Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-22 · Byla Nr. N-502-7636-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-22
Bylos Nr.
N-502-7636-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N502-7636/2010Procesinio sprendimo kategorija 50.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas E. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P305553 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 20 d., apie 22.34 val., Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, E. B. necenzūriniais žodžiais iškeikė policijos pareigūnus bei nevykdė teisėtų jų reikalavimų.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino E. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad buvo įrodyta, jog E. B. žodžiais „gaidžiai“, „ožiai“ ir „agurkai“ išvadino policijos pareigūnus, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, bei nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo atsistoti ir eiti į įvykio vietą, idant būtų išsiaiškintos įvykio aplinkybės. Atkreipė dėmesį į tai, jog nors pats E. B. savo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnus išvadino pirmiau minėtais žodžiais. Tą patvirtinto ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. Š. ir R. K., tas matyti ir iš kitos bylos medžiagos. Laikėsi pozicijos, kad E. B. nepagrįstai nurodo, jog prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas. Nustatė E. B. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.) ir sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Skirdamas administracinę nuobaudą – baudą, rėmėsi ATPK 24 straipsnio 4 dalimi.

III.

E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Protokolas jam buvo surašytas ne dėl jo elgesio policijos komisariate, o dėl jo elgesio prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau pirmosios instancijos teismas analizavo jo elgesį būtent policijos komisariate. Remiasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir teigia, kad tuo metu, kai prie jo priėjo policijos pareigūnas R. K., jis buvo tokios pačios būklės kaip ir tuo metu, kai buvo guldomas į reanimacijos skyrių, buvo neblaivus ir negalėjo paeiti, todėl jam nedelsiant turėjo būti iškviesta greitoji medicininė pagalba, o ne reikalaujama, kad jis eitų kartu apžiūrėti įvykio vietos. Taigi policijos pareigūnas R. K. elgėsi neteisėtai. Teigia, kad policijos pareigūnų išvadinimas įvairiais žodžiais bei atsisakymas eiti prie namo laiptinės buvo atsakas į neteisėtus pareigūnų veiksmus. Be to, žodžiai „gaidžiai“, „ožiai“ ir „agurkai“, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nėra necenzūriniai. Nagrinėjamu atveju jie negali būti vertinami kaip policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas, nes buvo reakcija į neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, be to, apie tai Protokole apskritai neužsimenama, vadinasi, dėl to kaltinimas E. B. Protokole nebuvo suformuluotas. Laikosi pozicijos, kad jam Protokolas buvo surašytas dėl to, jog neliktų neišaiškintas įvykis, t. y. muštynės namo laiptinėje. Mano, kad policijos pareigūno A. U. tarnybinis pranešimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra suklastotas, nes jame nurodoma, kad minėtas policijos pareigūnas ėjo už namo, tačiau už namo ėjo tik policijos pareigūnas R. K., ką jis ir parodė apklaustas liudytoju. Akcentuoja, jog jo motina A. K. negalėjo už jį pasirašyti Protokolo, nes Protokolo surašymo dieną jis jau buvo administracinės atsakomybės subjektu, todėl Protokolas laikytinas suklastotu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į E. B. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

E. B. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

E. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad, pirma, policijos pareigūnų reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti, antra, pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai inkriminavo policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, kadangi toks kaltinimas Protokole nesuformuluotas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog policijos pareigūnų veiksmai Protokole nurodytomis aplinkybėmis buvo neteisėti: pagal jo ir jo motinos pareiškimus Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00287-08 dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.) buvo nutrauktas, o byloje duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo reanimacinės būklės, dėl ko turėjo būti nedelsiant pristatytas į ligoninę, nėra: policijos pareigūnai nurodė, kad jis buvo neblaivus ir kruvinas, tačiau to nepakanka, idant jis būtų laikoms bejėgiškos būklės, juolab kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu jis aktyviai priešinosi sulaikymui (policijos pareigūno R. K. 2008 m. rugsėjo 20 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 5; liudytojo R. K. apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00287-08 medžiaga, b. l. 78-79)). Pažymėtina, kad tų aplinkybių, kad atsisakė nueiti apžiūrėti įvykio vietą, o sulaikomas priešinosi bei išvadino policijos pareigūnus įvairiais žodžiais, apeliantas neneigia. Tą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. (A. M.) (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00287-08 medžiaga, b. l. 88-89).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Protokole kaltinimas dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo buvo suformuluotas nekorektiškai, tačiau apeliantas, kaip matyti iš jo paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismui, suprato, kuo yra kaltinamas, taigi ir tai, kad yra kaltinamas inter alia įžeidęs policijos pareigūnų garbę ir orumą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolas, b. l. 89-92). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas pagrįstai nurodo, kad policijos pareigūnų R. K. ir A. U. paaiškinimai dėl Protokole užfiksuoto įvykio skiriasi ir kad antrasis 2008 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nepagrįstai nurodė, jog kartu su policijos pareigūnu R. K. nuėjo už namo, kadangi pastarasis ėjo vienas (be kita ko, policijos R. K. parodymai, duoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. posėdžio metu, b. l. 89-92; liudytojo A. U. 2008 m. lapkričio 19 d. apklausos protokolas (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00287-08 medžiaga, b. l. 75-77)), todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas juo rėmėsi nepagrįstai, tačiau ir be minėto tarnybinio pranešimo nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad Protokolas jam buvo surašytas dėl jo elgesio prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už E. B. suformuluoto kaltinimo ribų ir vertino jo elgesį Institucijoje, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, kadangi apelianto elgesio Institucijoje pirmosios instancijos teismas nevertino, – tiesiog apie tai kalbėjo liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurių duoti parodymai gana detaliai buvo aprašyti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apelianto motina A. K. ne vietoj jo pasirašė Protokolą, t. y. tos grafos, kuriose turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškiniamas ir parašai, yra užpildytos „kaip atsisakė nuo paaiškinimo“ ir “atsisakė nuo parašo“, o tiesiog pasirašė, kad su juo susipažino, kas nelaikytina esminiu Protokolo trūkumu (ATPK 260 str.).

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą bei į tai, kad administracinė nuobauda E. B. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, inter alia atsižvelgus į tai, kad jis buvo nepilnametis bei įvertinus jo administracinę atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kaip pagrįstas ir teisėtas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys