- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1219-1082/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36459-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, turi invalidumą, nedirbanti, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį G. K. į kairės rankos riešą bei mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės pusės skruostą - kaktą, taip padarydama G. K. odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, tokiais savo veiksmais ji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji A. K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad ji su sutuoktiniu V. K. kartu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra keturių butų. G. K. į jų kaimynystę atsikraustė jau daugiau kaip 1 metai laiko. Su G. K. po Naujųjų Metų prasidėjo konfliktai dėl buities, tai yra nepjautos žolės, pilamo šlapimo ne vietoje ir t. t. G. K. netvarkingas, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimas, uždaro tipo asmenybė. 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val. minėto namo kieme prie garažo dubenyje ji plovė kojines, kai G. K. išėjęs iš savo buto, ėmė prie jos kibti žodžiais, liepė jai skalbti savo kieme, nors jų kiemas bendras, vadino ją užgauliais žodžiais: „žertva“, sakė: „oi tau reikėtų snukį išmalti“. Išsakyti G. K., žodžiai, jai kėlė įniršį. Po išsakytų žodžių staiga G. K. priėjo prie jos ir savo kaire ranka sugriebė jai už suknelės, ties kaklu ir ją supurtė. Ji matė, kad G. K. dešinėje rankoje laikė dvi medines malkas. Tuomet ji pasiėmė dubenį ir ėjo link savo namų, o kaimynas ėjo paskui ją ir vis vien provokavo žodžiais. Jis, eidamas paskui ją, užsimojo su turėtais pagaliukais - malkomis, ir norėjo suduoti jai, tačiau ji dešine ranka atmušė tas malkas nuo savęs, dėl ko jos iš jo rankos iškrito. Tuomet, kai ji ir kaimynas jau buvo prie namo terasos, jis kairės rankos dilbiu prirėmė ją už kaklo prie terasos sienos, jai oro netrūko, tačiau ji labai išsigando, todėl abejomis savo rankomis atstūmė kaimyną ir, pasiėmusi į dešinę ranką ant žemės gulėjusius pagaliuku - malkas, sudavė G. K. į kairės rankos riešą bei vieną smūgį į kairės pusės skruostą - kaktą. Mano, kad toks jos poelgis kaimynui sukėlė fizinį skausmą, tačiau nestiprų, nes ji nestipriai sudavė. Padarytą žalą, G. K. už laikrodį kaltinamoji atlygino. Dėl savo tokio poelgio, nuoširdžiai gailisi. Mano, kad galėjo eiti į kambarį ir vengti bet kokio kontakto su kaimynu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios A. K. parodymų, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo G. K. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena jo giminėms priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie jam leidžia geranoriškai gyventi. 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 9.50 val., iš buto jis ėjo į ūkinį pastatą pasiimti medinių lentelių. Po kurio laiko jis išėjo iš ūkinio pastato ir pamatė savo kaimynę A. K., kuri plovė stiklainius prie šalia ūkinio pastato esančio garažo. Praeidamas pro kaimynę, jai pasakė, kad ji eitų plauti stiklainius prie savo buto, ji greitai atsistojo ir nubėgo į savo kambarį. Kai jis ėjo kieme ir jau baigė praeiti pro priestatą, kuris yra sujungtas su moters butu, A. K. išbėgo už priestato kampo ir pradėjo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius t. y. „tu kurva alkoholikas, pijokas“. Į kaimynės žodžius jis nieko neatsakė ir ėjo toliau link savo buto. Eidamas jis išgirdo rėkimą ir staiga atsisukęs pamatė, kaip A. K. rankoje (kurioje rankoje pasakyti negali) turėjo medinį pagalį, su kuriuo tyčia vieną kartą trenkė jam į kairės rankos riešą, taip sukeldama fizinį skausmą, skaudėjo ir apklausos metu. Ant kairės rankos riešo buvo laikrodis, kuris po smūgio sudužo, laikrodžio vertė 20 eurų, ir dar vieną kartą tyčia su pagaliu trenkė į kairės pusės kaktos -skruosto sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, skaudėjo ir apklausos metu. Po suduotų smūgių jis gindamasis bandė iš jos atimti medinį pagalį ir ją pastūmė, ko pasėkoje ji nukrito ant žemės. Po to, kai moteris nukrito, jis ėjo toliau į savo namus, o ji atsistojusi taip pat nuėjo į savo butą. Grįžęs į namus, po kurio laiko, jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją. Su kaimyne jie konfliktuoja dažnai dėl įvairiausių priežasčių. Jie gyvena vieno aukšto pastate, kuris yra padalintas į kelis butus. Kiemas aplink namą yra bendro naudojimo, visi butų gyventojai turi po priklausančią ūkinio pastato dalį, kur priėjimas yra per bendro naudojimo kiemą. Jam visada, einant per kiemą iki ūkinio pastato, kaimynė A. K. visada nurodinėja, pro kur jam vaikščioti, kad jis neturi teisės eiti šalia jos langų, kad jis vaikščiotų aplink ir, kad jis nebandytų pasirodyti jai akyse. Kiek jam yra žinoma, ji serga psichine liga, tačiau kokia liga pasakyti negali. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamoji dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, naktimis triukšmauja, trukdo ilsėtis, garsiai leidžia muziką. Anksčiau, kad ir kiek kildavo konfliktų, ji nėra jo užpuolusi, šis įvykis yra pirmas. Konfliktai prasidėjo nuo šio rudens. Šio kilusio konflikto daugiau niekas nematė. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad A. K. padarytą 20 eurų turtinę žalą atlygino. Civilinio ieškinio jis nereiškia.
