Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-01 · Administracinė byla Nr. A-143-564-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-01
Bylos Nr.
A-143-564-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 564/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Muitinės departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. su patikslintu skundu (b. l. 37 – 39) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 747,20 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Konstituciniam Teismui 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės (2002 m. taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) bei juo patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės (Taisyklės) prieštarauja Konstitucijai, padaryta žala turi būti atlyginta vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo V. S. patikslintą skundą (b. l. 41 – 42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas nurodė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Įstatymo įgyvendinimo įstatymas), Taisyklėmis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., todėl iki jo paskelbimo šie teisės aktai buvo taikomi teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu (b. l. 53 – 57) bylos dalį pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nutraukė, o pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis muitinės pareigūnų tarnybinio atlyginimo mokėjimo santykius ginčo laikotarpiu reglamentavusiais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855) (Įstatymas) (23, 24 str.), Įstatymo įgyvendinimo įstatymu (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), Taisyklėmis, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, vykdydamas šiuos teisės aktus, įsakymais nustatė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, kuris keitėsi, ir neišmokėjo pareiškėjui 10 747,20 Lt darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu paminėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nustatė, jog paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą prieštaraujantis Konstitucijai teisinis reguliavimas skaičiuojant darbo užmokestį nebetaikomas. Argumentas, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai, pagrįstas. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su kitomis Konstitucijos nuostatomis (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį (Konstitucijos 102 str. 1 d., 107 str. 2 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1, 4 d., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaičiuoto atlyginimo įvykdyti 2004 m. liepos 1 d., todėl vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis nėra pagrindo pareiškėjo įvardytą turtinę žalą pripažinti pagrįsta. Vadovaudamasis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas, remdamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, priėmė įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai laikytini teisėtais. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo civilinė atsakomybė neatsiranda. Nenustačius visų žalos atsiradimo pagrindų, neatsiranda ir teisė į reikalaujamą žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog įstatymo negaliojimo atveju sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, nes civilinis sandoris pagal savo prigimtį iš esmės skiriasi nuo įstatymo (CK 1.63 str.). Be to, CK aiškiai atriboja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą iš sandorių nuo tokių teisių ir pareigų atsiradimo dėl žalos padarymo (CK 1.136 str.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodė, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Pažymėjo, kad pareiškėjui atsisakius reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ši bylos dalis nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde (b. l. 59 – 61) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo veikla sprendžiant bet kokį ginčą yra teisės taikymo veikla. Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą, jog atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai, vėliau teismas, spręsdamas konkrečią bylą, neturi teisės taikyti prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto. Teismas taikė prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą, t. y. pažeidė imperatyvias, teismui adresuotas nuostatas, numatytas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, 110 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis neturėtų būti aiškinama izoliuotai (Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo normos prieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, viršydama Konstitucijos suteiktas galias, apribojo asmenų konstitucines teises. Teigia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad neteisėti veiksmai sukėlė turtines pasekmes. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Nors nuosavybės teisės pažeistos, tačiau nėra mechanizmo apginti, atkurti pažeistas žmogaus teises. Teismas privalėjo įvykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų priimant antikonstitucinį teisės aktą (CK 6.271 str.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą (b. l. 64 – 65) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Muitinės departamentas nurodo, kad sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti negautą darbo užmokesčio dalį remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu yra nepagrįstas (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.). Valstybės tarnautojų veiksmai taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui darbo užmokestį yra teisėti, nes jie vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesant valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo (jo manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė skirtingus teisinius savo reikalavimų pagrindus (pradžioje kaip kylantis iš darbo santykių, vėliau –iš civilinės deliktinės atsakomybės santykių) pagal faktines pareiškėjos nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjant šį ginčą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą (sprendimo dalį dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo Lietuvos valstybei) grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal ABTĮ 143 straipsnį būtų pagrindas panaikinti teismo priimtą sprendimą (šiuo atveju minėtą sprendimo dalį). Tačiau, atsižvelgdama į tai (kaip nurodyta aukščiau), kad šioje byloje taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios teisės normos, o ne CK normos, kolegija konstatuoja, jog aptariamoji teismo sprendimo dalis (pakeičiant jos motyvus) iš esmės yra pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjant šią bylą taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios teisės normos. Todėl tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas pareiškėjo darbdavys (institucija, kuri privalėjo mokėti pareiškėjui įstatymo nustatyto dydžio darbo užmokestį) - Klaipėdos teritorinė muitinė, kuri dalyvavo byloje trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Kolegija pažymi, kad atsakovo tinkamumas tiesiogiai siejamas su pareikšto skundo reikalavimo pagrindu ir dalyku. Iš bylos matyti, kad pareiškėjo 2005 m. kovo 14 d. paduotame skunde ir vėliau (2005-05-02) jo patikslintame skunde reikalavimai priteisti indeksavimo būdu neišmokėtas darbo užmokesčio dalis (atitinkamą pinigų sumą) yra tie patys. Tačiau juose (pirmiau paduotuose ir patikslintuose skunduose) nurodyti skirtingi skundo reikalavimą grindžiantys teisiniai pagrindai. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas buvo padavęs pirmosios instancijos teismui atsisakymą nuo pirmiau (2005-03-14) paduoto skundų, prašydamas bylą nagrinėti pagal minėtą jo patikslintą skundą (b. l. 48). Nurodyta teisinė situacija, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu pareikštas (formaliai įvardintas) atsisakymas nuo skundo iš esmės reiškia skundo pagrindo pakeitimą, o skirtingas atsakovų nurodymas yra (ir turi būti) traktuojamas kaip skundo pagrindo pakeitimo pasekmė, o ne skundo dalyko pakeitimas. Todėl šiai situacijai teismas turėjo taikyti ABTĮ 52 straipsnio nuostatas dėl skundo pagrindo pakeitimo, o ne dėl atsisakymo nuo skundo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei faktines bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėto atsisakymo priėmimo ir bylos dalies nutraukimo yra nepagrįsta dėl neteisingo procesinės teisės normų taikymo. Toks procesinės teisės normų pažeidimas kolegijos vertinamas kaip esminis, t. y. sąlygojantis neteisingą bylos išsprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo nuo skundų priėmimo ir bylos dalies nutraukimo.

Kolegija konstatuoja, kad nurodytas procesinės teisės pažeidimas sąlygojo byloje esančio atsakovo (Lietuvos valstybės) netinkamumą. Kolegija taip pat konstatuoja, kad atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens iš esmės skirtingą procesinę padėtį ir skirtingus procesinius lūkesčius viso bylos nagrinėjimo eigoje, minėtas procesinės teisės pažeidimas negali būti pašalintas ir byla išnagrinėta iš esmės apeliacine bylos nagrinėjimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo naikintina ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo V. S. skundas, palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius