- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-366-116/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Danutė Matiukienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- J. K.
Teisėjas L. Zederštremas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteista 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį neatliktos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu V. V. pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nuteista už tai, kad ji kartu su V. V. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007 m. lapkričio 2 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, t.y. viešoje vietoje, įžūliais tyčiniais veiksmais, - J. K. necenzūriniais žodžiais iškoneveikiant nukentėjusiąją V. G. , užlaužiant V. G. abiejų rankų pirštus, taip padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, suspiriant ne mažiau dviejų smūgiu keliu į veidą nukentėjusiajai I. T. , tuo jai sukeliant fizinį skausmą, o V. V. iš chuliganiškų paskatų suspiriant vieną kartą koja nukentėjusiajai I. T. į veidą, taip padarant nosies kaulų lūžį su lūžgalių poslinkiu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą nukentėjusiosioms ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. nesutinka su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008-09-19 nuosprendžiu jai paskirta bausme, mano, kad bausmė yra per griežta. Skundu nurodo, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, dirba UAB (duomenys neskelbtini) plastikos rūšiuotoja. Taip pat nurodo, kad turi tris mažamečius vaikus, kad vaikų tėčiui sunku vienam išlaikyti vaikus.
Nuteistoji J. K. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., be to, J. K. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia ir kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalį neginčija, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, tai yra neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai J. K. bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. anksčiau jau buvo teisiama už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą teistumui neišnykus, dėl ko ji yra laikoma recidyviste (BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). J. K. teisiama jau penktą kartą, naują nesunkų nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, bausta administracine tvarka ( b. l.72-74), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama patenkinamai (b. l. 97), Panevėžio pataisos namuose, kur šiuo metu atlieka bausmę, charakterizuojama gerai. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. K. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad J. K. nusikalto bendrininkų grupėje bei būdama neblaivi (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik J. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus šias bylos aplinkybes bei tai, kad byloje nustatyta viena J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kolegija konstatuoja, jog J. K. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta tokios bausmės vidurkis, todėl bausmė tikrai nėra per griežta, kaip nurodo apeliantė, ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta tik dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Nuteistosios J. K. nurodytos aplinkybės, jog ji kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, turi darbą, tris mažamečius vaikus, kuriais turi rūpintis, savo reikšmingumu neatsveria nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių – 5 kartus teista, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, būdama neblaivi, o tai, kad nuteistoji J. K. savo gyvenimo būdu pablogina šeimos materialinę padėtį, priklauso nuo jos pačios elgesio.
Nurodytos aplinkybės parodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepažeidė įstatymo reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. K. apeliacinį skundą atmesti.