Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-12 · Administracinė byla Nr. eTA-79-756/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-01-04Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
eTA-79-756/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02479-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, VšĮ
Atsakovas
E. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-79-756/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02479-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. L. (toliau – ir atsakovas) 205,03 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Remdamasi tuo, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344, 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 (toliau – ir Nuostatai). Šie sprendimai viešai paskelbti www.siauliai.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

3. Pareiškėjas nurodė, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.1. ir 9.1. punktais, nuo 2018 m. sausio 01 d. 12 ir 14 punktais nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 30 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovas E. L. skolingas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 205,03 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

4. Atsakovas E. L. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. L. pareiškėjui 205,03 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

6. Teismas įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atsižvelgė į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas gyveno Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatų 4.1, 12.1 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. yra 205,03 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

7. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,30 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą, bei atstovaujant teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatų profesinė bendrija „Spectrum Legis“, advokatas L. S.

8. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojai, tame tarpe yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nebuvo išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas galėjo būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nebuvo sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

10. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime cituoja ir remiasi LVAT praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, nurodytose bylose nesprendžiamas vietinės rinkliavos išieškojimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiškos. LVAT formuoja vienodą ir nuoseklią praktiką, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos. Teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose. Šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas (komunikuoja su klientais, siunčia raginimą sumokėti įsiskolinimą ir pan.). Teisminiam skolų išieškojimui pareiškėjo resursai nėra pakankami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek šiuo sprendimu iš dalies patenkinus pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir priteisus iš atsakovo E. L. 205,03 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl jo prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinimo.

15. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d., dabar – ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste, kaip tinkamai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, aktualu yra tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

18. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi 2020 m. lapkričio 16 d., taip pat nutarties 17 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos.

20. Įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, tokio pobūdžio bylose jau yra suformuota teismų praktika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudodamas teismo įsakymo institutu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas SpruogisVaida Urmonaitė-Maculevičienė