Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. e2A-395-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
e2A-395-392/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
N. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-395-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00294-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito, 199,91 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. M. 200 Eur negrąžinto kredito, 72 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 272 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 1 mėnesio terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė liko skolinga ieškovei 200 Eur negrąžinto vartojimo kredito iki sutarties nutraukimo. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

4. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė sutarties nevykdė, sprendė, kad yra pagrindas iš jos priteisti 200 Eur negrąžinto kredito. Teismas, spręsdamas dėl prašomų mokėjimo palūkanų dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 114,37 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos ir padarė išvadą, jog prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl mažino iki 36,5 proc. metinių palūkanų ir priteisė 72 Eur palūkanų.

5. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 272 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 199,91 Eur palūkanų, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais. Pažymi, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas. Šaliai sutarta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Nurodo, kad atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydama ne 198,30 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 114,37 proc. metine palūkanų normą, nors atsakovė sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. ir 7.1. punktais sutarties nevykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Be to, ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas geranoriškai paskaičiavo tik už 319 kalendorinių dienų, nors atsakovė pagal 2015 m. balandžio 22 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.

6.3. Apeliantė nurodo, kad sutartyje įtvirtinta 198,30 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 114,37 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. Apeliantės nuomone, nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 1 mėnesio terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. 2017 m. birželio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė liko skolinga ieškovei 200 Eur negrąžinto vartojimo kredito iki sutarties nutraukimo.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito, 199,91 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties termino pasibaigimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito, 72 Eur mokėjimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 272 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės prašomas priteisti mokėjimo palūkanas teismas sumažino nuo 199,91 Eur iki 72 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

13. Nagrinėjamu atveju, šalys dėl specialiųjų kredito sąlygų susitarė 2015 m. balandžio 22 d. Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

14. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

15. Nagrinėjamo ginčo atveju, šalių sudarytoje Kredito sutartyje nustatyta bendra kredito kainos metinė norma (198,30 proc.) yra mažesnė, nei sutarties sudarymo metu įstatyme numatyta jos didžiausia riba. Ieškovė palūkanas paskaičiavo taikydama 114,37 proc. metinę palūkanų normą, ir už ženkliai trumpesnį laikotarpį, nei faktiškai pradelstas kredito grąžinimo terminas. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų mažinti nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad mokėjimo palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės N. M. 200 Eur negrąžinto kredito, 199,91 Eur mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (399,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės N. M. 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius