Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Marijampolės apylinkės teisme 2024 m. sausio 2 d. gautas nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės skundo argumentais ir teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą, bet formalų (nominalų). Pažymėtina, kad konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

7. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo aukštesniajam teismui taisykles reglamentuoja BPK VI dalis (Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme). BPK 313 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (5 dalis). BPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia šio BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. Ir toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

9. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2023 m. gruodžio 7 d. ir tą pačią dieną įteiktas nukentėjusiajam R. G. (2 t., b. l.153), o įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 28 d. (2 t., b. l. 155). 2024 m. sausio 2 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio (2 t., b. l. 156-157), t. y. praleidus BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą dvidešimties dienų nuosprendžio apskundimo terminą. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą, nurodant jo praleidimo priežastis, kurios, aukštesniojo teismo vertinimu, laikytinos pakankamai svarbiomis.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas, kuriam neleidžiama ginti nukentėjusiojo interesų apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusysis R. G. yra nurodęs, jog jis bandė susirasti advokatą, kuris galėtų parengti apeliacinį skundą, tačiau dėl užimtumo ir dalyvavimo kitose bylose prieš šventiniu laikotarpiu, jam tai padaryti nepavyko. Ir akivaizdu, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik keturios nedarbo dienos nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d., bet ir nukentėjusįjį užklupę rūpesčiai susiję su 2023 m. gruodžio 27 d. atlikta operacija (2 t., b. l. 159). Nors, kaip nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, operacija ir buvo planinė, tačiau akivaizdu, jog pasiruošimas jai, pooperacinis laikotarpis taip pat pareikalavo atitinkamų nukentėjusiojo pastangų bei laiko. Tuo tarpu į bylą pateiktas advokatės Kristinos Marčienės orderis išduotas šventinę dieną, t. y. 2024 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 158) bei kitą dieną pateiktas apeliacinis skundas, tik patvirtina, jog nukentėjusysis R. G. buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi priemonių, kad jo galimai pažeistos teisės būtų ginamos, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, taip pat byloje susiklosčiusi faktinė situacija šiuo atveju sudaro pagrindą atnaujinti praleistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminą. Pažymint, kad nukentėjusio asmens teisė apskųsti su juo susijusį nuosprendį yra viena iš esminių, o ją apriboti galima tik išimtiniais atvejais. Ši teisė negali būti suvaržoma vien formaliai laikantis įstatymo nuostatų, nustatančių procesinių terminų laikymąsi. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad nukentėjusysis elgėsi nesąžiningai. Sužinojęs apie priimtą nuosprendį, jis ėmėsi priemonių siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise skųsti nuosprendį ir apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ganėtinai nežymiai, todėl apygardos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo užkirsti kelią nukentėjusiajam pasinaudoti teise į apeliaciją.

12. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į skunde nurodytas termino praleidimo priežastis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Marijampolės apylinkės teismo nutartis naikinama ir atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio paduoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio paduoti ir perduoti nukentėjusiojo R. G. atstovės advokatės Kristinos Marčienės apeliacinio skundo priėmimo klausimą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams spręsti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.