Iš 2024 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. nustatytas odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytame sužalojime nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokaciją galima atmesti galimybę, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą.
Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini)<...> Iš įvykio vietos niekas nepaimta.
Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. K. pateikė 2 vnt. medinių pagalių.
Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2 mediniai pagaliai.
Iš 2024 m. spalio 3 d. nutarimo priduoti daiktus matyti, kad nukentėjusiojo pateikti ir apžiūrėti mediniai pagaliai priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą.
Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2-ojo poskyrio vyr. patrulio T. C. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, esanti adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo. Bendraujant su nukentėjusiuoju, buvo nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamera priklauso E. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su E. P., moteris grįžo į namus ir savanoriškai pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašą (2024 m. spalio 17 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu). Įvykį mačiusių liudininkų nenustatyta.
Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas E. P. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas į tarnybinį kompiuterį gautas 2024 m. rugsėjo 17 d., įraše matomas namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 1 min. Vaizdo įrašas spalvotas, geros kokybės. Vaizdo įrašo viduryje, matomas baltos spalvos automobilis, kairėje, matomas tamsios spalvos pastatas, toliau už jo kitas pastatas. Dešinėje, kampe, matomas pastatas ir link automobilio ateinantis vyras, kuris dėvi tamsios spalvos kelnėmis bei tamsios spalvos trumpų rankovių marškinėliais, iš bylos žinomas kaip G. K., paskui jį atbėga moteris, iš bylos žinoma, kaip A. K., kuri dėvi šviesios spalvos trumpą suknelę ir rankose laiko daiktą, panašų į pagalį, kuriuo užsimoja bei suduoda (matoma, kad A. K., nukentėjusiajam smūgiuoja į viršutinę kūno dalį) nukentėjusiajam, kur konkrečiai suduoda, nesimato, kadangi vaizdo įrašas daromas iš toli. Kai A. K., suduoda G. K. smūgį, jie apsistumdo ir moteris parkrenta ant kelių, tačiau staigiai atsistoja, užsimoja su savimi turėtu pagaliu ir vėl suduoda du smūgius G. K., (matoma, kad A. K., nukentėjusiajam smūgiuoja į viršutinę kūno dalį) nukentėjusiajam, kur konkrečiai suduoda, nesimato, kadangi vaizdo įrašas daromas iš toli. Po suduotų smūgių, A. K. nuo G. K. nusisuka ir nueina į vaizdo įrašo viršų ir jos nebesimato.
Iš 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame G. K. prisistatęs pranešėjas prašo policijos pagalbos (duomenys neskelbtini), nes kaimynė su pagaliu puldinėja, trenkė per galvą <...>.
Kaip matyti, kaltinamoji A. K. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie jos parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su pačio nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis. Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra esminėse aplinkybėse sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį G. K. į kairės rankos riešą bei mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės pusės skruostą - kaktą, taip padarydama G. K. odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, tokiais savo veiksmais ji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad A. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamoji savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.
Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, 2024 m. rugsėjo 25 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. 2017-2018 m. konsultuota psichiatro 5 kartus, diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2023 m. konsultuota psichiatro 2 kartus, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad A. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant visą laisvės apribojimo laikotarpį įpareigojimus nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mediniai pagaliai, 2024 m. spalio 3 d. nutarimu priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį įpareigojant nevartoti alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinius pagalius, 2024 m. spalio 3 d. nutarimu priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą – sunaikinti.
Išaiškinti A. K., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.