ žemės sklypo, 0, 13 ha, unikalus Nr. 4400-1116-7896), esančio A. Juozapavičiaus g. 11, Liudvinavo miestelyje, Marijampolės savivaldybėje, ir atmesti ieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo tam tikru turtu.

Priteisti iš atsakovo R. D. sūnaus L. D., gimusio 1997 m. rugpjūčio 26 d., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d.(sūnaus Liudviko pilnametystės). Priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė R. D..

Pritiestą iš atsakovo R. D. valstybei nesumokėtą 998 lt žyminį mokestį padidinti iki 1069 Lt.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistomis.

Išieškoti iš ieškovės R. D. ir atsakovo R. D. valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300) po 8, 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas