- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2-282-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- P. K., V. L.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Zita Jurgaitienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ridoma“ atstovei advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovų P. K., V. L. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ridoma“ ieškinį atsakovams P. K., V. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 351 525,90 Lt žalos atlyginimo, t.y. iš atsakovo V. L. 87 881,47 Lt ,o iš atsakovų P. K. ir V. L. solidariai 263 644,43 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas ( b.l.97). Nurodo, kad ieškovės vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, kuris vėliau perleistas UAB „Orkos“. Teigia, jog įgytas turtas nebuvo ir negalėjo būti panaudotas ieškovės veikloje, negalėjo duoti jokių pajamų, o buvo patirta 351 525,90 Lt žala. Pažymi, kad atsakovai būdami ieškovės akcininkais ir priimdami sprendimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo padarė žalą ieškovei, ji nebegalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, tapo nemoki, 2008-01-04 jai iškelta bankroto byla. Nurodo, kad atsakovas V. L., būdamas ieškovės administracijos vadovu, suvokė sudaromų sandorių nuostolingumą ieškovei, todėl privalo atlyginti dėl jų kilusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovai P. K. ir V. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto kainos kilo, todėl manyta, jog perpardavusi minimą turtą įmonė gaus pelno. Teigia, kad dėl šios priežasties nepagrįstas ieškovės teiginys, jog sudaryti tokį sandorį įmonė neturėjo teisės. Nurodo, kad 2007-11-23 buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis ir vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu tapo R. T., todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymi, kad įstatymams prieštaraujantys sandoriai gali būti nuginčijami LR CK nustatytais pagrindais, tačiau ieškovė nuostolių atsiradimą verčia natūraliai komercinei rizikai.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Be argumentų, išdėstytų ieškinyje, papildomai nurodo, kad atsakovai privalėjo suvokti, jog sudaromas sandoris gali sukelti sunkias finansines pasekmes įmonės kreditoriams. Pažymi, kad R. T. priimti sprendimai nepadarė žalos ieškovei, todėl nėra pagrindo laikyti jį atsakovu. Teigia, kad reikalavimas nuginčyti sandorius gali pažeisti trečiųjų asmenų teises ir interesus, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra laikytinas tinkamu.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktame triplike palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad minimų sandorių sudarymo metu ieškovė kreditorių neturėjo, todėl niekaip negalėjo pažeisti jų turtinių teisių. Teigia, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nenurodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir kreditoriams atsiradusių pasekmių, be to, nustatytas nuostolių dydis yra subjektyvus, nes paremtas tik prielaidomis dėl gyvenamosios paskirties objektų kainų stabilumo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė adv. Z. Jurgaitienė teismo posėdyje paaiškino, kad UAB,,Ridoma‘‘ sumokėjo pagal lizingo sutartis 445 971 Lt už namą ir 108092 Lt už žemės sklypą iki bankroto bylos iškėlimo, todėl didelių įmokų mokėjimas įšaldė įmonės lėšas ir jos viršijo normalią ūkinę riziką. Įmonės pagrindinė veikla buvo transporto paslaugos, o gyvenamojo namo įsigijimas prieštaravo įmonės veiklai. Pati įmonė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas adv. V. Žylė paaiškino, kad pagal įmonės įstatus atsakovai turėjo teisę įmonės vardu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Sandorio sudarymo metu UAB ,,Ridoma‘‘ buvo moki. Šį namą buvo siekiama ateityje parduoti už didesnę kainą, todėl šis sandoris nepažeidė kreditorių teisių. 2007-11-28 V. L. atleistas iš pareigų ir paskirtas R. T. Įmonei žalą padarė kitas sandoris, kuriuo mokėjimai pagal lizingo sutartį buvo perleisti UAB,,Orkos‘‘ už 202 537 Lt, ir ši suma buvo skirta UAB,,Orkos‘‘ kreditiniam reikalavimui dengti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas ir ieškovė nurodo, kad žala įmonei atsirado 2007-03-20 sudarius tarp UAB,,Ridoma‘‘, atstovaujamos atsakovo V. L., ir UAB ,,Hansa lizingas‘‘ lizingo sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pagal šias lizingo sutartis buvo sumokėta už gyvenamąjį namą 393 090, 76 Lt turto išpirkimo įmokos, 45 980, 94 Lt palūkanų, 6088,80 Lt sutarties įmokos, o už žemės sklypą buvo sumokėta 108 092 Lt įmokų. 2007-02-20 UAB,,Ridoma‘‘ akcininkai –atsakovai - akcininkų susirinkime nutarė sudaryti šias lizingo sutartis. 2008-01-04 UAB ,,Ridoma‘‘ buvo iškelta bankroto byla , tačiau 2007-11-28 įmonės akcijos buvo perleistos trečiajam asmeniui R. T., kuris nuo 2007-01-29 tapo ir įmonės administracijos vadovu, kuris 2007-12-12 įmonės vardu sudarė trišalę sutartį ir įmonės teisės ir pareigos pagal šią sutartį perleidžiamos UAB,,Orkos‘‘ už 202 537,85 Lt.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala įmonės kreditoriams buvo padaryta dėl atsakovų neteisėtų minėtų lizingo sandorių sudarymo. Ieškovė teisingai nurodo, ir ši nuostata atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tarp įmonės ir jos vadovo buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai ( 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, ieškovas V. P., 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-300/2003, ieškovas G. V.). Tačiau šiuo atveju nesikeičia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys ir padaryta žala, kurias pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas-įmonės administratorius- privalėjo įrodyti.
Dėl atsakovų neteisėto veikimo.
Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatas akcininku laikytinas asmuo, kuris yra įsigijęs įmonės akcijų. Tačiau pagal paminėto įstatymo nuostatas ir CK 2.50 str. uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl akcininkas ir bendrovė neatsako vienas už kito prievoles. Akcininko kompetencija bendrovėje yra įtvirtinta įmonės įstatų 5 skirsnyje ir ieškovė neįrodė, kad atsakovai, kaip įmonės akcininkai šio skirsnio punktus pažeidė ( b.l.13). Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovas nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog pareiškus ieškinį ieškovės nurodomu pagrindu nėra įrodyta atsakovo V. L., kaip akcininko ir administracijos vadovo, neteisėta veika ieškovei, t.y. jos kreditoriams. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos, jo veiklos teisinis reglamentavimas. Todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas pažeidė šiame straipsnyje 5d. išvardytus norminius aktus, t.y. įstatymus, kitus teisės aktus, bendrovės įstatus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, stebėtojų tarybos, valdybos sprendimus ir pareiginius nuostatus. Atsakovo veika teisėtumo prasme analizuotina tik dėl ginčo sumos, t.y. tik ieškinyje nurodyta veika. Civilinėje byloje yra svarbu nustatyti ginčo esmę, t.y., kokia esminė suinteresuoto asmens teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti byloje ir turi būti apginti. Iš bylos medžiagos nustatytina, kad ieškovas iškėlė ginčą dėl paminėtų lizingo sutarčių teisėtumo, tačiau bankroto byloje administratoriui reiškiant ieškinį svarbu vertinti atsakovų veiksmus kreditorių interesų pažeidimo apimtimi. Todėl atsakovų veiksmai sudarant lizingo sutartis iš dalies analizuotini CK 6.66 str. pagrindu. Pagal CK 6.66 str. 1d. prasmę sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo jis tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Tokio ieškinio tikslas yra kreditoriaus teisėtų interesų ir teisių gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimų patenkinimą. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėja, kad sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, priešingai, įrodinėja, kad ji mokėjo lizingo įmokas su palūkanomis ir būtent tik šiuos veiksmus įrodinėja kaip neteisėtus. Tačiau pagal CK 6.567 str. 1d. numatyta, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise. Šiuo atveju ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį buvo perleistos ir sutartį dėl paminėto perleidimo sudarė trečiasis asmuo, o ne atsakovai, todėl dėl trečiojo asmens sandorio įmonė prarado nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, už kuriuos buvo sumokėjusi didesniąją dalį įmokų. Todėl išanalizavus paminėtas nuostatas negalima padaryti išvados, kad kreditorių interesai buvo pažeisti dėl sutarčių sudarymo fakto dėl per didelių palūkanų mokėjimo. Net ir sandoris, sudarytas priešingas įmonės veiklai, įmonės kreditoriams nebūtų nuostolingas, jeigu teisės ir pareigos pagal šias sutartis nebūtų perleistos UAB,,Orkos‘‘, nes įmonė šiuo atveju būtų įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Pagal lizingo sutarčių 9 str.(b.l.22), jeigu įmonė nebūtų laiku pajėgi sumokėti įmokų, jai maksimaliai grėstų bauda iki 20 procentų neišpirktos turto vertės su PVM, tačiau kreditoriai nebūtų praradę teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis. Šioje byloje iš administratoriaus paaiškinimo nustatyta, kad pinigai, gauti pagal teisių ir pareigų perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Ridoma‘‘ prieš jos bankrotą ir UAB,,Orkos‘‘, buvo skirti UAB,,Orkos‘‘ kreditiniam reikalavimui padengti ir tuoj po šio veiksmo įmonė pasiskelbė, jog su kitais kreditoriais atsiskaityti negali, todėl trečiojo asmens veiksmai teisėtumo prasme gali būti analizuojami kitoje civilinėje byloje, nes ieškovei buvo pasiūlyta atsakovu patraukti trečiąjį asmenį (b.l. 115, b.l. 131), tačiau ieškovas nesutiko.
Ieškovas šioje byloje neįrodinėja viešosios teisės pažeidimų – pelno mokesčio sumažinimo, PVM mokesčio įskaitymo - įmonei įsigijus gyvenamąjį namą su žemės sklypu, neįrodinėja, kam šis gyvenamasis namas buvo naudojamas, kokią konkrečią veiklą šiame name vykdė įmonė, todėl dėl ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmų- sutarčių sudarymo - negalima padaryti išvados, kad jie prieštaravo kreditorių interesams. Šie sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu.
Dėl žalos dydžio.
Atsakovų veiksmai teisėtumo prasme neatsiejamai susiję su ieškovo nurodomu padarytos žalos dydžiu. Visų pirma ieškovas nurodo, kad pagal lizingo sutartis buvo sumokėta 554 063,75 Lt, o trečiasis asmuo teises ir pareigas pagal šias sutartis perleido už 202 537,85 Lt, todėl ieškovas nurodo, kad atsakovai padarė įmonei 351 525,90 Lt žalą, t.y. skirtumą tarp šių paminėtų sumų.
Civilinėje teisėje žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Ši žala yra dviejų rūšių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad įmonė turėjo 351 525,90 Lt nuostolį, tačiau administratorius nesieja įvykdytų įmokų su nuosavybės teise įgyjamu ateityje nekilnojamuoju turtu. Be to, ieškovas neįrodinėja, kad būtent dėl atsakovų veiksmų – sutarčių sudarymo - įmonė tapo nemoki. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas - tokia įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šioje byloje nustatyta priešingai: atsakovų veiksmai – lizingo sutarčių sudarymas - buvo pagrindas padengti UAB,,Orkos’’ kreditinį reikalavimą ir kai tik šis reikalavimas buvo padengtas, trečiasis asmuo pasiskelbė, jog yra nemokus, todėl darytina išvada, kad pats sutarčių sudarymo faktas nepašalino galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Kadangi atsakovų padarytos įmokos lizingo bendrovei buvo padengtos nekilnojamuoju turtu, todėl ieškinyje nurodomi atsakovų veiksmai-sprendimas sudaryti lizingo sutartis ir jų sudarymas- ieškovo apskaičiuotų tiesioginių nuostolių šioje byloje įmonei nesudarė.
Civilinėje byloje šalys pačios nustato jos nagrinėjimo ribas, teikdamos teismui savo procesinius dokumentus, paaiškinimus, vykdydamos procesines teises ir pareigas, todėl įvertinus ieškovės procesinius dokumentus, paaiškinimus, atsisakymą pakeisti atsakovą, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtos veikos dėl prašomo priteisti žalos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.